Begėdžiai: sekso pradžiamokslis

Susitinkam Spalio 3d., klube Tamsta, Vilniuje!
Į viršų

8 merginos apie savo netinkamą aprangą mokykloje

Nuotrauka: Emilija Milušauskaitė

Lietuvoje vis daugėja mokyklų, kuriose uniforma tampa privaloma kasdienybe. Tačiau nepaisant to, ar uniformas mokyklose dėvėti reikia ar ne, kai kuriose iš jų vyrauja griežtas požiūris į tai, kur yra riba, kada rūbai tampa nepadorūs.

Galima spėlioti, kad griežtas požiūris į aprangą mokykloje yra sovietmečio palikimas. Kada uniformų spalvos buvo „neblaškančios“, suknelių ilgis griežtai nustatytas ir viskas spinduliavo lygybe. Uniformos buvo tokios nebrangios, kad ir suaugusieji jas noriai pirko kaip kasdienius drabužius, dėl to ši apranga net tapo deficitu. Skirtumas tas, kad šiandien uniformų kainos ne visiems lengvai įkandamos. Be to, griežtai į apdarus mokykloje žiūrima ir ne posovietinėse šalyse.

Nuotrauka: The Guardian

Yra atvejų, kai dėl aprangos mokykloje buvo diskriminuojami vaikinai. Pavyzdžiui, Ekseteryje Anglijoje, prieš dvejus metus berniukai surengė protestą į mokyklą atėję su mergaičių uniforminiais sijonais, kai svilinant 30 laipsnių karščiui, jiems buvo draudžiama dėvėti šortus. Visgi, panašu, kad su didesniu pasipriešinimu dėl aprangos pasirinkimo mokykloje susiduria mergaitės.

Vienas dažnas mokytojų argumentas dėl netinkamos aprangos yra tas, kad ši blaškanti vaikinų dėmesį. Taigi, jei, pavyzdžiui,  uniformos ant mergaičių kūnų leidžia vaikinams susikoncentruoti į mokslus, kodėl jas dėvi ir berniukai?

Žinoma, pamatinė uniformų paskirtis yra kurti priklausymo bendruomenei jausmą. O kas jei tai visų pirmų kuria ne priklausymo, o diskomforto jausmą? Jei varžo, kai lauke darosi labai karšta ar šalta? Ar ne svarbiau vaikui visų pirma jaustis gerai ir patogiai, pusę dienos leidžiant mokykloje?

Yra švietimo įstaigų, kuriose mokiniams netenka susidurti su diskriminacija dėl aprangos, todėl tokios istorijos gali pasirodyti netikėtos. Tačiau 8 merginos sutiko pasidalinti savo asmenine neigiama patirtimi, susijusia su mokytojų ir kitų mokyklos darbuotojų reakcijomis į jų išvaizdą.

Kamilė

Progimnazijoje, bebaigiant 7 klasę, buvo labai karštas birželis. Mokykla nerenovuota, klasėse siaubingai tvanku, lauke daugiau nei 30 laipsnių karščio. Direktorės įsakymu 6-8 klasių mergaitės negalėjo būti su trumpesniais šortais ar sijonais nei per keturis pirštus virš kelių. Jaunesnių klasių mergaitėms – galima. Paaiškinimas: karštis jau ir taip blaško bendraklasių dėmesį, bet jaunos mergaitės savo apranga dar labiau mažina berniukų produktyvumą.

Jovita

Vienai mokytojai užkliuvo ne apranga, bet mano raudonai lakuoti nagai. Metė repliką: „Su tokiais nagais į mokyklą!“ Tada labai supykau. Koks skirtumas, kokie tie nagai, juk ne nagus mokai.

Naomi

Jei direktoriui nepatikdavo sijono/šortų ilgis ar iškirptės gylis, liepdavo grįžti namo persirengti. Diena be uniformų būdavo kartą per savaitę. O žiemą po uniforma neleisdavo dėvėti kelnių (bet su pėdkelnėm gi šalta), kviesdavo klasės „neklaužadas“ klausyti moralo už kelnių nešiojimą po uniformos sijonu. Pavaduotoja man yra sakiusi „tu man šitoje mokykloje klounu nebūsi“, kai pamatė mano džinsus po uniforma.

