Tekstas: Miglė Krancevičiūtė
Nuotrauka: Kostas Rutkauskas

Į klausimą „kur slepiasi mūsų erogeninės zonos?“ psichologė-seksologė atsako trumpai ir aiškiai – GALVOJE!

Taip taip, būtent mūsų galvoje, kur užgimsta mintis, pažadinanti nervinius impulsus, o šie savo ruožtu sukelia pačius maloniausius virpuliukus mūsų kūne – jauti juos? NE??? Tuomet būtinai skaityk toliau ir pažadame, kad po šio tekstinio pokalbio su psichologe-seksologe Laura Butvilaite pažadinti savo (ar savo partnerio) kūną malonumui bus daug lengviau!

„Tradiciškai erogeninėmis zonomis mes laikome genitalijas ar tokias kūno vietas, kurios vienaip ar kitaip yra susijusios su lytiškumu. Vulva, penis, krūtys – mums atrodo, kad pagrindinės zonos yra šios.
Iš esmės, erogeninė zona yra vieta, kur daugiau nervų galūnėlių ir prisilietimas jaudina. Tačiau nėra taip, kad bet kokiomis aplinkybėmis palietus erogeninę zoną žmogus susijaudins, pavyzdžiui, ginekologei(-ui) kišant pirštus į vaginą reta kuri susijaudina, nes mums ginekologinė apžiūra paprastai asocijuojasi su kitokiomis emocijomis.

Visas mūsų kūnas gali būti viena didelė erogeninė zona.

Iš tiesų, nugara, pilvas, pėdos, šlaunys, kaklas, ausys ir visas visas mūsų kūnas gali būti viena didelė erogeninė zona. Bandau išskirti, kas negalėtų būti erogenine zona ir nesugalvoju. Tinkamoje situacijoje, su tinkamais prisilietimais, nusiteikimu ir visomis palankiomis aplinkybėmis visas kūnas gali būti sujaudintas. Taip ir turėtų būti, mes juk nesame kažkokios atskiros dalys.“

Receptas malonumui – kiekvienam individualus

Ir nors, kaip sako psichologė-seksologė, malonumą patiria visas kūnas, o ne atskiros dalys, norint jį pasiekti, neužtenka vadovautis porno filmų sukurtomis klišėmis.

Noriu pakviesti pažvelgti į erogenines zonas ne kaip į kažkokį šabloną, bet labiau žiūrėti į tai kaip į individualaus recepto paieškas.

Suprantu, kad žmonėms norisi tam tikrų gairių, ką reikėtų daryti, paliesti, išbandyti, bet, kita vertus, nesinori, kad viskas taptų primityvu, nes pornografija ir taip pridarė nevykusių šablonų, kaip, neva, turi atrodyti seksas: dešimties sekundžių įžanga, tada kažkoks mechaninis plakimasis, truputį krūtis pamaigo ir orgazmai liejasi laisvai.

Nenoriu taip pat suprimityvinti ir erogeninių zonų, bet priešingai – skatinti žmones pačius atrasti bei pažinti savo kūnus, kad jie iš tiesų pradėtų patirti, o ne imituoti malonumą.“

Mūsų kūnas nėra tiesiog kompiuteris, kad paspaudus vieną ar kitą mygtuką, pradėtų veikti skirtingos programos.

„Naudojimosi instrukcija“ kūnui neegzistuoja

Na gerai, tai kokia ta paslaptis? Kaip aš turiu imti ir stebuklingai „pažinti save“? Psichologė-seksologė ir čia turi nestandartinį atsakymą.

„Mūsų kūnas nėra tiesiog kompiuteris, kad, paspaudus vieną ar kitą mygtuką, pradėtų veikti skirtingos programos. Mes patys kiekvienam prisilietimui suteikiame prasmę ir emociją. Net paprastas draugiškas apkabinimas gali sukelti aistrą ir jaudinti, jeigu mus asmuo traukia seksualiai ir mes tam draugiškam prisilietimui suteikiame gilesnę prasmę.

