Kuo tapti: tikru ar laisvu vyru?

Iliustracijų autorė: Agnė Čižauskaitė

Apsižvalgę aplinkoje galime lengvai rasti vyrų, kuriems moteris yra objektas jų malonumui patenkinti ir antraeilis reikalas. Pasimylėjo, pavalgė ir daugiau moters jiems kaip ir nereikia. Jie laido seksistinius juokelius apie „bobas“ prie degtinės taurelės, o žiūrėdami Eric Prydz „Call On Me“ vaizdo klipą ryja seiles stebėdami merginas, apsivilkusias triko. Tokių vyrų yra labai daug ir jie dažnai būna gimę ir užaugę Sovietų Sąjungoje. Jų požiūris į moterį suformavo tokį tragišką vyro įvaizdį, kad nebežinai kaip besiginti. Būtent tokie vyrai yra griežtai nusiteikę prieš bet kokius pokyčius. Moterų laisvę ir patriarchato žlugimą jie lygina su didžiausia vyrų giminės gėda ir kiekvieną kartą vyrų kompanijoje tau primena, kad tu ne vyras, arba koks tu vyras, jei pritari lyčių lygybės idėjoms.

Dar vasaros pradžioje teko gulėti ligoninėje su vienu tokio tipo vyru. Jis kalbėdamas telefonu apie vaikus savo moteriai sakydavo: „Nesikišk, čia ne bobų reikalas“, kalbėdamas apie ūkį kartojo: „Nesikišk, čia ne bobų reikalas“. Tačiau, kalbai pakrypus apie maistą, žmonelė tapdavo auksinė, nes daug gėrybių jam pridėjusi. Gulėjome mes urologiniame skyriuje, todėl ir problemos buvo apatinės. Žmogui buvo pašalintos sėklidės ir jis apie tai galėjo tik pakomentuoti: „Kiek reikėjo, žmoną pap**au, savo kibirą nuleidau, man užtenka.“ Sunku vystyti pokalbį su tokiu vyru, nors ir įdomu, kokių perliukų jis dar palaidys.

Šimtai, nors ne, tūkstančiai tokių vyrų augo ir vystėsi, gyveno ir samprotavo pasaulyje, kuriame moteris yra antraeilė šeimos dalininkė. Na, yra direktorius ir direktoriaus pavaduotojas, taip ir čia – VYRAS ir moteris. Herojaus vaidmuo šeimoje didino kiekvieno ego. Ir vis dar tebedidina. Šiuo metu yra daug tokių šeimų (net jaunesnių). Tik kad herojiškumo čia maža. Anoks čia malonumas visad būti padėties valdovu. O pamanyk, jei moteris šeimoje turėdavo balsą, tai vyras užguitas, „boba“ su kiaušiais, vaje! Kokia gėda. Siaubas. Draugai tyčiosis, darbe juoksis. Siaubas.

Kadangi esi šeimos galva, tai galvai ir kūnas priklauso. Vaikai, turtas, o galų gale ir moteris yra VYRO. Kadangi moteris priklauso vyrui, tai ji kaip ir turi daiktiškumo savybių. Čia nebe metafizinė sąjunga, o apčiuopiamas turtas. Turtas Sovietų Sąjungoje yra vertybė. Ne kiekvienas jo turi ir dalintis nėra ko. Kai kiti turi kažko daugiau nei tu, o tu realiai neturi galimybės užsidirbti, tai labai pavydi. Kai pavydas tave užvaldo, jis tampa nekontroliuojamas. Pradedi ir žmonos visiems pavydėti. Slepi ją, kontroliuoji. Tavo turtas, mąstai sau, ką nori, tą ir darai. Kadangi vyras – šeimos galva, tai ir jo poreikiai pirmaeiliai. Seksas tada, kai vyras nori. Žmona juk turi duoti. O moteris juk seksualinių poreikių neturi. Nes jai paprasčiausiai nestovi. Nėra kam stovėti, vadinasi, ir poreikių nėra. Juk viskas paprasta. Nėra poreikio, tai ir tenkinti jos nereikia.

