Nemokamas pristatymas visoje Lietuvoje. Nori pasikonsultuoti? Rašyk: [email protected]

Mitai ir tikrovė: sergant hemorojumi

TekstIliustracija: Meda Dargytė

Mūsų visuomenėje yra susidariusi nuomonė, kad apie hemorojų garsiai kalbėti yra nederama, todėl nieko keisto, kad apie šią ligą yra sukurta daug mitų, kurie neatitinka tikrovės. Galbūt taip yra dėl to, kad niekas nenori kalbėtis apie savo sėdimosios reikalus – tai pernelyg intymu. Tuomet pradedame ieškoti internete, kuriame, kaip žinome, tikrai ne visa informacija yra patikima ir teisinga.

Norėdami išsamiau supažindinti su šia liga pateiksime keletą dažniausiai girdimų mitų apie hemorojų ir paneigsime juos tikrais faktais. Pasiruošę? Pirmyn.

MITAS: Hemorojumi serga tik vyresnio amžiaus žmonės

Drąsiai galima sakyti, kai tai nėra tiesa. Žinoma, dažniausiai hemorojumi serga žmonės, sulaukę 45–65 metų. Tačiau tai tikrai nereiškia, kad hemorojumi negali susirgti ir jaunesni. Tiesa, su amžiumi silpnėja jungiamasis audinys tarp išangės ir tiesiosios žarnos, todėl visai nenuostabu, kad šis mitas egzistuoja. Tačiau pasak Nacionalinio diabeto, virškinimo ir inkstų ligų instituto, bet kokio amžiaus žmonės gali susirgti hemorojumi. Dažna hemorojaus priežastimi tampa spaudimas išangėje, atsirandantis dėl vidurių užkietėjimo ar viduriavimo, tai pat per stiprus stanginimasis. Ir žinoma, nepamirškime, kad hemorojus dažnai atsiranda ir nėštumo metu.

MITAS: Tavo maistas nedaro įtakos hemorojui

Netiesa, nes mityba daro tiesioginę įtaką. Nuolat kartojama, kad vidurių užkietėjimas bene dažniausia hemorojaus priežastis. Būtent todėl nuolat pabrėžiama ląstelienos svarba maisto produktuose bei pakankamas skysčių vartojamas.

Dėl vandens ir ląstelienos žarnyno judesiai tampa minkštesni ir švelnesni, išvengiama stanginimosi ir vidurių užkietėjimo.

Tad jeigu neužtenka skaidulų iš vartojamų maisto produktų, galima naudoti papildus – jie tikrai gali praversti norint išvengti hemorojaus. Tad rekomenduojame bent šiek tiek kontroliuoti savo mitybą – apie tai daugiau kalbėjome praėjusiame tekste.

MITAS: Hemorojui būtinas chirurginis gydymas

Tikrai ne kiekvienas hemorojaus atvejis baigiasi chirurginiu gydymu. Iš tiesų operuoti reikia tik pačiais sudėtingiausias atvejais.

Pagal sudėtingumą, hemorojus skirstomas į 4 stadijas:

  • hemorojiniai mazgai padidėję nedaug, tad ligos kartais galima net ir nepastebėti;
  • tuštinantis hemorojiniai mazgai patenka į išorę, tačiau vėliau patys sugrįžta į išeinamosios angos vidų;
  • hemorojiniai mazgai grįžta į išangės vidų tik su pagalba;
  • hemorojiniai mazgai smarkiai padidėję, tuštinantis iškrenta į išorę ir į išeinamosios angos vidų be operacijos jų sugrąžinti jau neįmanoma.

Tad esant tik 4 stadijos hemorojui būtinas chirurginis gydymas – kitais atvejais šią ligą galima „pažaboti“ ir kitaip.

MITAS: hemorojus padidina riziką susirgti vėžiu

Dar vienas neįrodytas mitas, kuriam pagrįsti duomenų tiesiog nėra. Galbūt šis mitas atsirado dėl to, kad sergant hemorojumi galima nepastebėti pagrindinio storosios žarnos vėžio simptomo – kraujavimo (sergant hemorojumi kraujavimas taip pat vienas iš simptomų). Todėl labai svarbu žinoti šią informaciją: jei esi vyresnis nei 50 metų ar šeimoje turi žmogų, kuris sirgo storosios žarnos (kolorektaliniu) vėžiu, reikėtų atsižvelgti į bet kokius simptomus, kurie apie jį signalizuotų (net jei tuo metu sergate hemorojumi ir kraujavimas gali būti to priežastis). Apie tai reikėtų pasikalbėti ir su savo gydytoju – dėl viso pikto.