Mes esame galvos (proto) ir kūno junginys. Juk nesame vien vaikštančios galvos ar atskiri kūnai, kad palietus kūno dalį gautume atitinkamą reakciją – mes kiekvienas esame individualus ir neturėtume įrėminti savęs į tam tikras „naudojimosi instrukcijas“.

Dar geresnėms patirtims – lubrikantas su CBD „Lust“, 27.90 Eur

Kartais mums yra sunku priimti, kad kitam žmogui patinka visai kas kita, nei patinka mums. Pavyzdžiui, man patinka prisilietimas pilnu delnu, o mano partneriui patinka švelnus prisilietimas pirštų galiukais. Tai juk mes turime išmokti pasakyti ir priimti grįžtamąjį ryšį bei atsižvelgti į partnerio poreikius. Jeigu aš partnerį glostysiu taip, kaip patinka man, o jis taip, kaip patinka jam, bet mums abiem tie prisilietimai nebus tokie malonūs, tai elementaru, kad nesąmonė išeina? Tam ir turime parodyti, kas patinka mums, ir atsižvelgti į tai, kas patinka ar nepatinka kitam.

Kuo intymesni ir artimesni daromės vienas kitam, tuo mažiau tos vaidybos norisi ir norime kaip tik atsiverti, būti priimti tokie, kokie esame. Todėl labai svarbu į partnerį žiūrėti su pagarba, įsiklausyti, stebėti kūno kalbą. Ir… priimti jį tokį, koks yra.“

„Nebučiuok man kaklo!“ arba kodėl mano partneriui nepatinka tai, kas patinka man???

„Tam tikros kūno dalys, kurios šiaip yra priskiriamos prie erotinių, kaip kaklas ar ausys, kartais žmogui gali būti visai nemalonios liesti. Taip gali būti dėl su ta kūno dalimi susijusių nemalonių asociacijų. Pavyzdžiui, jei vaikystėje tėvai sukdavo ausį prasikaltus ar sučiupdavo už kaklo, labai gali būti, kad vėliau žmogui bus nesmagu, kai kas nors tą vietą lies.

Tokios baimės ypač pasireiškia patyrus prievartą. Todėl labai svarbu yra išnagrinėti ir suvirškinti traumines patirtis, sąmoningai pažvelgti į jų padarinius – kad į dabartį eitume ne strigdami ties praeities traumomis, o kaip integruotos asmenybės. Po seksualinės prievartos patirčių, jei jos neišspręstos, seksualinis gyvenimas gali būti komplikuotas – pavyzdžiui, prisilietimas gali būti labai nemalonus ar netgi gąsdintis, o tai ilgainiui gali vesti į dar gilesnes tarpusavio santykių problemas. Svarbiausia išdrįsti ieškoti pagalbos.

Be kita ko, labai norėčiau, kad stereotipas, jog pas psichologus eina tik visai realybėje nesiorientuojantys žmonės, pagaliau dingtų iš mūsų visuomenės, nes toks požiūris uždaro didelę visuomenės dalį nuo vidinio išsilaisvinimo ir augimo.

Nepamirškime ir to, kad galbūt neigiamos ankstesnės prisilietimų ar seksualinės patirtys yra jautri tema ne tik mums, bet ir mūsų partneriui, tad būkime kantrūs ir švelnūs.

Mes negalime partneriui grubiai atsakyti: „Neliesk manęs taip, man nepatinka“ dėl vienos labai paprastos priežasties – po kelių tokių bandymų mes atšaldysime partnerį ir jis bijos bei nebenorės prisiliesti apskritai, kad negautų dozės negatyvo ir pykčio. Toks bendravimas yra tarsi nuodai, tad, jei norime toliau bendrauti ir apskritai gerbiame kitą žmogų kaip žmogų (nes jam ar jai ateityje reikės su tomis neigiamomis pastabomis gyventi net ir be mūsų), turime pasistengti gražiai ir teigiamai paaiškinti, kas ir kodėl mums nemalonu, net jei esame suvaržyti savo vidinių traumų.“

Niekas nesikeis, jei iš tos komforto zonos neišeisim ir nepradėsim kitaip žiūrėti į savo kūno poreikius.