Inesa

Pas mus mokykloje būna diena be uniformų, per kurią kartą atėjau su palaidine, prasidedančia nuo pečių. Viena mokytoja pamačiusi mane pakomentavo, kad turbūt nesusigaudau, kokioje vietoje esu ir jog paleistuvauti mokykloje nedera.

Gustė

Birželį per didžiuosius karščius šortai atrodė savaime suprantamas dalykas. Deja, mergaitėms tai buvo nuolat prikišinėjama, o beveik visiems vaikinams pavykdavo prasisukti be bausmių ar papeikimų.

Justė

Augau Naujajame Džersyje, taisyklės neleido nešioti šortų ar sijonų aukščiau negu siekia nuleistos rankos, arba tokių palaidinių, kurių petnešėlės yra plonesnės negu dviejų pirštų storis. Mokytojai, pavaduotojai ar direktoriui įtarus, jog apranga per trumpa arba per plonos petnešėlės, sustabdo koridoriuje, paprašo nuleisti rankas į šonus. Jeigu rūbai trumpesni, ar petnešėlės plonesnės nei du pirštai gauni įspėjimą.

Gavus daugiau negu 3 įspėjimus, palieka po pamokų 2-3 dienas (detention), bei tenka nuolat lankytis pas mokyklos psichologę (jų dažniausiai būna 3 ir viena būna priskirta mokiniui viso mokymosi metu, perėjus į high school keičiasi ir psichologė). Ten taisyklės griežtesnės, bet jų mokytojai laikosi mažiau.

Eglė

Mūsų klasės auklėtoja, tikra rakštis, kaip turbūt suprantama, neleido jokių trumpesnių sijonų. Taip pat mums, mergaitėms, būdavo draudžiama vaikščioti palaidais plaukais. Taip taip, palaidais plaukais! Aišku, mes vis tiek mokykloje būdavome palaidais, bet vos pamatydavome auklėtoją – iškart susirišdavom arklio uodegas, o jai pranykus iš akiračio, vėl pasileisdavom garbanas. Ir taip iki kokios 9 klasės. Ir dėl ko? „Nes palaidi plaukai per daug viliodavo berniukus.“

Viktorija

Liepimas prisidengti, išeiti iš klasės jeigu „taip atrodau“, apsivilkti kažką „ant viršaus“, niekinantys žvilgsniai. Dabar pagalvojus atrodo kaip didžiausia nesąmonė. Buvau eilinė paauglė su eiliniais rūbais. Gal kiek apvalesnio nei klasiokės kūno sudėjimo. Bet sijonai visuomet dengė užpakalį, o per iškirptę, kokia ji bebūtų, nelabai ir buvo kam matytis.

Tačiau tuo metu rūbai darė kažkokią mistinę įtaką. Pati dabar manau, kad tikrai ne juose esmė buvo. Dėl prigludusios palaidinės netapau mažiau imli, gabi, smalsi ar atsakinga. Kalbant mokytojų pasaulio terminais – mažiau pirmūnė, mažiau olimpiadų nugalėtoja, mažiau dar kažkas, ką tik galima sugalvoti. Bet tai tapo pakankama priežastimi, kad, nors ir turėdama puikius akademinius rezultatus, nebegalėjau būti verta pagyros, paskatos. Nes, na, mano gi sijonas trumpas, koks jau ten skirtumas, kas galvoje, reikia priminti, kad „ne taip atrodau“.

 

Rugilė atsako į jūsų laiškus, atrenka ir kuria tekstus puslapiui, inicijuoja naujus ir nusprendžia, ką nebegėdoje skaitysite rytoj.

Komentarai (9)

  • Avatar

    Greta

    Kas blogiausia, jog šie ir panašūs aprangos suvaržymai ties mokykla nesibaigia. Daugelis darbo vietų (net neturint jokio kontakto su klientais) ir toliau reikalauja aprangos taisyklių: jokių džinsų, jokių pečių rodymų (palaidinės su petnešėlėmis yra labai blogai), jokių kėdų ir t.t. Vyrams taip pat privalomas kostiumas, nors kieme +30 ir t.t.

    reply
    • Avatar

      Simona

      Mokykloje buvo dvi emo paauglės, su atitinkama šukuosena ir makiažu. Sykį pavaduotoja vedė tas merginas praustis! Dabartiniais laikais man tai atrodo nesuvokiama, didžiulė nepagarba.
      Sijonas negalėjo būti trumpesnis, nei degtukų dėžutė nuo kelių.

