Nuotrauka: Emilija Milušauskaitė

Ilgą laiką stebėdavau, kai mano draugai vaikinai nejaukiai pasitaiso kėdėje, kai paminiu žodį „feminizmas“. Jie gerbė mane ir mano veiklą, dėl to niekad nedrįso to kvestionuoti, o aš galvojau, kodėl jie taip bijo to žodžio, ar jie nesupranta jo svarbos?

Kartais įsiveldavau į diskusijas su jais dėl to, kad vis dar yra ką nuveikti dėl moterų teisių Lietuvoje. YRA LABAI DAUG KĄ NUVEIKTI. Apsaugoti moteris nuo smurto. Ratifikuoti Stambulo konvenciją. Turėti daugiau moterų atstovių valdžioje (pvz., moterys sudaro tik penktadalį Lietuvos Respublikos Seimo narių, o ministrai beveik vien vyrai). Pasidalinti po lygiai buities darbus / vaikų priežiūrą namuose (čia rašoma, kad milenialsų kartos atstovės daugiau dirba ir uždirba negu jų pirmtakės, 78 proc. moterų per savaitę dirbo mažiausiai 50 val., bet ir namų ruošos darbų neapleido – 49 proc. moterų teigė, kad įprastai jos padaro paprastus namų ruošos darbus, o tai darantys pasisakė 19 proc. vyrų.)

Jausdavau, kad jie lyg ir pritaria man, nors tuo pačiu dvejoja. Jie niekaip nesuprasdavo, kuo mano patirtys skiriasi nuo jų šioje visuomenėje, vien dėl to, kad esu moteris. Ir aš supratau, kad yra dalykų, kurie, maniau, kad yra akivaizdūs, tačiau jie to visiškai nesupranta, nes yra šaunūs jauni vaikinai, kurie gerbia moteris ir kuria lygiavertiškus santykius.

Vieną vakarą aš nutariau jiems papasakoti, ką reiškia būti moterimi, iš to, ką pati patyriau, apie ką kalbėjausi su pažįstamomis moterimis ir ką žinau.

Jūs nežinote, ką reiškia, kai tave bare nei iš šio, nei iš to, kalbant su drauge, ima graibyti nepažįstamas žmogus. Ir tau vėliau sakys: „Nekreipk dėmesio, jis gi girtas.

Ir tu negalėsi išreikšti visų tave užplūdusių jausmų: išgąsčio, baimės, gėdos, pykčio, nes taigi čia pokštas. Nieko tokio. Arba per draugų vakarėlį vienas bičas įsibrauna į tualetą, kai tu ėjai tiesiog šlapintis, ir priverstinai pradeda tave liesti ir bučiuoti. Kai apie tai papasakoji tame vakarėlyje buvusiems žmonėms, jie tiesiog nusijuokia. Jūs nežinote, ką reiškia, kai šventi Naujuosius metus su labai artimų draugų būriu ir ten yra tik vienas vaikinas, kurį mažiausiai pažįsti iš visų, bet jis atrodo labai mielas ir saugus, dėl to, kai jis prisigėręs visiškai nulūžta viename kambaryje ir kiti draugai pasako, kad gali eiti miegoti į tą pačią lovą, ji juk didelė ir tas bičas totaliai nulūžęs, tu paprasčiausiai nueini. Miegoti. O tada jis prabunda ir pradeda nuo tavęs plėšti suknelę, neatsakydamas į klausimą: „Ką tu darai?“

Mano vienai draugei jos vaikinas sudavė, nes ji per garsiai dainavo. Kartais kavinėje sutinku vaikiną, kuris išprievartavo mano geriausią draugę ir jis su manimi mielai sveikinasi, o aš nežinau ką daryti: ar pasakyti jam, kad aš žinau, ar pasiųsti jį, tad tiesiog sustingusi ištariu jam „labas“, kai jis bučiuoja mane į skruostą sveikindamasis. Jis, beje, kartais pasirodo mūsų portalų nuotraukose ant raudonų kilimų.

Kai trise kartu leidome laiką sodyboje, mano buvusiam bičui prisigėrus, jo geriausias draugas pradėjo lįsti prie manęs. Džiaugiuosi, kad pavyko ištrūkti, o savo buvusiam vaikinui niekada apie tai nesakiau, nes nenorėjau sugriauti jų draugystės – jie buvo draugai nuo paauglystės.

Jūs nežinote, ką reiškia, kai visą gyvenimą svajojai gauti būtent tą darbą toje įmonėje ir, kai pagaliau ten patenki ir gauni vadovo pagyrimus ir komplimentus, tu taip savimi didžiuojiesi, kad tavo autoritetas tave palaiko. Tu negali patikėti, kaip tau pasisekė. Šypsodamasi stebi gausias jo gražios šeimos nuotraukas ant jo darbo stalo ir svajoji vieną dieną irgi turėti tokią gražią šeimą, kai vieną vakarą, kai biure liekate tik judu, jis apglėbia tave per liemenį ir pabando pabučiuoti. O kai režisierius, kuris yra dvigubai už tave vyresnis ir tik jis vienintelis tavo šalyje yra tiek daug pasiekęs bei pas jį visi svajoja dirbti, pasiūlo tau nusirengti? Savo darbo patirtyse aš klaikiai emociškai pavargdavau nuo laviravimo tarp mandagaus atsisakymo ir tarp grubaus atstūmimo. Neduok die, tas vyras įsižeis ar pagalvos, kad nėra tau patrauklus kaip vyras – padarys viską, kad tu daugiau niekada nei pas jį, nei pas kitus nedirbtum.

