Turbūt daugeliui teko girdėti apie penkias meilės kalbas – palaikymo žodžius, laiko leidimą kartu, dovanas, paslaugas ir fizinį prisilietimą.

Šiandien pakalbėkime būtent apie fizinį prisilietimą. Jau vien tai, kad jis įvardijamas kaip meilės kalba, parodo, koks jis yra svarbus žmogui. Ir visai nesvarbu, kokio lygmens santykis yra – tiek šeimos nario apkabinimas, tiek draugo paplekšnojimas per petį yra vienodai svarbūs.

Kodėl mums reikia prisilietimų? Kokią jų nauda? Panagrinėkite šią temą plačiau.

Kodėl žmogui reikalingi prisilietimai?

Žmonės yra sutverti būti liečiami – nuo pat gimimo iki mirties mūsų fizinio kontakto poreikis išlieka. Netgi egzistuoja būsena, vadinama „prisilietimų badu“ (ang. Touch Starved), kuri atsiranda tada, kai žmogus kurį laiką negauna jokio prisilietimo iš kito žmogaus, gyvūno ar kito gyvo organizmo.

Tiesa, tai negalioja absoliučiai visiems – yra žmonių, kuriems prisilietimas apskritai nėra reikalingas.

Kas vyksta, kai mums trūksta prisilietimų?

2014 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad žmogus, netekęs prisilietimo galimybės, gali turėti rimtų ir ilgalaikių pasekmių. Prisilietimų trūkumas rodo stiprias asociacijas su vienatve, nerimu, depresija, stresu, asmenybės, nuotaikos ir nerimo sutrikimais bei antriniais imuniniais sutrikimais. 

Atrodo, kad net mūsų imuninį atsaką kažkiek valdo prisilietimas, nes pastebima, kad žmonės, neturintys galimybės mėgautis kito žmogaus prisilietimais, dažniau serga imuninės sistemos ligomis. Ironiška, kad per pandemiją iš mūsų buvo atimtas toks svarbus dalykas kaip artimas kontaktas su kitu žmogumi.

Kokia yra prisilietimų nauda?

Odos kontaktas su kitu žmogumi mums naudingas tiek fiziškai, tiek emociškai. Tai įrodančių tyrimų – daugybė.

Pavyzdžiui, prisilietimai sulėtina ir nuramina širdies ritmą ir kraujospūdį bei mažina kortizolio (streso hormono) kiekį organizme, tad kai jaučiame stresą, paprastas apkabinimas mus gali labai paguosti ir nuraminti.

Tuo tarpu kūdikiai tiesiogine prasme negali išgyventi be žmogaus prisilietimo. Nustatyta, kad odos kontaktas net per pirmąją valandą po gimimo padeda reguliuoti naujagimių temperatūrą, širdies ritmą ir kvėpavimą bei sumažina verksmą. Vaikystėje prisilietimas irgi yra labai svarbus kuriant sveikus santykius, nes skatina oksitocino ir dopamino išsiskyrimą.

Apie prisilietimo naudą – iš specialistės lūpų

Yra daug dalykų, kurių apie šią ypatingą meilės kalbą nesužinosi vien iš teorijos – tam, kad geriau ją suprastume, geriausia apie prisilietimus pasikalbėti su specialistais, kuriems tai – kasdienybė.

Labai džiaugiamės, kad apie prisilietimus ir jų naudą su mumis sutiko pasikalbėti kvalifikuota gydomojo masažo specialistė, Havajietiško lomi lomi nui masažo praktikė, masažo erdvės „Prisilietimo jėga“ įkūrėja Ieva Matulė. Ieva per prisilietimą padeda žmonėms pajusti ryšį su savo kūnu, todėl apie tai gali papasakoti daug ir išsamiai.

Ieva, kokia yra prisilietimų nauda?

Fizinis kontaktas yra vienas iš pagrindinių žmogaus poreikių, teikiantis emocinę, psichologinę ir fizinę naudą. 

Atlikti tyrimai rodo, kad prisilietimas leidžia žmogui patirti daugiau saugumo, ramybės bei pasitikėjimo, gerina fizinę sveikatą. Paprastas šiltas prisilietimas stimuliuoja odoje esančius receptorius, kurie siunčia signalą į smegenis ir tokiu būdu yra išskiriamas hormonas oksitocinas, kuris mažina kortizolio, streso hormono, lygį. 

Beje, dėl šio hormono mes galime kurti darnius tarpusavio santykius. Tai mums padeda išlaikyti emocinį atsparumą ir jaustis saugiems įvairiose situacijose. 

Prisilietimų naudą galime gauti ne tik liesdami artimuosius, bet ir gyvūnus.

Kaip pradėti mokytis liesti?

Kuo daugiau praktikuosimės liesti kitą žmogų, tuo kokybiškesni prisilietimai taps, nes labiau įsiklausysime tiek į savo vidų, tiek į kito žmogaus poreikius. Tačiau nėra vienos technikos liesti.

