Nuotraukos autorius: Donatas Zazirskas

Ištarkite garsiai žodį „mėnesinės”. Pavyko? Ką jautėte? Ar galėtumėte jį ištarti tarp savo kolegų darbe, šeimos rate, draugų vestuvėse? Na, štai, situacija kažkiek komplikuojasi.

Kai 2015 metais poetė Rupi Kaur į instagram įkėlė savo nuotrauką, kurioje pavaizduotas menstruacijų kraujas, persisunkęs per kelnes, kilo didelis šurmulys. Instagram du kartus pašalino nuotrauką, apkaltinęs autorę pažeidus taisykles. Taisyklės draudžia kelti vaizdus su lytiniu aktu, lytiniais organais ar nuogumu, taip pat nepageidaujamos ir smurto scenos. Menstruacijų kraujo dėmės ant kelnių niekaip nepatenka į šiuos punktus.

 Rupi Kaur nuotrauka:

Apie šį įvykį parašė The Guardian, Telegraph, BBC ir kiti žiniasklaidos milžinai. Rupi Kaur susilaukė labai daug palaikymo iš žmonių. Tad netrukus gavo laišką nuo instagram, kuriame jie tvirtino, kad nuotraukos buvo pašalintos atsitiktinai ir grąžino abi nuotraukas į Rupi Kaur profilį.

Savo anketoje poetė parašė:

„Aš neatsiprašinėsiu dėl to, kad atsisakau maitinti mizoginiškos visuomenės ego, kuri mielai spoksotų į mano kūną su apatiniais, bet nepakęstų žiūrėti į mažą kraujo dėmelę. Kai jūsų puslapiai yra perpildyti nuotraukomis ir profiliais, kuriuose moterys (kai kurios jų nepilnametės) yra objektifikuojamos, pornifikuojamos (nuo žodžio pornografija). Ir priimamos kaip mažiau, negu žmogus.

<…>Tai tiesiog parodo, kas valdo šį šou. Kieno rankose yra medija ir kas mus cenzūruoja.

<…>Kai kurios moterys per mėnesines nėra įleidžiamos į jų religines šventoves. Išmetamos iš namų. Ir joms sakoma, kad jos serga. Lyg mėnesinės būtų paplitęs gripas.<…> Aš daug kartų gulėjau ligoninėje dėl mėnesinių. Aš sirgau liga, susijusia su mėnesinėmis. Ir nuo tada aš labai stipriai stengiausi, kad galėčiau priimti tai, kas su manimi vyksta. Net jeigu tai per pastaruosius metus man sukėlė daug skausmo.Ir jie man nori pasakyti, kad aš negaliu apie tai kalbėti. Kad visa ši kolektyvinė patirtis negali būti matoma.”

Aš neatsiprašinėsiu dėl to, kad atsisakau maitinti mizoginiškos visuomenės ego, kuri mielai spoksotų į mano kūną su apatiniais, bet nepakęstų žiūrėti į mažą kraujo dėmelę.” – Rupi Kaur.

Visą tekstą galite rasti čia. Visą nuotraukų seriją galite pamatyti čia. 

Tais pačiais metais, kai vyko šis skandalas, aš dar buvau komandos „Moterys kalba” vedlė ir mes užsidegėme noru pakalbėti apie mėnesines su Lietuvos moterimis. Savo profilyje pasidalinau Rupi Kaur nuotraukomis ir paprašiau, kad į MK profilį jos atsiųstų savo patirtis, susijusias su mėnesinėmis. Nieko bloga neįtariau.

Po dešimties minučių man jau skambino DELFI žurnalistė, po keliolikos minučių man teko atsakinėti į galybę komentarų savo asmeniniame profilyje ir „Moterys kalba” puslapyje. Ten plušėjome jau penkios. Mus tiesiog norėjo tuoj pat-greitai-agresyviai užčiaupti. Žinomos moterys, kurios dabar jau ir pačios kalba apie feminizmą ir dėvi marškinėlius „Future is female” mus žemino, tyčiojosi ir lygino mėnesines su išmatomis, skatino nufotografuoti ir savo unitazo turinį ir pan.

Žinomos moterys, kurios dabar jau ir pačios kalba apie feminizmą ir dėvi marškinėlius „Future is female” mus žemino, tyčiojosi ir lygino mėnesines su išmatomis, skatino nufotografuoti ir savo unitazo turinį ir pan.

