Į viršų

Laikas suprasti mėnesinių kraujo naudą

Iliustracijos Teklė Ūla

Mėnesinės vis dar dažnai laikomos tabu. Kai kurios moterys per menstruacijas nėra įleidžiamos į maldos namus, yra vyrų, kurie tai apskritai laiko tam tikros formos gripu, puolančiu tik moteris. Tačiau net ir išsilavinusiose šalyse apie tai vengiama kalbėti dėl mėnesinių kraujo sąsajos su nešvarumu. Dėl to reikėtų atkreipti dėmesį į menstruacijų kraujo naudą. Apie tai kalbamės su biomedicinos mokslų doktorante Ilona Uzieliene, kuri tiria kamienines ląsteles, išskiriamas iš menstruacijų kraujo bei jų gebėjimą diferencijuoti į kremzlinį audinį. Pašnekovė siekia jas panaudoti osteoartrito ir kremzlės traumų gydymui. Ji pastebi, kad mokslininkų susidomėjimas menstruacijų krauju didėja ir ateityje apie jį bus kalbama gerokai daugiau.

Prisipažinsiu, kai sužinojau apie jūsų veiklą – nustebau. Nesu girdėjusi apie panašų mėnesinių kraujo tyrinėjimą. Galbūt galėtumėte daugiau papasakoti apie save ir savo veiklą?

Šiuo metu esu 4 kurso biomedicinos mokslų doktorantė bei jaunesnioji Inovatyvios medicinos centro mokslo darbuotoja. Savo tyrimus vykdau dr. Eivos Bernotienės vadovaujamame Regeneracinės medicinos skyriuje, kuriame visi atliekami tyrimai yra nukreipti į audinių regeneracijos strategijų paiešką.

Mano darbai yra nukreipti į kremzlės audinio regeneracines metodikas, kurių pagrindą sudaro kamieninės ląstelės. Kamienines ląsteles, tiksliau, mezenchimines kamienines ląsteles, galima išskirti iš daugumos audinių, taip pat ir iš menstruacijų kraujo. Nors šis šaltinis nėra plačiai tiriamas, ypač kremzlės audinio regeneracijos atžvilgiu, menstruacijų kraują nusprendžiau pritaikyti savo tyrimams iš mokslinio smalsumo bei kamieninių ląstelių išskyrimo paprastumo.

Papasakokite plačiau, kam jūs mėginate panaudoti mėnesinių kraują, kuo jis gali būti naudingas?

Mėnesinių kraujas, nepaisant visų jame esančių baltymų įvairovės, taip pat yra praturtintas imuninės sistemos, atsisluoksniavusios gleivinės ląstelėmis bei kamieninėmis ląstelėmis. Kamieninės ląstelės menstruacijų kraujyje buvo atrastos amerikiečių mokslininkų 2007 metais ir nuo tada išaugo didelis susidomėjimas tirti šių ląstelių savybes. Daugumos mokslinių grupių pastebėta, kad menstruacijų kamieninės ląstelės geba diferencijuoti (virsti) į kaulo, kremzlės, riebalų, kepenų, širdies audinių ląsteles, todėl teoriškai galėtų būti panaudotos šių audinių regeneracinėms terapijoms. Todėl savo darbuose tiriu šių ląstelių pajėgumą diferencijuoti į kremzlinį audinį, panaudojant įvairius diferenciaciją skatinančius veiksnius, tokius kaip augimo faktoriai, tridimensinė aplinka, mechaninis spaudimas, kaip galimybę pritaikyti osteoartrito gydymui. 

Nuotraukose pavaizduotas menstruacijų kraujas mėgintuvėlyje prieš ląstelių skyrimą ir mezenchiminių kamieninių ląstelių kremzlinė diferenciacija mėgintuvėlyje (matomos mažos ląstelių sankaupos, kurios turi kremzliniam audiniui būdingą struktūrą).

Kaip iš menstruacijų kraujo išgaunamos kamieninės ląstelės patraukė jūsų dėmesį? Kodėl tyrimams naudojate būtent šias kamienines ląsteles?