MITAS: Sergant hemorojumi reikėtų vengti sporto

Mitas, kurį labai svarbu paneigti. Sportas iš tiesų gali netgi pagerinti šansus išvengti hemorojaus. Tiesa, yra viena išimtis – sunkių daiktų ar svorių kilnojimas. Jeigu kilnosite neteisingai, galite ne tik susižeisti, bet ir pabloginti egzistuojančius hemorojaus simptomus ar netgi padidinti riziką juo susirgti. Kai bandome pakelti didelio svorio daiktą, mūsų organizme didėja slėgis. Dėl to veniniam kraujui sunkiau nutekėti, tad venos ima pūstis ir didėti, kol susidaro hemorojiniai mazgai.

Tačiau paprastas sportas tikrai nepakenks – netgi rekomenduojama būti aktyviems, daugiau vaikščioti, dirbant sėdimą darbą nepamiršti bent kas valandą pakilti nuo kėdės ir pasivaikščioti.

MITAS: Hemorojus praeis pats, negydomas

Hemorojus yra liga, apie kurią garsiai kalbėtis nesinori nei su šeima, nei su partneriu (-e), nei su kitais artimaisiais. Todėl tikriausiai yra ne vienas atvejis, kai žmogus, sergantis hemorojumi, šią ligą slepia ir tikisi, kad liga praeis savaime. Nereceptiniai vaistai iš tiesų gali palengvinti simptomus, tačiau greičiausiai tik kuriam laikui. Hemorojus gali būti lėtinė liga, todėl delsti nereikėtų. Jeigu vartodamas (-a) nereceptinius vaistus po savaitės vis dar jauti nemalonius simptomus – laikas susiruošti aplankyti gydytoją.

Ir galiausiai – MITAS: Niekas iš mano pažįstamų neserga hemorojumi

Kai mus aplanko liga, apie kurią mažai kalbama, mums atrodo, kad su ja nesusiduria niekas. O kai susiduri pats, apninka didžiulė gėda – juk apie „antrą galą“ nekalbėsi su bet kuo. Net ir patiems artimiausiems pasipasakoti gėda.

Tačiau su hemorojumi susiduria daug daugiau žmonių, nei galėtum pagalvoti. Pavyzdžiui, Amerikos sveikatos institutas teigia, kad problemų su hemorojumi per visą savo gyvenimą gali turėti net 75 procentai amerikiečių! Apie tai, kaip išmokti kalbėtis apie hemorojų, gali perskaityti senesniame mūsų tekste ČIA.

————————————————————————————————

Šis tekstas parengtas bendradarbiaujant su hemorojaus simptomus mažinančių vaistų gamintoju „Les Laboratoires Servier“.

„Detralex 500 mg“ plėvele dengtos tabletės yra venų tonusą didinantis ir kraujagysles saugantis (didina smulkiųjų kraujagyslių pasipriešinimą) preparatas. Šis vaistas gaminamas iš natūralių flavonoidų, susmulkintų specialiu mikronizacijos būdu, taip pagerinant vaisto įsisavinimą ir efektyvumą.

„Detralex 500 mg“ plėvele dengtos tabletės yra skiriamos paūmėjusio hemorojaus atveju, kurios vartojamos taip: 6 tabletės per parą pirmas 4 dienas, po to 4 tabletės per parą 3 dienas. Preparatas greitai mažina šiuos hemorojaus simptomus: kraujavimą, skausmą, tinimą, niežėjimą.

„Detralex 500 mg“ plėvele dengtos tabletės taip pat skiriamos kojų venų nepakankamumo simptomams (kojų patinimui, skausmui, naktiniams mėšlungiams, sunkumui kojose) lengvinti – 2 tabletės per parą.

Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el. paštu [email protected] arba kitais būdais, kaip nurodyta interneto svetainėje www.vvkt.lt.  Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Išsami informacija apie „Detralex“ vaistinį preparatą pateikiama https://vapris.vvkt.lt/ ir https://www.detralex.lt./hemorojus/.

 

Nebegėda.lt- viskas apie kūną, seksą ir santykius.

Komentuok

Nebegėda pateikiama informacija ir prekės yra skirtos asmenims vyresniems nei 18 metų.

Jei esate vyresni nei 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir bus saugoma nuo nepilnamečių.

Svetainėje yra naudojami slapukai ("cookies"). Plačiau apie slapukų naudojimą sužinokite čia.