Į viršų

Mane augino dvi mamos

Teksto autorė: Kotryna Dulko

Nuotraukų autorius: pasąmonės dirbtuvės

Šiandien Kotryna dalinasi savo draugo, kurį augino dvi homoseksualios moterys, istorija ir emocijomis.

Aš žiūrėdavau jam į akis ir niekaip nesugebėdavau suprasti, kodėl jis taip save kankina. Kodėl niekados man neišsipasakoja arba nepasako, kas blogai. Kodėl aš, nuolatos susivėlusi ir apsiverkusi, visada lekiu jo glėbio link kai man nepasiseka. Kodėl aš sugebu jam išsipasakoti, o jis man – ne. Aš norėjau jį pažinti. Norėjau apie jį sužinoti viską. Norėjau jam padėti atsikratyti liūdesio jo mėlynose akyse. Nebegalėjau į jas daugiau žiūrėti ir girdėti tą prakeiktą „Man viskas gerai“.

Tądien sėdėjome apsikabinę mano bendrabutyje. Šnekučiavomės apie nieką, kikenom it maži vaikai, juokėmės iš to, kaip įtūžęs kambariokas riejosi su savo mergina telefonu.

Vėl pažvelgusi jam į akis aš tariau: „Žinai, aš manau, jog turėtum man daugiau papasakoti apie savo vaikystę.“ Jis suglumo, tačiau nepasimetė: „Ką norėtum sužinoti?“ Atsisėdau jam ant kelių, pabučiavau į žandą, kiek palūkėjusi vėl išdrįsau prabilti: „Papasakok man apie tai, kaip tau sekėsi augti turint dvi mamas.“

„Žinai, palyginus tavo ir mano vaikystes, vargu ar rastume kažkokių skirtumų. Bet kadangi tau smalsu, privalau apie ją papasakoti. Mano tėvai susipažino viename vakarėlyje. Jie turėjo kelis bendrus draugus ir karts nuo karto drauge kur nors nueidavo. Mano biologiniai tėvai – homoseksualai, tiek mama, tiek tėtis. Jie krito vienas kitam į akį ir gan greitai tapo artimais draugais. Tuomet mano biologinė mama nusprendė, jog ji nori vaiko. Su tuo visiškai sutiko ir mano biologinis tėvas. Ir taip, aš matau sumišimą tavo veide ir galvoje brandinamą klausimą: „O kaipgi tu čia atsiradai, jeigu juos traukia tos pačios lyties atstovai?“ Atsakymas visai paprastas – mano tėtis tapo spermos donoru, kurio pagalba mamai buvo atliktas dirbtinis apvaisinimas.

Po devynių mėnesių atsiradau aš. Po mano gimimo biologiniai tėvai susikivirčijo ir nustojo bendrauti – abu susirado antrąsias puses ir nustojo kalbėtis. Mane augino dvi mamos, o mano „berniukiška“ vaikystė niekuo nesiskyrė nuo kitų vaikų – aš važinėdavausi dviračiu, spardydavau futbolo kamuolį ir t.t. Pasakysiu atvirai, žiūrėdamas į kitų vaikų tėčius aš jaučiau biologinio tėvo trūkumą. Man norėjosi su juo kartu paspardyti kamuolį ar sutaisyti seną automobilį, bet tik tiek.

Homoseksualu netapau, nors dauguma mano, jog tik tokiais ir tampama turint homoseksualius tėvus.

Žinau, jog tau gali kilti klausimas, ar pastebėjau kokių nors auklėjimo skirtumų tarp savo mamų ir „standartinės“ šeimos. Atsakymas – ne. Tokio pobūdžio santykiai man yra norma. Negaliu pasakyti, jog perėmiau mergaitiškų charakterio bruožų. Na gerai, galbūt kartais ir pasakau ką nors nevyriško, bet tik todėl, jog nežinau kaip kitaip išreikšti savo jausmus. Mokykloje iš manęs nesišaipė, visi su pagarba žiūrėjo į mano mamas. Homoseksualu netapau, nors dauguma mano, jog tik tokiais ir tampama turint homoseksualius tėvus. Čia galėčiau net pasigirti – turint dvi mamas, dvi patarėjas, aš žymiai daugiau išmanau apie moteris, negu visi mano draugai. Kas yra didžiulis privalumas būnant su tavimi. Aš tave suprantu, man lengviau perprasti tavo nuotaikų kaitą – prie to esu pripratęs nuo vaikystės.