Tuomet aš supratau, kad vis dėlto, problema šiokia tokia yra. Iš kur toks didžiulis šlykštėjimasis tuo, kas vyksta su tavo kūnu kiekvieną mėnesį? Kodėl mūsų nesupykina, kai įsipjauname pirštą ir regime kraują? O kodėl mums toks šlykštus kraujas, kuris teka iš mūsų lytinių organų? Kas mums tai įdiegė?

Feministės Elone iš Vokietijos projektas

Kodėl mūsų nesupykina, kai įsipjauname pirštą ir regime kraują? O kodėl mums toks šlykštus kraujas, kuris teka iš mūsų lytinių organų? Kas mums tai įdiegė?

Tą dieną, kai pirmąkart pamačiau kraują savo apatiniuose, aš klaikiai išsigandau. Galvojau, kad susirgau mirtina liga arba man hemorojus. Mane apniko milžiniška gėda ir nejaukumas. Apsisupau save rankšluosčiu, atsisėdau ant sofos ir nutariau laukti, kada mama grįš iš darbo.

Prieš tai kelis kartus mokykloje dalyvavau nejaukiose pamokose, kur mums buvo dalinami įklotai, bet nieko iš ten neatsiminiau. Gal dėl to, kad iš to nejaukumo man nuolat ausyse kažkas zvimbė, o gal dėl to, kad neįmanoma rimtai klausytis to, iš ko visos klasiokės kikena. Pamenu po pamokos išdalintus įklotus kaip siaubą. Iš mūsų klasiokai juokėsi dar kelias dienas. Įklotus išmečiau į pirmą pasitaikiusią šiukšliadėžę.

Daug kartų buvau mačiusi įklotų ir tamponų reklamas per televizorių ir žurnaluose, bet ten vaizduojamas skystis buvo mėlynas. O kodėl niekas nesakė, kad man bėgs kraujas? Atrodo, kad visi vengė būtent šio įvaizdžio. Kraujo iš makšties.

Daug kartų buvau mačiusi įklotų ir tamponų reklamas per televizorių ir žurnaluose, bet ten vaizduojamas skystis buvo mėlynas. O kodėl niekas nesakė, kad man bėgs kraujas?

Tad kodėl reikia kalbėti apie mėnesines?

Visų pirma, pagalvokime apie tai, kodėl apie jas nekalbame. Nes mus įtikino, kad jos yra purvinas, šlykštus dalykas, kurį vertėtų laikyti paslaptyje. Mūsų visuomenė vis dar išlieka orientuota į vyrus (patriarchalinė), kai kurios moterys ir vyrai prie to sėkmingai prisitaiko, o kai kurie (jie vadinami feministais) susiklosčiusias mąstymo tradicijas kvestionuoja ir prisideda prie jų keitimo. Aš esu viena iš jų.

Patriarchalinėje visuomenėje moteris yra mažiau žmogus nei vyras. Moteris yra žmogeliukas. Žmogeliuko temos, problemos, poreikiai yra mažiau svarbūs nei žmogaus. Dėl to tokie dalykai, kurie vyksta moterims, laikomi visiškai neverti dėmesio viešajame diskurse. Taip ilgą laiką buvo su smurtu prieš moteris, seksizmu darbo aplinkoje, vis dar taip yra su priekabiavimu, prievarta ir mėnesinėmis.

Patriarchalinėje visuomenėje moteris yra mažiau žmogus nei vyras. Moteris yra žmogeliukas. Žmogeliuko temos, problemos, poreikiai yra mažiau svarbūs nei žmogaus.

Dabar jums papasakosiu apie tas ir tuos, dėl kurių mes privalome kalbėti apie mėnesines. Tolimesnį tekstą rašiau remdamasi ir cituodama švedų žurnalistės Anna Dahlqvist knyga „It’s only blood”.

