Nuotrauka: Light Stroke Photography

Kodėl žmonės leidžiasi į šalčio nuotykius – vandens telkiniuose maudosi žiemą, rytais lenda po šaltu dušu, siekia visokių ledinių iššūkių bei rekordų? Panašu, kad jie tikrai ant bangos ir, kiek žinau, daugybė žmonių tai daro dėl grūdinimosi, bet nebūtinai. Tai suprantu stebėdama socialines medijas, kuriose vis pasirodo vaizdai, kuriuose žmonės šoka į eketę, neria į ledinės Vilnelės bangas, džiaugiasi atradę ir mėgaujasi šalto dušo privalumais ir t.t. Ir koks čia gali būti malonumas? Man, šilumos ir komforto mylėtojai, šie iššūkiai neatrodo viliojantys, bet esu tikra, kad taip atrodo tol, kol to nepabandai pats.

Wim Hofo metodas

Daugybė šalčio iššūkius sau metančių žmonių mini paslaptingąjį Wim Hofo metodą. Apie jį išgirdau pasižiūrėjusi ir mūsų komandos mėgstamo „Netflixo“ serialo „The Goop Lab“ antrąją seriją „Cold Comfort“. Joje keli „The Goop“ komandos nariai vyksta pas Wim Hofą, mokosi ypatingų jo kvėpavimo technikų ir ruošiasi priimti ledinio vandens iššūkius. Tai komandai tampa ypatinga, gyvenimą keičiančia patirtimi.

Mano misija – įrodyti mokslui, kad žmogus gali protu nuveikti kur kas daugiau nei numanome“, – teigia 60-metis ekstremalusis atletas Wim Hofas, pasaulyje dar vadinamas The Iceman (angl. ledo žmogumi).

Vyras visame pasaulyje garsus dėl savo gebėjimo atlaikyti labai žemą temperatūrą be jokių specialių priemonių, vien pasitelkdamas kvėpavimą. Wim Hofui priklauso daugybė su šalčiu susijusių pasaulio rekordų, o vieno mokslinio eksperimento metu jis drauge su mokslo žmonėmis sugebėjo įrodyti, kad įveikti į kraują suleisto viruso keliamus simptomus įmanoma vien kvėpuojant. Skamba kaip iš fantastinės srities, tačiau tai – tiesa. Įdomią ir dalykus paaiškinančią „VICE“ dokumentinę apybraižą apie Wim Hofą galite pasižiūrėti ir čia. O aš savo ruožtu kelis klausimus uždaviau žmonėms, kurie taip pat susiję su šalčiu – maudosi upėje žiemą, po šaltu dušu ar siekia buvimo lede rekordų. Kam jie tai daro?

„Pergalė prieš save patį“

Lietuvos šalčio rekordininkas Modestas Stumbrys, pernai pasiekęs Lietuvos buvimo lede rekordą (30 min., 1 sek.), šalčio terapija susidomėjo dar prieš devynerius metus. Taip ir nesustojo, o tiesiog vėsios maudynės tapo įprastomis maudynėmis lede. „O šiltą vandenį naudoju tik plaudamas indus“, – rimtai taria Modestas.

Beje, šią savaitę vyksiančiame Ledo skulptūrų festivalyje pašnekovas bandys pagerinti Lietuvos buvimo lede rekordą, kurį pats jau yra pasiekęs pernai. Paklausiau jo, kodėl jis daro tai, kas daugeliui sunkiai įsivaizduojama ir kaip jam tai pavyksta.

„Jau devinti metai, kai nenaudoju šilto vandens, prausiuosi tik po šaltu“, – sako Modestas.

Šalčio terapiją išbandžiau dėl sveikatos problemų. Buvau tik girdėjęs apie tokias praktikas, tačiau nuomonių apie tai, kaip ir dabar, buvo labai įvairių. Tad nusprendžiau pabandyti pats. Ir rezultatai mane labai nustebino.

Pamažu šaltis tapo mano kasdiene praktika. Galvoju, kad kažkaip dabar grįžti prie šilto dušo būtų nei šis, nei tas. Čia kaip mesti rūkyti, bet devintais metais vis tik truktelti vieną – ir vėl viskas iš naujo.