Matai, mes augome skirtingose šalyse. Tu – Šiaurėje, aš – Vakaruose. Tokie santykiai mano šalyje yra norma. Žmonės homoseksualams yra tolerantiški, visi palaiko vieni kitus. Mane labai nuliūdino faktas, jog kažkur Europoje tokie dalykai dar vis nėra toleruojami – žmonės rašo peticijas, stengiasi uždrausti tokius santykius. Iš vyriškos pusės gal ir galėčiau suprasti, tarkim, vaikinus, bet iš žmogiškosios – ne. Juk mes negalime pasirinkti, ką mylėti, o ko ne. Mano manymu, tokioms šeimoms kaip mano vertėtų duoti šansą Lietuvoje. Tol, kol vaikui yra aiškinami skirtumai tarp dviejų lyčių, duodama laisvė pasirinkti kuo būti ir ką mylėti. Na, ir žinoma tol, kol vaikas įgyja tam tikrą išsilavinimą. Man nerūpi aplinkinių nuomonė, aš velniškai norėčiau gyventi pasaulyje, kur visi yra tolerantiški vieni kitiems. Kur mūsų nesmerkia už meilės objekto pasirinkimą. Kam reikalingos eitynės prieš gėjų santuokos legalizavimą, kam tie įžeidimai ir neapykanta. Kam sakyti, jog gėjais tampama tik tada, kai tau trūksta dėmesio. Priimkime vieni kitus tokius, kokie esame. Aš pasikartosiu – mes negalime pasirinkti ką mylėti, o ko ne.“

Jis baigė. O aš žiūrėjau į jį su nuostaba. Žiūrėjau į vaikiną, kuris užaugo ne tik kitoje šalyje, bet ir kitokioje šeimoje. Žiūrėjau į jį begalinės meilės pilnomis akimis ir nekaltai vyliausi, jog jo patirtis ir žodžiai privers ką nors susimąstyti.

P.S. Šiuo metu esu išvykusi gyventi ir mokytis į užsienį. Gyvenu šalyje, kur būti homoseksualiu yra NORMALU ir tai sakau su didžiuliu pasididžiavimu. Man sunku patikėti, jog gyvenant 21-ame amžiuje mes negalime tapti tolerantiškais ir priimti žmones tokius, kokie jie yra. Visai nesvarbu, kokioje šeimoje tu augai. Visai nesvarbu, kas tave auklėjo ar kas buvo tavo draugais. Tu pats sprendi, kuo tu nori tapti ir koks žmogus esi visoms durims užsidarius. „Mes negalime pasirinkti ką mylėti, o ko ne“ – tad tiesiog mylėkime.

Nebegėda.lt- viskas apie kūną, seksą ir santykius.

Komentarai (10)

  • Avatar

    Agne

    Toks neilgas tekstas, tačiau tikrai užgniaužė kvapą beskaitant, net diena nušvito kitomis spalvomis. Nuostabu išgirsti, skaityti apie tokius dalykus. Kad tik daugiau žmonių nebijotų papasakoti savo istorijas ir patirtis, gal pagaliau visi tie smerkiantieji nustotų taip elgtis. Ir dar kartelį istorija nuostabi 🙂