Apie menstruacijų kraujo kamienines ląsteles sužinojau skaitydama mokslinius straipsnius. Šios ląstelės patraukė mano dėmesį dėl puikių savybių bei itin lengvo gavimo iš organizmo. Rašydama apžvalginį šių ląstelių panaudojimo straipsnį pastebėjau, kad pasaulyje jos nėra plačiai tiriamos kremzlės regeneracijos metodikose, todėl ši niša papildomai patraukė savo naujumu. Beje, Lietuvoje, kiek man žinoma, taip pat nėra mokslininkų, dirbančių būtent su šiomis ląstelėmis, – tai papildomai paskatino pradėti tyrimus.

Mezenchiminės kamieninės ląstelės yra randamos daugumoje audinių, pavyzdžiui, kaulų čiulpuose, riebaliniame audinyje, sinovijos skystyje, virkštelėje ir jos kraujyje, placentoje, danties pulpoje ir t. t. Tačiau kamieninės ląstelės išskirtos iš menstruacijų kraujo nereikalauja sudėtingos surinkimo procedūros ar labai ilgalaikio saugojimo, jas galima surinkti pakartotinai, ir gana didelius kiekius, be to, surinkimo procedūra yra neinvazinė. Todėl menstruacijų kraujas turi daugiau privalumų lyginant su kitais kamieninių ląstelių šaltiniais. Svarbiausia, jos pasižymi veiksmingomis terapinėmis savybėmis.

O kaip yra surenkamas menstruacijų kraujas ir pagal ką atrenkamos donorės? Ar jomis gali būti bet kas?

Menstruacijų kraujas yra surenkamas pačios donorės, panaudojant silikonines taureles. Iš taurelės kraujas yra perkeliamas į sterilų švirkštą ir nedelsiant transportuojamas iki laboratorijos.

Donorės turi būti sveikos moterys, nesergančios jokiomis ligomis, galinčiomis turėti reikšmės mėginių kokybei (pavyzdžiui, kraujodaros, onkologinėmis, autoimuninėmis, genetinėmis ar kitomis patologijomis). Visi kiti kriterijai – amžius, hormonų disbalansas, ciklo nepastovumas – yra svarbūs, į juos atsižvelgiama apmąstant konkretaus tyrimo eigą bei dėliojant donorių grupes. Visoms tyrime sutikusioms dalyvauti moterims yra įteikiama speciali asmens sutikimo forma, kurioje nurodytos visos tyrimo detalės. Donorių asmeninė informacija nėra atskleidžiama.

Kaip mėnesinių kraujo kamieninės ląstelės pritaikomos kremzlės atsinaujinimui?

Klasikiniu mezenchiminių kamieninių ląstelių (skirtų kremzlės regeneracijai) šaltiniu yra laikomi kaulų čiulpai, kadangi šios ląstelės dalyvauja susidarant kremzliniam audiniui pradinėse organizmo vystymosi stadijose bei labiausiai ištirtos kremzlės regeneracijos metodikose. Tačiau, dėl sunkaus kaulų čiulpų gavimo, galimybės panaudoti alternatyvių šaltinių kamienines ląsteles irgi yra tiriamos.

Išskirtos kamieninės ląstelės gali būti pritaikytos kremzlės regeneracijai dviem būdais – tiesioginiu įšvirkštimu į pažeisto sąnario ertmę, arba auginant jas ant specialių tridimensinių struktūrų (karkasų), diferencijuojant į kremzlės audinio ląsteles, o tada implantuojant su karkasu į sąnario pažeidimo vietą.

Pirmu atveju siekiama pasikliauti sekrecinėmis kamieninių ląstelių savybėmis, kai ląstelės išskiria aktyvias biologines medžiagas ir tuo paskatina kremzlės ląstelių (chondrocitų) užląstelinio užpildo baltymų gamybą. Antru atveju bandoma atkartoti kremzlinį audinį laboratorinėmis sąlygomis, kuris vėliau patekęs į organizmą prisitaiko prie jau susiformavusių audinių. Savo darbuose bandau pritaikyti abu būdus kremzlės regeneracijai taikant menstruacijų kamienines ląsteles. 

Kokiomis ligomis sergant tai pasitarnautų? Kokią įtaką tai gali turėti ateityje?