Džiugesys ir energija, kurią suteikia šaltis, man yra tokia lengva priklausomybė. O gal ir nelengva. Turiu omenyje, kad reikia suprasti, jog būna ir gerų priklausomybių.

Kaip vyrui pavyksta įveikti kūno pojūčius, kurie randasi būnant lede? Kas tuo metu vyksta jo galvoje? Anot Modesto, čia didžiausios įtakos turi ilgametė praktika: „Devinti metai kasdienių praktikų daro savo. Čia kaip ir bėgiojimas – iškart maratono nenubėgsi, bet ir nereikia. Pasitreniruoji ir didini tempą. Ištvermė bunda treniruojantis.

Bandant pasiekti šalčio rekordą galvoje vyksta chaosas. Jei nesugebi jo kontroliuoti, tai rekordų siekti neverta. Kas man padeda siekti rekordų? Minčių ištiesinimas (kai aš lyg eidamas keliu, pasirenku tiesią ir aiškią trajektoriją užuot klaidžiojęs belekaip ir neturėdamas orientyrų) ir nekovojimas su aplinka.

Pirma mintis, ledui apkabinant mano kūną, visada išlieka ta pati: KAM TAU TAI?! LĮSK LAUK!

Tačiau iššūkį atlaikyti padeda treniruotės. Tiek fizinės, tiek psichologinės. Labai svarbu suprasti, kad su kai kuriais dalykais kovoti nereikia. Pavyzdžiui, su šalčiu – aš su juo ne kovoju, bet tiesiog leidžiu jam tekėti savimi, kuo labiau sumažindamas savo pasipriešinimą jam. Jei imsi šiai jėgai priešintis, ji tave tiesiog sutraiškys ir nueis savais keliais. Šiuos jausmus ir potyrius reikia išmokti prisijaukinti. Žmogus iš esmės linkęs priešintis aplinkai, todėl tai daugeliui yra per daug nemalonu.“

Pagrindinis motyvas, šalčio rekordininką varantis priekin didesnių rekordų link, yra puiki jo savijauta, akivaizdus šalčio terapijos poveikis jo sveikatai ir, svarbiausia, pergalė prieš patį save:
„Aš po šių devynerių metų jaučiuosi žymiai geriau nei tada. Tai, manau, ir yra svarbiausia. Dar tokia smulkmenėlė – per visą šį šalčio laikotarpį mano ligos istorija yra labai neįdomi, nes esu suslogavęs porą kartų. Ir viskas. Aš nesu sveikuolis, nors žmonės dažnai turi tokią iliuziją. Kai klausia, tai kas tada aš esu, jei ne sveikuolis, atsakau: nesveikuolis. Ką turiu omenyje? Aš gyvenu labai įvairų gyvenimo būdą. Kraštutinumų ir sektų nemėgstu, todėl savęs kategorizuoti nenoriu.

Kam man visa tai? Tai – pergalė prieš save. Prieš nieką nėra taip sunku kovoti, kaip prieš savąjį AŠ. Todėl tai man taip ir yra svarbu.

Aš žinau, kad mes patys pastatome sau įvairių nereikalingų barjerų, kuriuos tik patys ir galime įveikti. O įveikdamas save, parodau, kad tai gali padaryti ir kiti“, – įsitikinęs rekordininkas.

„Mokausi suvaldyti nekontroliuojamą įtampą“

Kiekvieną rytą Vilniuje, prie Pūčkorių atodangos tekančiame Vilnelės vingyje, galite sutikti šaltų maudynių entuziastų grupelę, pasivadinusią Vilnelės pankų vardu. Jos nariai išsirengia, daro specialius apšilimo-kvėpavimo pratimus ir visi drauge lenda į kvapą gniaužiančią Vilnelės srovę.