14-os metų Saudah gyvena Ugandos sostinėje Kampaloje, viename vargingiausių kvartalų. Čia dauguma žmonių išgyvena už mažiau nei dolerį per dieną. Tiek pat kainuoja ir aštuonių įklotų pakelis. Moterys to sau negali leisti, dėl to šiam reikalui naudoja medžiagos atraižas iš senų drabužių. Tos atraižos dirgina odą, sukelia niežulį ar perštėjimą. Saudah, sudėjusi kelis sluoksnius atraižų, labiausiai bijo ne tik to, kad mėnesinių kraujas persisunks per viršutinius drabužius, bet ir to, ką įvardija kaip savo didžiausią košmarą: kad tas kelių sluoksnių medžiagos gabalas, pritvinkęs kraujo, atsidurs ant mokyklos klasės grindų.

Čia dauguma žmonių išgyvena už mažiau nei dolerį per dieną. Tiek pat kainuoja ir aštuonių įklotų pakelis.

Dauguma mergaičių skurdžiai gyvenančiose pasaulio vietose elgiasi taip pat kaip Saudah. Jos mokykloje 364 moksleiviams yra skirti 6 tualetai, kuriuose nėra vandens. Tualetų durys neužsirakina ir net tinkamai neužsidaro. Namuose taip pat ne visos turi vandens, muilo, dėl to tos medžiagos, tinkamai neišplaunamos ir laiku nepakeičiamos, gali sukelti sveikatai pavojingas infekcijas. Žinant dar ir tai, kad daug moterų yra patyrusios lytinių organų apipjaustymą, tokios sąlygos gali būti mirtinai pavojingos.

Net ir išplovusios savo medžiagos atraižas, jos neturi galimybės jų padžiauti saulėje, nes tai yra tabu. Daugelyje kultūrų yra tikima, jeigu kažkas pamatys tavo mėnesinių kraują, tu tapsi nevaisinga. Tad dažniausiai savo menstruacijų reikmes mergaitės džiovina pasikišusios po čiužiniu.

Daugelyje kultūrų yra tikima, jeigu kažkas pamatys tavo mėnesinių kraują, tu tapsi nevaisinga.

Mergaitėms, kurioms jau prasidėjo menstruacijos, sunkiau mokytis mokykloje. Moksleivių apklausa Etiopijoje parodė, kad joms keblu susikaupti mėnesinių dienomis. Moksleivės iš Siera Leonės paaiškino, kad jos stengiasi neatsakinėti į mokytojos klausimus tomis dienomis, kad tik nereiktų atsistoti. Atsistojus, visa klasė gali pamatyti kraujo dėmes ant tavo užpakalio ir tai sukels didelę juoko ir patyčių bangą.

Menstruacinė taurelė pradedančiosioms „Lily Cup One“, 33.49 Eur

Mėnesinės tampa pagrindiniu kliuviniu mokslams. Merginos kasmet praleidžia labai daug pamokų skurdžiose Azijos ir Afrikos šalyse, o kartais išvis nustoja jas lankyti. Tai įvyksta dėl galimų patyčių mokykloje, jeigu bendramoksliai pastebės kraują ant tavo sijono ar įtars, kad tau mėnesinės; prastos sanitarinės sąlygos: vandens nebuvimas, nėra kur nusiprausti, nėra kur išmesti įklotų ar medžiagos gabalėlių, tualetų trūkumas taip pat tampa svarbiu veiksniu. Prasta savijauta, pilvo skausmai, silpnumas, kartais net alpimas, taip pat sutrukdo lankyti pamokas. Pagal tam tikras tradicijas, mergaitės, kurioms prasidėjo mėnesinės, jau yra pasiruošusios santuokai, dėl to tokios mergaitės šeima gali nuspręsti, kad eiti į mokyklą nebėra reikalo.

Galiausiai, tokie pamokų praleidimai sąlygoja tai, kad mergaitės atsilieka moksluose, gauna prastus įvertinimus, tai sutrukdo joms siekti išsilavinimo, rasti darbą, tokiu būdu jos lieka tame pačiame skurdo rate ir negali tapti lygiavertėmis savo visuomenės narėmis. Dar sunkiau šioje situacijoje yra negalią turinčioms mergaitėms – praleidžiančių pamokas per mėnesines jų dar daugiau.

Charlotte Akelo, medicinos studentė iš Kampalos, sako: „Pirmas dalykas, kurio mus išmoko apie mėnesines, yra tai, kad mes negalime apie tai sakyti savo tėčiams ar broliams. Tai tokia „tššš” tema, ypač prie berniukų. Bet jeigu mes tylėsime, niekas nepasikeis.”