Žmogaus sąnario kremzlė yra kraujagyslių neturintis audinys, pasižymintis silpnu gebėjimu atkurti pažeidimus, lydint audinį prie tokių smarkiai progresuojančių ligų kaip osteoartritas. Jis dažniausiai pasireiškia senyvo amžiaus žmonėms, turintiems viršsvorį, genetiškai linkusiems arba turėjusiems sąnario traumą.

Osteoartritas yra labai dažna liga, beveik 10 % pasaulio žmonių kasmet suserga, iš kurių 60 % yra moterys. Todėl menstruacijų kraujo kamieninės ląstelės galėtų praversti joms iš anksto išsaugojus savo ląsteles.

Ateityje šios studijos bus papildomos, tobulinamos, kol galiausiai bus įvertintos galimybės šias ląsteles pritaikyti kremzlių regeneracijos srityje. Osteoartritui ir kremzlės traumoms gydyti šiandien nėra priemonių, todėl naujų technologijų bei metodų, panaudojant kamienines ląsteles, kūrimas bus naudingas milijonams žmonių, kurie serga arba rizikuoja susirgti šia liga.

Menstruacijos daugumos žmonių vis dar laikomos nešvariu dalyku, apie kurį nėra garsiai kalbama. Tačiau panašu, kad mėnesinių kraujas gali būti net labai naudingas. Ar manote, kad apie tai reikėtų kalbėti garsiau? 

Menstruacijų kraujas yra laikomas natūraliai fiziologinių procesų metu iš organizmo pasišalinančiu likutiniu audiniu. Taip moters organizmas pasiruošia naujam ciklui, naujai ovuliacijai ir atsikrato prieš tai susiformavusio gimdos gleivinės sluoksnio, kuriame nesiimplantavo apvaisintas kiaušinėlis.

Su krauju išeina suirę gimdos gleivinės audiniai, dėl kurių šis kraujas, greičiausiai ir laikomas nešvariu, o makštyje esančios bakterijos tik papildo jo „nešvarumą“. Ankstesniais laikais egzistavo daug klaidingų prietarų, pavyzdžiui, kad kraujuojanti moteris buvo susijusi su piktomis jėgomis, laikoma nešvari. Tačiau šiais laikais visi jau turėtų suprasti tikrąjį šio kraujo vaidmenį, o kamieninės ląstelės tik padidino mokslininkų susidomėjimą. Tikiu, kad ateityje menstruacijų kraujas bus vertinamas visai kitaip nei dabar.

 

I. Uzielienė ieško savanorių, galinčių savo mėginiais prisidėti prie vykdomų tyrimų. Jei norite padėti minėtuose tyrimuose, su Ilona galite susisiekti: ilona.uzieliene@imcentras.lt. 

Rugilė atsako į jūsų laiškus, atrenka ir kuria tekstus puslapiui, inicijuoja naujus ir nusprendžia, ką nebegėdoje skaitysite rytoj.

Komentarai (3)

  • Avatar

    Austėja

    Super straipsnis! Neįtikėtinai įdomu ir kažkaip pačios menstruacijos atrodo visai kitaip jį perskaičius. Ačiū! ❤️

    reply
  • Avatar

    Kristina

    Labai smagu, kad yra tokių nuostabių, susidomėjusių žmonių, drąsiai žengiančių į priekį ir, be visos medicininės naudos, dar ir savo tyrimais keičiančių visuomenės požiūrį į mėnesines kaip į tai, kas yra gera, natūralu, naudūnga, o ne bloga ir purvina. 🙂
    P. S. Čia bus nelabai į temą, bet kaip ir į temą, tiesiog tam, kas nori pasikelti nuotaiką. 🙂 Atradau YouTubėj labai linksmą video pavadinimu Korean Guys Meet Tampons (tokiam rožiniam fone sėdi keli vaikinai ir bando manekeną “paruošti mėnesinėms”, t.y. tinkamai įdėti į kelnaites įklotus.) Yra angliški titrai. Mane labai pralinksmino. 🙂

    reply
  • Avatar

    Luka

    iliustracijos 😍😍

    reply

Komentuok