      reply
  • Avatar

    Rūta

    Bet ar neturi būti kokių nors aprangos mokykloje ribų? Nekalbu apie kraštutinumus, bet sijono ilgumas/trumpumas ir iškirpčių gylis gal gali būti kvestionuojamas? Pati esu mokytoja ir tikrai glumina, kai merginai sėdint su sijonu matyti jos kelnaitės.
    Nesiųskite klaidinančios žinios, kad galima visur atrodyti bet kaip, nes taip nėra. Verčiau skatinkite diskusiją, kaip atrodyti tinkama mokykloje, kaip prezidentūroje, kaip teatre, kaip paplūdimyje etc. Ne tik merginoms, bet ir vaikinams.

    reply
  • Avatar

    Aurelija

    Prisimenu, kai būdama penktokė į mokyklą atėjau su palaidine, kuri, pakėlus rankas, šiek tiek pasikeldavo ir pasimatydavo pilvas. Direktoriaus pavaduotoja nutarė, kad mama mane, penktokę (!!!) leidžia į naktinius klubus, dėl to taip nepadoriai rengiuosi.

    reply
  • Avatar

    Dainora

    Dėl aprangos mokykloje- tikrai nemanau, kad į pamokas deretú eiti su šortais, iš kuriú virsta užpakalio “žandukai”, o dekolte iki bambos. Tai mokykla, o ne pliažas. Darbe taip pat, manau, kad turi būti ribos kaip rengtis priderama- ateina merginos kartais kaip į klubà. Po darbo ar po mokyklos rengtis galim kaip tik pageidaujame, tačiau darbo ar mokslo vietoje derėtú laikytis bendrosios tvarkos.

    reply
  • Avatar

    Gerda

    Ne visai apie aprangą, bet į mokyklos temą. 8 klasėj turėjau spuoguotą veidą, jo labai gėdijaus ir tepdavau pudra. Buvo karšta, buvom išvykoj, sukaitau, paraudo veidas, o auklėtoja numetė komentarą: “na va, net pro tą pudrą pramušė raudonis” *reikia skaityti paniekinamu balsu*. Na aš atsiprašau Jūsų, kad pudravausi, bet buvau paauglė, turėjau daug “insecurities”, spuogai buvo vienas iš dalykų, kuriuos slėpiau. Koks mokytojams skirtumas, kaip atrodo mokinės veidas, dažosi ji ar nesidažo? Tuo labiau, kai makiažas nėra vakarinis, ir dažomasi tik siekiant užmaskuoti savo trūkumus.

    reply
  • Avatar

    Viktorija

    Labai sutinku su Rūtos nuomone,pati esu dirbusi mokykloje ir savomis akimis mačiau kokiais sijonais ir palaidinėmis ateina mergaitės. Labai įstrigo mintis apie sijoną keturi pirštai virš kelių, pati pasimatavau ir nemanau, jog tai labai jau ilgas sijonas. Mokykla tikrai nėra vieta trumpiems sijonams ir šortams, jei karšta galima rasti lengvą sijoną su kuriuo tikrai nesukaisi, kaip ir palaidinę. Mokykla yra mokymosi įstaiga, o ne paplūdimys.

    reply
  • Avatar

    Paulius

    Man atrodo, kad didesnė problema tokiose situacijose yra mokyklos darbuotojų požiūris, elgesys ir įžeidimai. Manau, kad aprangos taisyklės mokykloje turi būti, bet tik klausimas, kaip į jas reaguos mokytojai ar kiti darbuotojai. Visas situacijas galima išspręsti išlaikant pagarbą jaunam žmogui.

    reply
  • Avatar

    XYZ

    Keista, kad kai kurių mokyklų uniformų taisyklės tokios nelanksčios, pvz., dėl negalėjimo žiemą nešioti kelnių. Galgi užtektų ir švarko šaltuoju periodu, negi geriau šaldyti mokines?
    O ten, kur nėra uniformų, mokiniams turėtų padėti susivokti tėvai / mokytojai, kas mokykloje pridera, o kas ne – tačiau turėtų pasakyti asmeniškai ir nesišaipydami.

    reply

Komentuok