Į viršų

Kodėl mes išduodam?

Nuotraukų autorius Donatas Zazirskas
Teksto autorė Julija Mackevičiūtė

Bjaurus tas žodis „neištikimybė“. Anksčiau, kai šeimos kūrėsi paskiriamuose butukuose, o posūkis kairėn prilygo partijos išdavystei, apie neištikimybę nebuvo skalambijama taip garsiai kaip šiandien. Laikui bėgant ir fundamentaliai kintant visai vertybinei skalei, neištikimybė ėmė rodytis „ant visų kampų“ ir beveik tapo norma. Kad ir kaip bebūtų, širdies gelmėse vis tiek kyla klausimas: tai kaip ten iš tikrųjų su ta neištikimybe ir su visu tuo, kas vyksta po jos? Aptarti šių reikalų susitinku su psichologe K. Piročkiniene.

Kaip apibrėžti ištikimybę?

Visų pirma, ištikimybė galėtų būti apibrėžiama kaip partnerių pasižadėjimas palaikyti artimus emocinius ir fizinius santykius tik tarp jųdviejų. Būti ištikimu, suprask, tai nesivelti į emocinius ar seksualinius romanus su trečiuoju asmeniu. Kita vertus, partneriai turėtų patys apsibrėžti, ką kiekvienam iš jų reiškia ištikimybė ir kokio platumo yra jos ribos. Visa tai atlikti galima labai atviro pokalbio metu, kuomet partneriams turėtų paaiškėti, ar, tarkime, šokis su draugu(-e) vakarėlyje neperžengia ištikimybės ribų. Tačiau esminis vinis ištikimybės apibrėžtyje yra tik vienas – tai suvokimas, kad štai, mudu esame partneriai, todėl įsipareigojame neturėti kitų.

…o neištikimybę?

Pačia bendriausia prasme, neištikimybę būtų galima suvokti kaip simptomą, pranešantį mums apie mūsų asmenines ar santykiuose žiojėjančias problemas. Tai svarbus ženklas, nurodantis, jog pirmiausia turėtume pasikalbėti su savimi ir užduoti sau du klausimus: kodėl buvau neištikimas ir kodėl būtent dabar?

Vienas dažnesnių neištikimybės variantų – adekvataus pykčio neišreiškimas savo antrajai pusei, šio jausmo „užlaikymas“, atviro pokalbio vengimas ir, galiausiai, atsidūrimas lovoje su kitu asmeniu. Savyje pyktį užlaikantys partneriai būna itin mieli, paslaugūs ir neprieštaraujantys. Tenka girdėti tokias frazes kaip: „mes nesipykstame“ arba „nuo santykių pradžios mes nė karto nesusipykome!“. Žinoma, šie procesai vyksta nesąmoningai, dažnai nesusimąstant, kad laiku ir vietoje neišreikštos emocijos gali nutiesti kelią neištikimybei. Tokiais emocijų sulaikymo atvejais, neištikimybė gali būti suvokiama ir kaip keršto savo antrajai pusei forma.

Kodėl buvau neištikimas ir kodėl būtent dabar?

Kiaulės ir kalės

Dargi suaugusio žmogaus polinkį išdavystei gali lemti ir vaikystėje jo matytas šeimos modelio įvaizdis. Merginos, augusios šeimoje, kurioje tėtis neskyrė joms dėmesio, arba šeimoje, kurioje tėtis žemino mamą, suaugusios jos galimai jaus pripažinimo stygių, nuolat bandys jį patenkinti, arba, priešingai, nesąmoningai atsiribos nuo vyrų, teigdamos, kad visi vyrai – kiaulės. Mažos mergaitės turėtų tėčiams būti princesės – gavusios užtektinai vyriškos meilės ir įvertinimo, jos paprastai sugeba normaliai funkcionuoti ateities santykiuose. Moterys, turinčios pripažinimo stokos kompleksą, gali tapti neištikimos, naujuose meilužiuose ieškodamos ne ko kito, o tėviškos meilės ir rūpesčio.

Vaikinams taip pat svarbus tėčio vaidmuo šeimoje. Matydamas tėčio santykį su mama, stebėdamas, kaip tėtis elgiasi su kitomis moterimis, vaikinas nejučia ims siekti to paties sociumo statuso, kokį turi ir tėtis. Viskas gerai, jei tėtis pavyzdingas, bet kaip susikurti teisingo vyro įvaizdį vaikui, kurio šeimoje mama subtiliai ar tiesiogiai žemina tėtį? Tokiu atveju, vaikinai gali pradėti manyti, jog moterų reikia saugotis arba kad visos moterys – kalės. Nežinodamas, koks turėtų būti geras vyras ir kaip tas vyras turėtų elgtis su moterimi, savo paieškų kelyje vaikinas pats dažnai gali nukrypti kairėn ir taip, it kokią mozaiką, dėlioti save.