Pirmas dalykas, kurio mus išmoko apie mėnesines, yra tai, kad mes negalime apie tai sakyti savo tėčiams ar broliams. Tai tokia „tššš” tema, ypač prie berniukų. Bet jeigu mes tylėsime, niekas nepasikeis.” – sako medicinos studentė Charlotte Akelo.

Nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje gyventume, sąsaja, kad menstruacijų kraujas yra kažkas purvino ir nešvaraus, galioja beveik visur. Netgi įklotų ar tamponų reklamose didžiausias dėmesys krypsta į tai, kad mėnesinių dienomis būtinai išliktume švarios, neskleistume blogo kvapo ir jaustumės gaiviai.

Nazneen Huq, kuri dirba Bangladešo sostinėje Dhaka moters teisių srityje, paaiškina, kokios galėtų būti šios mėnesinių gėdos ir paslapties šaknys. Ji teigia, kad, jeigu vaikinas ir mergina turi lytinius santykius, tai visuomet bus mergina, kuriai liks visa gėda, ir kuriai teks prisiimti atsakomybę už tai, kas įvyko(Lietuvoje situacija tokia pati).

Nazneen priduria, galbūt mėnesinių paslaptis ateina iš tėvų noro apsaugoti savo dukrą nuo dar didesnės gėdos. Daugelyje mažiau išsivysčiusių šalių mėnesinės reiškia, kad moteris yra pasiruošusi lytiniam gyvenimui. Jeigu merginos slepia tai, kad joms jau prasidėjo mėnesinės, jos išlieka vaikais savo aplinkos akyse ir dėl to negali prisiimti atsakomybės už lytinį aktą kaip suaugęs žmogus.

Menstruacijų aliejus su CBD „Care“, 34.95 Eur

Indijoje, Karnatakos valstijos sostinėje Bengalūre, moterims per mėnesines galioja ištisas taisyklių rinkinys: moterys negali valgyti kiaušinių ir saldumynų, negali gerti arbatos ar kavos, negali lankytis šventyklose, liesti mažų vaikų, matytis su vyrais, turi miegoti ant specialių kilimėlių ir valgyti iš tam skirtų indų, jos negali eiti į lauką ir būna atskirtos nuo pasaulio 10-20 dienų.

Bengalūre moterims per mėnesines galioja ištisas taisyklių rinkinys: moterys negali valgyti kiaušinių ir saldumynų, negali gerti arbatos ar kavos, negali lankytis šventyklose, liesti mažų vaikų, matytis su vyrais, turi miegoti ant specialių kilimėlių ir valgyti iš tam skirtų indų, jos negali eiti į lauką ir būna atskirtos nuo pasaulio 10-20 dienų.

Nors vakarų pasaulyje sąlygos menstruoti gerokai palankesnės – dažniausiai, mes turime ir kur nusiprausti, ir už ką įsigyti įklotų, ir švarius tualetus, bet menstruacijos ir mums sukelia nemalonių reiškinių.

Knygos autorė Anna Dahlqvist pasidalina mintimi: „Mano, kaip suaugusios moters, gėda: aš dvejoju, tardama žodį „mėnesinės”. Mano balsas užsikerta. Lyg mano prisipažinimas, jog menstruoju, mane sumažintų, padarytų mane labiau pažeidžiamą. Man daro įtaką biologinis fenomenas, kurio negaliu suvaldyti ir kuris atskiria mane nuo kitų, tų, kurie nemenstruoja – tų, kuriems priklauso galia.”

Man daro įtaką biologinis fenomenas, kurio negaliu suvaldyti ir kuris atskiria mane nuo kitų, tų, kurie nemenstruoja – tų, kuriems priklauso galia.” – Anna Dahlqvist.