O kas su jų sūnumis, su tais, kurie augo laisvoje Lietuvoje, bet turėjo tokius tėvus? Tikrai nesakau, kad visi turėjo ir turi tokius tėvus (man pasisekė labiau), bet tie, kurie taip negalvojo, dažniausiai išvis tylėdavo. Bijodavo ir gėdydavosi savo nuomonę pasakyti. Gi neleidžiama. Tai naudos čia irgi maža (čia mano sėkmė ir baigėsi). Išaugo dvi kartos: tie, kurie yra kosmopolitiški, bet visiškai nemokyti santykių su moterimi srityje, ir tie kiti, kurie lygiai tokie pat kaip ir jų tėvai. Bet įdomesni labiau man tie kiti – „išsilaisvinusieji“.

Išaugo dvi kartos: tie, kurie yra kosmopolitiški, bet visiškai nemokyti santykių su moterimi srityje, ir tie kiti, kurie lygiai tokie pat kaip ir jų tėvai.

Aš save priskirčiau prie laisvų XXI a. Lietuvos vyrų, kurie supranta, kad moteris yra lygiavertė partnerė. Lygiavertė – tai taip pat priimanti sprendimus šeimoje, taip pat mylima ir puoselėjama, taip pat turinti teisę sėdėti išsidrėbusi su čipsų pakeliu prie televizoriaus. Svarbiausia, kad ji lygiavertė ir sekso metu. Ji nebėra seksualinis objektas, o tokia pati dalyvė, todėl jos pasitenkinimas bei įgeidžiai privalo būti išklausyti ir lygiai taip pat vykdomi.

Supratimas vis dėlto nieko neduoda. Nei mums nuo to gyventi lengviau, nei mes tarpusavyje mokame kokybiškai bendrauti. Norom nenorom išraudonuojam tarp vyrų (tų išsilaisvinusiųjų) kalbėdami apie krūtinę ir viską „supošlinam“. Va ir grįžome prie ištakų. Ir gėda man nuo to, šlykštu nuo tokių kalbų pasidaro. Pyktis apima visą kūną, kad nesugebu su draugu protingai pakalbėti apie seksualinius ar kūniškus dalykus. Ir mes net nebe paaugliai, kurie dar vos spėję viso to paragauti, o žmonės su žmonomis, ilgametėmis partnerėmis ir vis dar susikaustę. O juk kiti tuoj vaikus pradės auginti. Ir jiems bijos ką pasakyti? Ne. Reikia keisti šią tvarką.

Spaudimas iš visų pusių: „Moterų lygybė“ – tau šaukia iš šalies, „Vyrai blogis“, dar išgirsti iš kokio kampo šaukiant. Nebežinai kur dėtis. Suvoki, kad moteris lygi, stengiesi viską daryti, kad tik tai įrodytum. Jautiesi kaip minų lauke. Pradedi nekęsti tų vyrų, kurie negerbė savo moterų ir jų patriarchalinių reikalų. Pyksti ant tų kitų jaunų vyrų, kurie vis dar elgiasi su savo merginomis kaip jų tėvai. Tampi kaltu vien būdamas vyru.

Pradedi nekęsti tų vyrų, kurie negerbė savo moterų ir jų patriarchalinių reikalų. Pyksti ant tų kitų jaunų vyrų, kurie vis dar elgiasi su savo merginomis kaip jų tėvai. Tampi kaltu vien būdamas vyru.

Keisčiausia, kad šį jausmą jaučia būtent tie vyrai, kurie labiausiai linkę į pokyčius. Tie, kurie domisi moterimis ir jų rūpesčiais. Tie, kurie kovoja už jų teises ir trokšta gyventi pilnavertiškame ir lygiame pasaulyje bet kuriam žmogui.