Šalčio įkvėpta kompanija savo praktikoje taiko Wim Hofo metodą. Pastarasis remiasi trimis principais – kvėpavimu, ramiu nusiteikimu ir buvimu šaltyje. Anot Vilnelės pankų, vienintelis didesnis iššūkis maudantis Vilnelėje žiemą yra atsipalaiduoti ir išmokti mėgautis buvimu diskomforto zonoje. Tačiau verta – entuziastai džiaugiasi akivaizdžia šios praktikos nauda sveikatai, emocinei būsenai bei visapusiškai stiprybei. Tiesa, bendruomenės veiklą, atsiliepimus, planus ir diskusijas galite sekti feisbuko grupėje Vilnelės pankai, o aš kelis klausimus uždaviau verslininkei Eskedar Maštavičienei, kuri jau kelis mėnesius kasdien lenda į Vilnelės vandenį.

„Kodėl aš maudausi Vilnelėje? Kartais būna taip: kol nepradedi praktikuoti kokio nors dalyko, kuris sustiprina tavo kūną ir sielą, tu net nesupranti, kad turi tam galimybę. Ir ja nepasinaudoji. Taip buvo ir man. Dvejus metus išgyvenau santykių krizę, ten buvo išties nemažai streso, buvau beveik palūžusi. Taigi turėjau atrasti kokį nors būdą, kuris man galėtų padėti lipti iš tos duobės.

Kartą mano draugės tėtis Arūnas Degutis, sertifikuotas Wim Hofo metodo instruktorius Lietuvoje, man pasiūlė praktikuoti šalčio terapiją. Jis sakė, kad tai gali padėti sumažinti jaučiamą įtampą, kurios aš negaliu kontroliuoti. Kartais būna, kad kažkas atsitinka darbe, santykiuose ar gyvenime ir bac, aš nežinau, ką daryti, kaip viską suvaldyti. Bet kai praktikuoji tokį dirbtinį stresą, kurį sukelia šaltis, ir išmoksti tinkamai kvėpuoti to streso metu, tau galiausiai pavyksta susidoroti su ta nesukontroliuojama įtampa. Man pavyksta.

Maudynės šaltame upės vandenyje sukelia dirbtinį stresą, kuris pratina mano smegenis kovoti su gyvenimo situacijose išgyvenamu stresu.

Vilnelė yra mano gydytoja, mano mokykla, mano būrys, nes mes esame Vilnelės pankai – bendruomenė, draugai, leidžiame laiką ne tik maudydamiesi, bet ir palaikydami vieni kitus, primindami vieni kitiems, kad gyvenimas yra nuostabus iššūkis, bet mes kartu galime daug daugiau nuveikti nei po vieną. Vilnelė yra daugiau negu šaltas vanduo“, – įspūdžiais dalijasi Eskedar.

„Meditacija ir mąstysenos treniravimo forma“

Taip apie šalto rytinio dušo įprotį atsiliepia žinoma instagramerė AmelijaK. Prieš kurį laiką rytus po labai šaltu dušu pradėjusi moteris savo instagramo paskyroje dažnai dalijasi savo įspūdžiais apie šią įdomią praktiką. „Maudynės po šaltu dušu man yra kaip tam tikra meditacijos ir mąstysenos treniravimo forma. Ji mane suintrigavo pežiūrėjus „The Goop Lab“ antrąją seriją, kurioje minimas Wim Hofo metodas, nes ten ne kartą sako, kad VISI tai gali ir tai nėra nesudėtinga. Be to, su vyru turime pažįstamų, kurie jau ne vieną mėnesį ar net kelerius metus tai daro ir neserga!

Stovėdama po labai šaltu dušu aš galvoju ir kaip mantrą kartoju sau: priimu šaltį, man viskas gerai, taip pat orientuojuosi į kvėpavimą, kaip ir medituodama – iškvėpuoju tą stresą. Ir tai darau tiesiog ramiai stovėdama po ledine srove.

Amazing jausmas kažkoks ir suprantu, kad tai man padeda mokytis kontroliuoti mintis. Tiesa, pirmus kartus išstovėdavau 15 sekundžių, o dabar net neatrodo, kad man šalta! Turiu laikrodį rankoje, kad žinočiau, kiek išstoviu – šiandien ištempiu minutę. Ši praktika man yra labai gera meditacija ir grūdinimasis, imuniteto stiprinimas ir kraujotakos gerinimas“, – savo instagramo stories pasakojo Amelija.

Tau taip pat bus įdomu: Kodėl jie bėgioja? 3 žinomų žmonių patirtys