Nuotrauka iš Rupi Kaur projekto „Period”

Mėnesinių ciklas ilgą laiką buvo svarus argumentas diskusijose apie tai, kodėl moterys yra prastos darbuotojos, kodėl joms neverta patikėti sudėtingų užduočių, kodėl jos yra prastesnės už vyrus. Vis dar gajūs įžeidimai, susiję su PMS. Moterys, siekiančios karjeros, ilgai ir sunkiai kovojo dėl to, kad jas priimtų darbo vietose be išankstinių nuostatų ir apie jų galimybes spręstų ne pagal lytį, o pagal darbą. Lietuvoje tai – vis dar siekiamybė. Toms moterims pradėti kalbėti apie mėnesines gali reikšti grįžimą kelis dešimtmečius atgal, kai į moteris buvo žiūrima kaip į hormonų valdomą padarą. Dalis visuomenės Lietuvoje (deja, labiausiai vyrų, esančių galios pozicijose) tiki, kad moters smegenys skiriasi nuo vyro ir, kad darbai turėtų būti skirstomi į moteriškus ir vyriškus, tačiau didelį kelią link mažų pokyčių mes jau nuėjome. Iš dalies pradedu suprasti tuometinį aršų moterų puolimą, kai inicijavome pokalbį apie mėnesines. Aš keliu tokią hipotezę:

Patriarchalinėje visuomenėje moteriai iškilti ir užimti galios pozicijas, tokias pat, kaip vyrai, yra beveik neįmanoma. Vis dar vyrauja nuostata, kad moterys darbe ir profesiniame gyvenime niekada neprilygs vyrams – nei savo mąstymu, nei profesionalumu, nei atsidavimu darbui. Vien dėl to, kad jos yra moterys. Tradicinio vyriškumo šalininkų jos yra priimamos kaip kitas, svetimas. Dėl to profesinės karjeros aukštumų pasiekti moteriai įmanoma tik išsižadant savo kitoniškumo, pritampant ir asimiliuojantis su tos aplinkos elgesio taisyklėmis. Tokiu būdu turime daug pasiekusių moterų, kurios menkina kitas moteris, tyčiojasi iš jausminio pasaulio. Tokioms moterims prabilti apie mėnesines, pripažinti, kad tai ir apie jas, reikštų pripažinti savo kitoniškumą ir prarasti taip ilgai siektą poziciją – „aš tokia pat kaip jūs”. Tad moteriai užimti aukštą poziciją vyrų teritorijoje, dažnu atveju vienintelė išeitis yra išsižadėti bet ko, kas ją daro kitokią, negu vyras. Ji bet ką padarys, kad paneigtų ir paslėptų įkalčius. Mėnesinės – vienas iš jų. Ji yra įsitikinusi, kad tai ją daro silpną ir ji šią temą menkins bei vengs. Žinoma, esama visai kitokių vadovių ir vadovų – šiomis savo mintimis tik bandau paaiškinti vyraujančius nusistatymus prieš tokį biologinį reiškinį kaip mėnesinės.

Dėl to profesinės karjeros aukštumų pasiekti moteriai įmanoma tik išsižadant savo kitoniškumo, pritampant ir asimiliuojantis su tos aplinkos elgesio taisyklėmis.

2017 m. atlikto mokslinio tyrimo metu buvo įrodyta, kad moterų hormoniniai pokyčiai ir ciklas neturi jokios įtakos kognityviniams įgūdžiams (atminčiai, sprendimų priėmimui, dėmesiui). Ilgą laiką klaidingos hipotezės tarnavo kaip argumentas, kodėl moterų mąstymo gebėjimai yra silpnesni negu vyrų. Šio tyrimo vedlė, profesorė Brigitte Leeners, Vice pakomentavo susiklosčiusią diskriminaciją: „Dauguma mokslininkų yra vyrai ir padaryta labai mažai tyrimų apie tai, kaip jų hormonų ciklai veikia jų kognityvines funkcijas. Jeigu tu nori sumažinti moterų skaičių ir padaryti taip, kad atrodytų, jog jos negali būti sprendimų priėmėjų gretose, tuomet tu turi nuolat kartoti, kad jos yra nestabilios, joms negalima patikėti didelių užduočių, nes jos turi hormoninius ciklus.”

Jeigu tu nori sumažinti moterų skaičių ir padaryti taip, kad atrodytų, jog jos negali būti sprendimų priėmėjų gretose, tuomet tu turi nuolat kartoti, kad jos yra nestabilios, joms negalima patikėti didelių užduočių, nes jos turi hormoninius ciklus.”– mokslininkė Brigitte Leeners.