Tačiau atmetus tuos kartais iššokančius juokelius – „Tu juk vyras, tau lengviau“, gyvenimas lygiaverčiame pasaulyje išties geresnis. Aplinka yra kur kas laisvesnė, žmonės laimingesni, o šeimoje tau nereikia priiminėti sprendimų vienam. Man nebegėda, kad mano partnerė uždirba pinigų, nebegėda ir dėl moters vadovės darbe. Man nebegėda, kad nesu „vyriškas vyras“, kurio visuomenei iš tiesų senai jau nebereikia.

Man nebegėda, kad mano partnerė uždirba pinigų, nebegėda ir dėl moters vadovės darbe. Man nebegėda, kad nesu „vyriškas vyras“, kurio visuomenei iš tiesų seniai jau nebereikia.

Komentarai (7)

  • Aistė

    Labai puikiai aprašyta! 🙂 Visiškai sutinku. Nes ne tik vyras turi išlaikyti šeimą, namus. Namus tvarkyti taip pat ne tik moteris (kaip mes su vaikinu susitarę – vienodai šik*me, vadinasi, vienodai tvarkomės), apie valgio gaminimą tas pats, juk dirbame abu, vadinasi bet kuris gaminti gali. Ir daug daug dalykų, kur viską galima suderinti kartu, o ne po vieną ir/ar atsakomybę nukrauti vienam..
    O ir svarbiausia pagarba. Abiejų atžvilgiu. Ne tik iš vyro pusės moteriai. Suprantu, kad suaštrintas reikalas apie lygias teises. Bet kartais ir moterų yra tokių… Kurios išsikelia tokius bjaurius reikalavimus savo vyrams, kad kartais pagalvoji, ar ji norėjo vyro ar vergo? 🙂 tai… Aš tikrai tikrai už lyčių lygybę! ❤

    reply
  • Karolina

    Kaip gera skaityti VYRO mintis ❤️❤️ Ačiū! Mes jus girdim! Norim dar!

    reply
    • Kotryna Bass

      Jų tikrai bus ir daugiau! 🙂

      reply
  • Daina

    Tobulai išgrynintos mintys. Tik vienintelis klausimas vis sukas galvoje-kada pagaliau mus paliks praeities šmėklos ir ta„kodinė” ex-tarybinio žmogaus informacija,numatanti lyčių vaidmenis?Juk tiek laiko praėjo, kur gi ta evoliucija?

    reply
  • Tom

    O aš noriu paklausti, ar tikrai dar daug tokių vyrų likę apie ką kalba autorius? Mano draugų ir pažystamų tarpe tokių nelabai likę. Gal čia kažkokios istorinės gaidos? Sakyčiau net priešingai, kad vyrai praradę savo vyriškumą, tokie “pukučiai” pasidarę? Kaip jūs manote?

    reply
    • Simonas

      Nes tu šneki apie savo socialinį ratą. Tavo tas ratas neastoja kitų žmonių. O pas mane tikrai tiek pasitaikė tiek giminėse ar su jaunesniais žmonėmis. Tai vis dar gajus stereotipas dėl to toksinio vyriškumo.

      reply
    • A

      Tikrai dar labai daug jaunų vyrų, kuriuos aš vadinu “real man”, jie tiki kad yra pranašesni už moteris, susirinkus draugų kompanijai eina su “bachurais” alaus atsigert, kol merginos stalą padengs. Žinoma ir merginų yra tobulai tinkančių tokiems vyrams, aplinkoje yra kelios jaunos šeimos, kur žmonos džiaugiasi kad vyras padeda su vaikais, giriasi kad išleidžia manikiūro pasidaryti ir pabūna šiek tiek su vaiku, pasakoja draugėms jei vyras pagamino valgyti, lyg be jos jis badu mirdavo ir pan.

      reply

Komentuok

Nebegėda pateikiama informacija ir prekės yra skirtos asmenims vyresniems nei 18 metų.

Jei esate vyresni nei 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir bus saugoma nuo nepilnamečių.

Svetainėje yra naudojami slapukai ("cookies"). Plačiau apie slapukų naudojimą sužinokite čia.