    reply
  • Avatar

    milda

    et, galvojau bus lietuves mamos, tureciau joms daug daug klausimu „KAIP“…

    reply
    • Avatar

      J

      Mielai atsakysiu 🙂

      reply
  • Avatar

    Audra

    Kadangi aš esu biseksuali, esu kelis kart paalvojus, jog jei, neduok die, išsiskirtumemsu partneriu, sekantis mano partneris būtų moteris. Aš bendrauju su keliom moterų šeimom auginančiom vaikus. Nėra jokio skirtumo, niekada nemačiau. Tiesa, žinau ir vyrų šeimas, bet nebendraujam artimai, bet irgi neatrodo kažkas kitaip pas juos, nei pas mus su vyru 🙂 Mano pažystamos moterų šeimos sekmingai dirba, sekmingai augina po du vaikus, ir visos susiduria su tais pačiais sunkumais, kaip kalbėti su paaugliais, kaip išsimiegoti kai turi du mažus vaikus, kaip rasti laiko sau ir partnerei. Mes kartais juokaujam, jog dvieju mamų šeimoj atrodo lyg vaikai mažiau susikoncentravę ties mama, nes turi dvi ir nepuola ant kaklo vos įėjus pro duris su ašarom, kur taip ilgai buvai, nors buvai išėjus tik valandą ir nebėga šaukdami “aš noriu kitos mamos”, kaip pas mus šaukia, nors tėvas stovi šalia pasiruošęs kalnus verst 😂 O šiaip aš abu vaikus auginu labai panašiai, be jokių mergaitė/berniukas nuostatų. Mano manymu auginant vaikus labai svarbi bendruomenė, tas “kaimas” kuris padėtų ir formuotų vaika kartu, kad jis gautų kuo daugiau patirčių, aš esu labai laiminga, jog tai turiu.

    reply
    • Avatar

      Ausra

      Kaimas <3 Labai tikiuosi, kad aplinkui turėsiu tą kaimą, kai pati auginsiu vaikus. Man taip pat atrodo, kad bendruomenė – esminis dalykas.

      reply
  • Avatar

    Skaitove

    Ne pirma karta straipsniai apie homoseksualus pasirodo skystoki… Pagarba, kad apskritai siomis temomis kalbate, bet susidaro ispudis, kad komandoj tikrai nera nei vieno LGBT+ nario… Tema be galo idomi ir svarbi, bet tekstas kazkoks propagandinis…. Mazdaug pasidaret stereotipu sarasiuka ir pagal ji sukalet straipsni juos visus paneigdamos… Norisi tikros istorijos,o ne tirados „meile vienoda ir ji visiem“… Zinot, net Audros komentaras idomesnis ir tikresnis negu pats tekstas :). Priedo kazkaip nesusivede galai – bicas nuo pradziu toks uzsispaudes, kazkas lyg ir ne taip, o paskui seka istorija kaip viskas jam puikiai, kaip vaikyste buvo nuostabi su dviem mamom… tai kaip ten buvo is tikruju? 🙂

    reply
  • Avatar

    egle

    butu faina ,kad pakalbintumet lietuves lesbietes mamas.

    reply
  • Avatar

    smh

    kaip is lesbietes perspektyvos noreciau pasakyti, kad tekstas parasytas labai skandalizuotai, lyg tai butu pasakojimas apie kokias mitines butybes, ta nereikalinga perspausta proza tiesiog gerai nesiziuri, kai pasakojama apie labai realu dalyka kaip homoseksualumas. visi tie issireiskimai, kad ‘homoseksualu netapau, nors augino dvi mamos’ ir tt. nemanau, kad reikejo itraukti i teksta, nes visu pirma homoseksualais gimstama, o ne tampama…🤔 teksto autore atrodo, lyg bando paglostyti savo ego del to, kad draugas tiesiog jai issipasakojo ir ji tokia mat supratinga ir nuostabi, kad net verkia is laimes… chill girl
    tiesiog teksto mintis gera, bet matos rasytas ne su noru pasidalinti draugo istorija, o papasakoti skandalinga istorija.

    reply
  • Avatar

    Šiukšlinė Katė

    Ačiū autorei už straipsnį, bet norėtųsi paskaityti apie dvi mamas, gyvenančias Lietuvoje:)

    reply
  • Avatar

    Kristina

    Esu biseksuali jauna moteris. Dziaugiuosi, kad atsirado tokiu straipsniu,nes sita tema Lietuvoje vis dar yra tabu. Esu labai laiminga su savo partnere moterimi ir mes kartu planuojame ateiti ir svajojame ateityje tureti vaiku, svarstome apie spermos donoryste ir IVF, todel si tema labai aktuali ne tik mums, bet ir daugybei kitu LGTB zmoniu, kurie kartu noretu susilaukti vaiku.

    reply

Komentuok

Paremk Nebegėdą →