1978 metais Gloria Steinem, antrosios bangos feminizmo atstovė, parašė straipsnį „Jeigu vyrai menstruotų”. Tekste ji kelia klausimą: kas įvyktų, jeigu vyrams būtų mėnesinės, o moterims – ne. Ji aprašo tai, kaip patriarchalinėje visuomenėje išsiskleistų toks reiškinys:

„Vyrai girtųsi apie tai, kaip ilgai ir kiek daug. Berniukai žymėtų menstruacijų pradžias, kaip svarbiausią vyriškumo įrodymą.

Vandens pagrindo „INTIMINA“ intymios higienos drėkiklis moterims, 13.98 Eur

<…>Išlaidos įklotams ir tamponams būtų padengiamos valstybės ir tai būtų visiškai nemokama. (Žinoma, kai kurie vyrai vis tiek mokėtų vardan prestižo, pirkdami vardines priemones, tokias kaip Muhammad Ali įklotai, John Wayne tamponai ir pan.)”

Gloria rašo, kad į kariuomenę tarnauti būtų priimami tik vyrai, paremiant argumentu, kad tu turi atiduoti kraują, tam, kad galėtum jį paimti. Būtų daug svarstymų apie tai, kaip moterys gali dalyvauti moksle, jeigu jos negali suprasti vieno svarbiausių ciklų žemėje – menstruacijų ciklo.

Vyrai girtųsi apie tai, kaip ilgai ir kiek daug. Berniukai žymėtų menstruacijų pradžias, kaip svarbiausią vyriškumo įrodymą.” – rašo Gloria Steinem.

Mėnesinių ciklas daugeliui moterų ir trans vyrų (šiame tekste jų nepaminėjau, bet būnant trans ir turint mėnesines, lankantis vyrų tualetuose, tai gali būti taip pat didžiulis iššūkis, i’m with you) sukelia daug įvairių keblumų – gausų kraujavimą, silpnumą, endometriozę, padažnėjusį prakaitavimą, prastą savijautą PMS metu, pablogėjusią emocinę sveikatą, sukelia suicidines mintis, nerimo ar panikos priepuolius – tai tik dalis to, ką daugybei žmonių, kurie turi menstruacijas, tenka iškęsti kiekvieną mėnesį. Pageidautina tyliai, neišsiduodant.Viena moteris man pasakojo istoriją, kaip ji pirmą mėnesinių dieną nualpo darbe ir negalėjo darbdaviui įvardyti priežasties, nes tai yra tabu. Mėnesinių sveikatai skirto appso Clue atliktos apklausos duomenimis, tik 31 proc. amerikiečių moterų jaučiasi patogiai, kalbėdamos su vyriškos lyties šeimos nariu apie mėnesines.

Mėnesinės yra mūsų bendros sveikatos dalis. Tai nėra vien tik tylus moterų reikalas. Jos negali būti kliūtimi lankyti mokyklą, dirbti ar dalyvauti ten, kur norisi. Tai neturi būti stigmos ar diskriminacijos priežastimi. Mes turime padaryti viską, kad priemonės, skirtos menstruacijoms, būtų pasiekiamos visiems, kad kiekvienas žmogus galėtų gauti tinkamą medicininę pagalbą ir nuskausminamųjų. Kad iš menstruojančių mergaičių mokyklose nebūtų tyčiojamasi ir, kad mes užaugintume pagarbių, padedančių ir mėnesines, kaip bendros sveikatos reikalą, reginčių berniukų kartą. Kad moterys nebijotų papasakoti apie savo blogą savijautą darbe ir galėtų gauti laisvų dienų per sunkumų keliančias mėnesines.

Mėnesines turi pusė populiacijos žmonių, tai – mūsų organizmo veikimo dalis. Mes turime keisti savo požiūrį į tai, kas vyksta su mumis tam, kad jaunos mergaitės savo pirmą mėnesinių dieną nesijaustų taip, lyg susirgo mirtina liga. Kad jos niekada nejaustų gėdos ar to, kad yra nešvarios. Kad jos niekada negalvotų, jog mėnesinės daro jas mažiau protingas, mažiau vertas savo svajonių negu berniukai.

Mėnesinės yra natūralu. Dėl to sąmoningai šiame tekste nevartojau žodžių junginio: sirgti mėnesinėmis, vietoj jo pasirinkau lietuvių kalboje dar nepaplitusį menstruoti. Nes aš niekuo nesergu. Esu sveika.

Daugiau apie mėnesines skaitykite čia: Ar galima mylėtis per mėnesines?