Tiesa, dar labai svarbu paminėti narcizus. Tai asmenybės, kurioms reikalingos nuolatinės aplinkinių pagyros ir tarsi „savęs patikrinimas rinkoje“. Šio tipo žmonės paprastai pasižymi maža saviverte, todėl siekia, kad jais būtų žavimasi nuolatos. Tokiems asmenims gali būti sunku kurti ilgalaikius, ištikimybe grįstus ryšius, nes laikui bėgant jų partneriams nusibosta jais žavėtis. Tuomet „narcizas“ gali pradėti dairytis naujų gerbėjų, kurie liaupsintų be perstojo.

Ar neištikimybė ir atleidimas match‘ina?

Tai priklauso nuo žmonių, jų santykių ir neištikimybės priežasčių. Neištikimybė yra žmogiškųjų klaidų pavyzdys, o klaidos gali būti atleistos. Svarbu, kad tas partneris, kurį išdavė, atleistų nuoširdžiai ir kad atleidimas netaptų „fasadinis“. Jei kasdien santykiuose tvyro nepasitikėjimas, yra tikrinami susirašinėjimai, tai jau nėra nuoširdaus susitaikymo ir atleidimo.

Vėlgi, neištikimybės atleidimas ir atleidžiančiojo savivertė dažnai glaudžiai siejasi: mat partneris, kuris pasiryžta atleisti, nejučiomis ima kaltinti save ir tarsi prisiima atsakomybę už partnerio posūkį kairėn. Tokia mazochistinė mąstysena nėra išeitis, tai labiau kaip ženklas išduotajam – kodėl aš esu linkęs kaltinti save ir ar tikrai turėčiau tai daryti šioje situacijoje? Žinoma, neištikimybės atveju partneriams labiausiai gelbsti atviras pokalbis, kurio metu yra itin nuoširdžiai pasidalijama mintimis ir nusprendžiama, ką gi jie darys su visa šia situacija.

Kita vertus, neištikimasis partneris turėtų gebėti atleisti pats sau. Iš per didelio kaltės jausmo įsivyrauja nelygiaverčiai santykiai, kuomet „kaltasis“ ima dažniau nusileisti, o „nukentėjęs“ ima tuo naudotis ir manipuliuoti, vis primindamas apie neištikimybę. Svarbu yra apsvarstyti, dėl kokių priežasčių įvyko neištikimybė – ar tai buvo vienkartinis nuotykis, o gal neištikimybė turi tendencingumą (pavyzdžiui, gal „sukama kairėn“ kaskart po pykčių su antrąja puse). Todėl reikšminga „perdirbti galvoje“ šiuos poelgius bei stengtis suvokti jų tikrąsias priežastis. Galbūt tai padėtų nutiesti kitą, jau ištikimybe grįstą, kelią.

Svarbu yra apsvarstyti, dėl kokių priežasčių įvyko neištikimybė.

Kodėl?

Vyrai ir moterys gali būti neištikimi dėl skirtingų motyvų. Štai vyrai dažnai gali rinktis kitas moteris dėl sekso – tuo metu yra pasitenkinama ir vėl grįžtama prie įprastų santykių su savo išrinktąja. Priešingai nei vyrams, moterims yra būdingas emocinis, jautrusis prisirišimas prie trečiojo žmogaus. Moterys tampa neištikimos dėl emocinio suopračio stokos, todėl pajutusios, kad šią spragą gali užpildyti su kitais vyrais, jos nejučia įsivelia į sunkias neištikimybės sistemas, iš kurių, deja, išlipa daug sunkiau nei vyrai.

Kita vertus, moterys paprastai gali šiek tiek lengviau priimti faktą, kad jų partneris buvo neištikimas. Jos, nors ir nusivylusios ir įskaudintos, randa savyje jėgų atleisti ir iš naujo lipdyti apibyrėjusius santykius. Štai vyrams partnerės neištikimybė gali prilygti jų, kaip vyrų, sumenkinimui, todėl jie rečiau įstengia atleisti ir renkasi santykį užbaigti.

Nebegėda.lt- viskas apie kūną, seksą ir santykius.

Komentarai (15)

  • Avatar

    Asta

    Tas „match’ina“ kažkoks labai baisus naujadaras, pavartotas nei į tvorą, nei į mietą 😑

    reply
    • Avatar

      Kristina

      Puikus senu seniausias beto zodis kuris ir apibudina to atleidimo reiksme…

      reply
  • Avatar

    Aura

    Esu patyrusi neižtikimybę. Mano mylimasis permiegojo su mano geriausia drauge. Sužinojau apie tai tik po 2 mėnesių. O buvo tokia meilė. Deja, šis faktas man buvo toks sunkus ir atleisti nesugebėjau. Netekau 2 artimų žmonių iškarto. Ir tai buvo teisingas sprendimas.

    reply
  • Avatar

    Aldona

    Aha, tikrai, ką tas matchina reiškia? Vartokite anglizmus, jei tai jums atrodo būtina, bet ir išverskite skliausteliuose, kad būtų aišku. Gi tekstas lietuvių kalba! Būtų anglų, tai tada būtų kita šneka.

    reply
  • Avatar

    Meda

    Manau, kad straipsnyje per daug paviršutiniškai praplaukiama tematika, bet, kaip rašė , žmonių psichologija tikrai daug sudėtingesnė ir kompleksiškesnė.
    Apie romanų užmezgimą daug kalba santykių konsultantė ir psichologė Esther Perel. Ji pateikia informaciją, kaip poroms išgyventi tokią santykių krizę, kaip neištikimybė. Labai rekomenduoju jos TED kalbą „Rethinking infidelity … a talk for anyone who has ever loved“.

    reply
  • Avatar

    K.