Saugiausia yra turėti vyrą, sutuoktinį. Arba bent jau vaikiną. Kadangi kai kurie vyrai tavęs savaime negerbia, jie gerbia kitus vyrus – tuos, kuriems tu priklausai. Būti vieniša, jauna ir patrauklia vyrų valdomose srityse yra nerekomenduotina.

Bet tu negali būti stora. Jokiais būdais niekada negali išdrįsti būti stora. Negalima užimti per daug vietos šiame pasaulyje, tu turi pataikyti į moterų žurnalų tau sukurtą rėmą. Tu turi patikti vyrams, turi būti jiems patraukli, bet ne per daug patraukli, nes kitaip – išprovokuosi prievartą. Ir būsi pati dėl jos kalta. Jeigu tai patirsi arba prieš tave kažkas fiziškai smurtaus – tu būsi pati kalta. Tyliai nuryk skriaudą ir išeik, nes jei liksi gyventi su smurtautoju – būsi dar labiau pati kalta ir kvaila.

Jūs turbūt irgi niekada nepatyrėte, ką reiškia, kai tave persekioja tavo buvęs vaikinas. Stovi naktį po tavo langais arba skambina tau girtas, klausdamas, kur esi, nes nori tave sumušti. Už ką? Nes tu nutraukei santykius. Daugybė moterų, kurios palieka smurtaujančius partnerius, yra nužudomos… tų pačių partnerių.

Turbūt nepatyrėte, ką reiškia ne mylėtis, o būti dulkinamai. Kai žmogui visiškai nerūpi tavo malonumas arba tavo patirtis, jis tiesiog tave naudoja savo poreikiams patenkinti. Nežinote to jausmo, kai varpa įsiskverbia į tavo vaginą jai dar pakankamai nesudrėkus, bet jam tai nerūpi, nes jam reikia ejakuliuot. Jūs nė neįtariate, kiek daug moterų gyvena su savo vyrais taip ir nė sykio nepatirdamos orgazmo ir jį vaidindamos. Kodėl jos taip daro? – pykdami paklausite. O jūs ar matėte kada vyro veidą, kai pasakei jam, kad su juo nepatiri malonumo? Yra vyrų, kurie tai priima kaip jų ego pažeminimą, o ne kvietimą kartu ieškoti, imtis pokyčių.

Daug moterų gyvena finansiškai priklausomos nuo vyrų – štai kodėl mums reikia daugiau moterų valdžioje, daugiau moterų aukštose pareigose, taip pat mums reikia, kad sritys, kuriose yra daugiausia moterų, būtų geriau apmokamos. Štai kodėl mergaites turime skatinti ir raginti siekti išsilavinimo, savo svajonių, realizuoti save, nes finansinė priklausomybė yra spąstai. Šiame pasaulyje, kur dauguma mūsų sprendimų ir pasirinkimų kainuoja pinigus, moteris be savo pinigų yra kaip be teisių. Ja daug lengviau manipuliuoti, daug lengviau paminti jos poreikius ir atsiranda pavojus atsidurti nelygiaverčiuose santykiuose.

Jūs nė nenumanote, kiek daug moterų vaikšto tylėdamos apie patirtą prievartą ir pagalvokite, ar jūs esate pakankamai saugus uostas, kad jos jums galėtų apie tai pasipasakoti? Kai kurios moterys prievartą patiria iš savo sutuoktinių, partnerių, sužadėtinių.

Dažna mergina, kuri sutinka jus, nuostabius jaunus vyrus, dėmesingus, įsiklausančius, jau būna savo gyvenime praėjusi tiek daug šūdo, daug liūdesio ir skausmo, su jos kūnu tiek daug kartų buvo pasielgta visiškai atžagariai ir nepagarbiai, kad gali nemažai laiko užtrukti, kol ji patikės jumis ir atsivers. Jeigu jūs būsite jai saugus, palaikantis uostas, suprantantis jos patirtis ir nenuvertinantis jų, ji lėtai gis ir atsiskleis. Jūs, gyvendami savo gyvenimą, turbūt nė karto nesusidūrėte su tokiais vyrais, su kuriais susiduria moterys ir merginos. Ir net jeigu susidūrėte – nes kartais tai yra jūsų draugai – jie su jumis niekada taip nesielgė ir nesielgtų, kaip elgėsi su moterimis. Nes jūs ne moterys. Jūs nė neįsivaizduojate, kiek daug šlykščių, nepagarbių vyrų yra. Aš nesakau, kad visi yra tokie – bet ir kreipiuosi į jus: prašau, pamatykite ir jūs juos, išgirskite mūsų patirtis. Būkime kartu šiame pokytyje.

Čia tik maža dalis to, ko galbūt jūs nežinojote ar praleidote. Feminizmas yra apie tokias moterų patirtis ir apie saugią erdvę mums jomis dalintis tam, kad mergaitės, kurios ateina po mūsų, niekada visa to nepatirtų. Mes tikime kitokiu pasauliu: pasauliu, kuriame bus geriau mums visiems.

Dar pridursiu, kad tai, jog yra erdvės mums papasakoti savo patirtis, nesumažina jūsų jausmų ar gyvenimo patirčių. Tai mūsų nepadaro jūsų patirtims abejingas. Mes tikime pasauliu, kuriame visų žmonių patirtys ir jausmai gali būti išgirsti ir gerbiami.

Daugiau Beatos tekstų: Beata Tiškevič. Ką man reiškia būti moterimi (be poezijos)