Tekstą parengė Gintarė Miglinaitė
Iliustracija Gabija Zava

Seksualinio nesuderinamumo klausimas itin dažnas šiuolaikinėje visuomenėje. Kai vienas nori dažnai ir daug, o kitas – toli gražu ne, kai partneriai nesugeba vienas kito patenkinti ar nesutinka įgyvendinti slapčiausių troškimų, dažnai iškylantis klausimas galiausiai neduoda ramybės – ar mes seksualiai nesuderinami? Ar tai jau viskas? Ar teks pamiršti apie meilę šiam žmogui ir ieškoti kito? O galbūt tai galima kaip nors išspręsti?

Apie seksualiai nesuderinamus žmones ir problemos sprendimo būdus kalbėjausi su urologu-seksologu Titu Simaška.

Ar yra toks dalykas kaip seksualinis nesuderinamumas ir kaip reikėtų jį atpažinti?

Dažnai sakoma, kad mes renkamės savo antrą pusę, kuriai patinka būtent tas, kas patinka mums, kuri galvoja panašiai, kaip galvojame mes, kurios gyvenimo tikslai bei siekiai sutampa su mūsų. Tačiau taip pat labai dažnai tenka išgirsti, kad priešingybės traukia. Kaip yra iš tikro, niekas tiksliai atsakyti negali, tačiau turime suprasti, kad panašumas ir suderinamumas nereiškia to paties, bet tikrai yra panašios reikšmės žodžiai.

Seksualinis suderinamumas – tai poros vienodas suvokimas, kas yra seksualu, kas jaudina ir koks seksualinis elgesys yra priimtinas bei koks – nepriimtinas. Nė viena pora nėra 100 proc. suderinama, bet tai dažnai nėra blogai. Nesuderinamumas draugystės pradžioje palieka vietos poros tobulėjimui, verčia mus atsiverti vienas kitam, kas netgi sustiprina poros santykius.

Ar tai išsprendžiama? Kokiais būdais „susiderinti“ su savo partneriu?

Labai svarbu atviras tarpusavio bendravimas. Reikia drąsos atsiverti vienas kitam, kalbėtis apie vienas kito seksualinius poreikius bei pomėgius. Svarbu neturėti išankstinių nuostatų, būti lanksčiam bei stengtis, priimti vienam kitą tokius, kokie esame, rasti „viduriuką“, kuris tinka abiems.

Galimos trys išeitys:
+ Pora randa kompromisą;
+ Vienas iš partnerių nusileidžia;
+ Pora seksualinio nesuderinamumo neišsprendžia.

Kompromisas dažnai yra geriausias problemos sprendimas, nes abi pusės lieka patenkintos, tačiau lytiniame gyvenime ne viskas taip paprasta ir kartais kompromisas nėra išeitis. Pvz.: jeigu vienas iš poros nori mylėtis tik rytais, o kitas tik vakarais, tai mylėjimasis per pietus nepatenkins nė vieno. Ir tai yra labai banalus pavyzdys. Dažniau situacija gali būti kur kas sudėtingesnė.

Reikia drąsos atsiverti vienas kitam, kalbėtis apie vienas kito seksualinius poreikius bei pomėgius.

Nusileisti savo partneriui taip pat reikia mokėti. Dažnai nusileidžiama nenoromis, vyraujant neigiamoms emocijoms, kas vis tiek kada nors „išsiveržia“, pvz.: „aš dėl tavęs darau taip“, ar „jeigu tik tu norėtum taip, kaip noriu aš.“
Kartais, net ir įdėjus daug pastangų, kompromisas taip ir nerandamas, tada porai dažniausiai tenka skirtis, gyventi dvigubą lytinį gyvenimą, ar išvis neturėti lytinių santykių.

Galbūt patartumėte jau draugystės pradžioje aptarti/pastebėti vienas kito seksualinius poreikius? Kada geriausia apie tai kalbėti?

Suderinamumas lytiniame gyvenime labai svarbu, todėl atsiradus potencialiam ilgalaikiam partneriui apie savo seksualinius poreikius reikia šnekėti kuo anksčiau. Kuo ilgiau apie tai nekalbama, tuo sunkiau ta tema darosi kalbėtis, atsiranda kaltinimų: „kodėl nesakei anksčiau“, „bet juk anksčiau taip nebuvo“ ir pan.

Atsiradus potencialiam ilgalaikiam partneriui apie savo seksualinius poreikius reikia šnekėti kuo anksčiau.

Yra labai geras internetinis puslapis, kuriame pora gan nesunkiai gali įvertinti savo seksualinį suderinamumą. Tai lengvai, vos ne žaidimo forma, atliekamas testas, kurio rezultatai ne tik dažnai nustebina abu poros narius, bet ir vienam apie kitą suteikia naujų žinių bei paskatina naujų erotinių įspūdžių siekimą.

O jeigu pora seksualiai nesuderinama – tai jau reiškia santykių pabaigą?

Žmonėms, kurie yra seksualiai nesuderinamoje poroje, šansų išlikti kartu labai nedaug. Seksualinis suderinamumas – tai ne tik abiems tinkantis seksas, bet ir vienas kito priėmimas, galimybė atsiverti, jaustis saugiai. Be abejo, yra porų, kurioms lytinis gyvenimas nėra prioritetas renkantis partnerį, tokie žmonės net ir būdami seksualiai nesuderinami, išlieka poroje ir jų gyvenimo kokybė stipriai nenukenčia.

Galbūt galėtų padėti kreipimasis į kokius nors specialistus? Pavyzdžiui, psichologus ar seksologus? Kada verta tai pamėginti?

Siekiant seksualinio suderinamumo labai svarbu sugebėti būti atviriems, kalbėtis tarpusavyje, išmokti vienas kito neteisti. Kad ir kaip keistai skambėtų, tačiau dažnai kalbėtis apie lytinius santykius labai sunku, ypač su tais žmonėmis, su kuriais turime lytinių santykių. Poroms, kurios turi seksualinio suderinamumo problemų ir jų nepavyksta išspręsti patiems, gali padėti psichologas ar seksologas. Porų terapija kur kas efektyvesnė negu individuali psichoterapija.

Vadinasi, kilus mintims – „o gal mes seksualiai nesuderinami?“ – nebūtina iškart nutraukti esamų santykių. Gebėjimas išklausyti ir suvokti partnerio pageidavimus, nebijojimas kalbėti apie savo poreikius ir noras ieškoti kompromisų gali būti daug efektyvesnis sprendimo būdas nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Galų gale, visada išlieka galimybė kreiptis į profesionalus ir pamėginti spręsti situaciją, taip paprastai nepaleidžiant mylimo žmogaus. Galbūt tai – tik paprastai išsprendžiamos smulkmenos, o ne seksualinis nesuderinamumas.

Kaip savo seksualinio nesuderinamumo klausimą sprendėte jūs?