Nebijokime savo kūno ir neužrakinkime savo malonumo!

Ką daryti, jeigu mano kūnas visiškai nejautrus? Kodėl taip yra?

„Mes visi augome skirtingose šeimose ir gyvendami įgyjame skirtingų patirčių, net susijusių su kūniškumu, ypač su prisilietimu. Iš esmės mes, lietuviai, kultūriškai esame linkę mažiau liesti vieni kitus, mums nėra įprasta apsikabinti ir pasibučiuoti pasisveikinant ir panašiai.

Deja, nemažai žmonių yra augę tokiose šeimose, kuriose prisilietimų beveik nebūdavo. Todėl dažnai tokiems žmonėms prisilietimai išvis nėra jaukūs arba net gali trikdyti, kelti priešišką reakciją. Vieniems tokiu atveju gali būti per daug jautru, kitiems, atvirkščiai, nujautrinta, jeigu žmogus yra „atsijungęs“ nuo savo kūno.

Neretai tokie žmonės ne tik nemėgsta kito žmogaus prisilietimų, bet neliečia ir patys savęs. Šiuo atveju svarbu suprasti, kad niekas nesikeis, jei iš tos komforto zonos neišeisim ir nepradėsim kitaip žiūrėti į savo kūno poreikius. Jeigu yra bent viena kūno vieta, kurią malonu liesti, tai siūlyčiau ją liečiant, liesti ir kitą, taip plečiant tą malonumo zoną. Taip pamažu ir smegenyse susidarys naujos neuronų jungtys, siejančios prisilietimą su malonumu.

Lygiai taip pat mes galime ir savo seksualinį pasitenkinimą plėsti: pavyzdžiui, masturbuojantis savo mėgstamu būdu, pakaitomis išbandyti ir apjungti vis kažką naujo, kas padės pamėgti naujo tipo stimuliacijas. Taip bus lengviau jausti malonumą nuo įvairių prisilietimų, ne tik tų, kuriuos labiausiai mėgstame.“

Liežuvis, akys ir ausys – raktai į kūno ero laimę

Oi, tik negalvokite taip stipriai pikantiškai. 🙂 Mes dabar ne visai apie tai.

Kai pažinsite savo kūną ir suprasite, kas jus užveda, o kas erzina, būtų neblogai instaliuoti savo partneriui minčių skaitytuvą, kad jis iškart suprastų, kas jus verčia virpėti iš malonumo, o kas sukelia erzulį. Deja, kur tokį rasti mes nežinome, tad galime tik patarti – kalbėkite, klausykitės ir stebėkite.

„Jeigu mes jau žinome, kas mums patinka, bet dėl kažkokių vidinių baimių nedrįstame parodyti ir pasakyti partneriui: „Žiūrėk, man labai malonu, kai lieti čia štai taip, bet man nepatinka tas ir anas“ ir uždėjus ranką parodyti, tai reikėtų pradėti dirbti ties savo socialiniais įgūdžiais ir mokytis komunikuoti, antraip tai reikš, kad renkamės ilgą ir sudėtingą išgyvenimą santykiuose.

Ir jeigu santykyje metų metus lauksite, kol partneris(-ė) galiausiai supras, kad jums patinka kasymas, o ne glostymas, o nesulaukę nedrįsite pasakyti ir kaskart nusivilsite, tai patys pagalvokite, kokiai kančiai save pasmerksite.

Nuoširdžiai patariu geriau išdrįsti atkreipti į save dėmesį ir išmokti išsakyti savo poreikius, nei ilgą laiką juos slėpti nuo partnerio, tuo pačiu išgyvenant vidinį nepasitenkinimą. Kito būdo tiesiog nėra.“

Pastaba: noriu pabrėžti, kad terminas „partneris“, nėra skiriamas būtent vyriškai lyčiai. Tad jeigu skaitydami  matėte tik savo draugą, prisiminkite, kad jūs taip pat esate toje rolėje.

Daugiau apie tai, kaip svarbu kalbėtis apie intymų gyvenimą: Kaip poroje konstruktyviai kalbėtis apie blogą seksą