Galime tobulai įvaldyti kokią nors prisilietimo techniką, tačiau pats prisilietimas išliks mechaniškas, be jausmo. Svarbu suprasti, kad prisilietimo negalime atkartoti, nėra dviejų vienodų prisilietimų. Prisilietimui neegzistuoja praeitis ar ateitis, jis vyksta tik dabartyje, jam nesvarbu, koks buvai vakar, koks būsi rytoj – jam svarbu, koks esi šią akimirką, nuo to priklauso, kokia bus prisilietimo kokybė.

Juslus prisilietimas prasideda nuo savęs. Paklauskite savęs – kaip jaučiuosi aš? Kokie yra mano poreikiai? Kodėl noriu paliesti šį žmogų, ką savo prisilietimu noriu jam perduoti? Atsakyti į šiuos klausimas ne visada pavyksta greitai, savęs pažinimas gali užtrukti, o gali ir niekada nesibaigti. Tačiau jaučiančiam prisilietimui nereikia, kad žmogus viską apie save žinotų, jam reikia, kad žmogus būtų atviras savianalizei.

Tada galime pereiti prie prisilietimo. Pradėti galime nuo paprasčiausio prisilietimo prie rankos, rankos uždėjimo ant pečių, vėliau galime pereiti prie ilgų apsikabinimų, glostymo ar masažo.

Masažo aliejus su afrodiziakais „Mudu“

Jei prisileisti kitą žmogų yra per sunku, galime pradėti nuo savęs. Pirma per prisilietimą galime sukurti ryšį su savimi. Prisilietę prie savęs turime galimybę pamatyti, kaip jaučiasi mūsų kūnas, ar jame yra įtampos, kokie pojūčiai, emocijos, patirtys jame gyvena.

Kodėl kai kuriems prisilietimai yra tabu?

Ne visi savo gyvenime yra patyrę tik mylinčius, pagarbius prisilietimus. Prisilietimas gali žeisti, skaudinti, žaloti. Prievarta patirtas prisilietimas gali sutraumuoti ilgam laikui. Toks prisilietimas gali atskirti nuo visuomenės ir žmogus užsisklendžia, nejausdamas savęs, savo kūno, savo poreikių ir ribų. 

Žmonėms, patyrusiems žalingą prisilietimą, saugi, neseksualinė fizinio kontakto patirtis gali būti svetima ir bauginanti.

Dar noriu paminėti, kad prisilietimo galima nemėgti ne tik patyrus žalingą prisilietimą iš kito žmogaus. Žaloti gali ir žodžiai, prilietę ausis, giliai nugulę į pasąmonę.

Kai vaikystėje liesdami tyrinėjome savo intymias vietas, dažnas dėl to buvo sugėdintas ar net nubaustas. Net, atrodo, „nekaltas“ komentaras gali palikti gilų įspaudą pasąmonėje, dėl kurio šiai dienai žmogus gali nemėgti prisilietimo. 

Taip pat didelę įtaką turi ir tai, kokioje kultūroje žmogus augo.

Ar žmogaus lytis turi įtakos gebėjimui liesti?

Manau, kad lytis prisilietimui visiškai nėra svarbi.

Susikaustęs, baimių valdomas žmogus dažniausiai liečia mechaniškai. Tuo tarpu tvirtą ryšį su savimi turintis žmogus liečia su jausmu, savo prisilietimu jis klausosi kito žmogaus, kuria su juo ryšį.

Žinoma gali būti ir taip, kad žmogus turi tvirtą ryšį su savimi, bet jo mintys būna kažkur nuklydusios – tada prisilietimas irgi gali tapti mechaniškas.

Ir galiausiai – kodėl mums reikia prisilietimų?

Prisilietimas yra vienas iš būdų kurti gilius tarpusavio santykius. Esame socialios būtybės, todėl norint turėti gerą emocinę bei psichologinę sveikatą, mums svarbu (ir netgi būtina) turėti saugius ir palaikančius santykius.

Per prisilietimą galime sukurti artimą tarpusavio ryšį, kurio vien tik žodžiais sukurti negalime. Kartais prisilietimas gali talpinti daug daugiau, vien jutimu galime suprasti, kad mumis rūpinasi, atjaučia, palaiko ar guodžia, priima mus tokius, kokie esame. 

Būna situacijų, kai žodžiai yra nereikšmingi. Ir čia mano mintį gerai apibūdina Margaret Atwood žodžiai: „Prisilietimas ateina pirmiau už regėjimą, už kalbą. Jis yra pirmoji ir paskutinė kalba, kuri visada sako tiesą.“

Jei žmogus yra palaimintas ir paskutinį savo atodūsį išleidžia apsuptas artimųjų, žodžių nebelieka, lieka tik prisilietimas, kuriame sutelpa viskas, ko žodžiais jau neįmanoma pasakyti.

Ir galiausiai, daugybė atliktų tyrimų rodo, kad prisilietimas yra natūralus žmogaus poreikis, todėl liesdami ir leisdami liesti prisidedame prie geresnės savo fizinės, psichinės, emocinės ir socialinės sveikatos.

Šaltiniai:

https://www.tandfonline.com/doi/abs/10.1080/10570314.2014.927071

Taip pat skaityk: Nepamirštamas erotinis masažas jai