    Ši tema labai įdomi, plati, aktuali, todėl ačiū už straipsnį! Bet laaaabai norėtųsi didesnio įsigilinimo, platesnių minčių… tikiuosi atsiras kita dalis. Ačiū!

    reply
  • Avatar

    Sima

    Ačiū už įdomu tekstą! Labai aktuali tema ir visi apie tai tyli. Dėkui už pasidalintas mintis

    reply
  • Avatar

    Vytas

    Idomiai susksiciau straipsni, taciau tema paliesta truputi pavirsutiniskai. Neistikimybes problema yra kurkas sudetingesne, ir vien remtis kokybiskos tevystes ar motinystes trukumais nepakanka. Kaikurie zmones turi priklausomybe seksui, arba propoguoja poligaminiais santykiais, taciau to neatskleisdami savo antroms pusems ‘eina i kaire’. Kitiems atsibosta seksas su savais partneriais, arba dingsta seksualine aistra, todel yra ieskoma naujos patirties. O dar kitiems pasijaucia seksualines patirties ir nuotykiu trukumas del per anksti pradetu ilgalaikiu santykiu. Tokiais atvejais, partneriai, nors ir myli vienas kita, jaucia seksualines patirties (su skirtingais partneriais) stoka. Ar tokius ‘nuejimus i kaire’ galima pagrysti teveliu demesio ir santykiu stoka? Nemanau. Bet butu idomu isgirsti tokiu situaciju psichologini paaiskinima.

    reply
    • Avatar

      Valdas

      Vytai, pritariu, kad ganėtinai paviršutiniškai permesta akimis problema. Pavyzdžiui nebegėdoje jau buvo geri straipsniai apie aseksualumą ar nesuderinamumą. Vien jau jais remiantis neištikimybės problematika gali atsiskleisti visai kitaip. Tikiu, kad išsamiai parašęs straipsnį geras terapeutas prieitų gilesnių išvadų, ne vien tokių standartinių: „Vyrai dažnai gali rinktis kitas moteris dėl sekso … moterims yra būdingas emocinis, jautrusis prisirišimas…“

      reply
  • Avatar

    DrX

    Kad kaip tik vyrukai jusu mintys pavirsutiniskos. propaguoja poligamija, o kodel? arba kodel dingsta ta aistra? kodel atsibosta seksas? gal kaip tik todel kad turi isisenejusias problemas, santykiu suvokima, arba nemoka bendraut ir t.t.

    reply
  • Avatar

    Kristina

    Šia tema taip pat galima giliau pasiskaityti Yves Dalpé knygoje „Neištikimybė nėra banali“

    reply
  • Avatar

    Ugnė

    Sakyčiau, straipsnis tam tikra prasme seksistinis – prieš ką portalas lyg ir turėtų kovoti? – tiek moterys, tiek vyrai esencelizuojami, stereotipai naudojami lyg ir paaiškinimui, bet taip nevikriai ir su nuline kritikos doze, tad tik užtvirtinami. Galiausiai, pats ištikimybės konstruktas nė kiek nepakapstomas – kas čia per daiktas, iš kur atsiradęs, ar tikrai toks lengvai įgyvendinamas, o gal kaip tik dėl to, kad nėra natūralus, sukelia tiek problemų? Linkiu brandesnių tekstų ir labiau (daug labiau) apsiskaičiusių pašnekovų!

    reply
  • Avatar

    Loreta

    Man teko buti neistikimai ir butent del seksualinio potraukio. Ir del vyraujancio stereotipo, neva moterys linkusios buti nesitikimos del emocinio rysip trukumo (kas pabreziama ir siame straipsnyje), as jauciausi dvigubai blogai tam ivykus, nes man buvo geda, kad isdaviau savo partneri bei geda del fakto, kad as lyg kokia kale nenuvaldomai troskai kito vyro tik del seksualinio pasitenkinimo. Mano atveju, neistikimybe buvo puikus signalas, jog esamuose santykiuose nebera aistros ir tik atsidurus lovoje su kitu vyru tai tapo aisku. Manau, kad jeigu nebuciau to padarius, galbut iki siol gyvenciau su vyru, kuris manes seksualiai nebetraukia (nors santykiu pradzioje viskas buvo kitaip) ir manyciau, jog tai normalu.

    reply
  • Avatar

    Izabelė

    Esu viena iš tų moterų, kuri buvo atsidavusi „ženotam“ vyrui.
    Ką aš mačiau, su kuo aš susidūriau. Po susitikimo vis dėkodavo, bučiuodavo į kaktą, kaip jie sakydavo: aš atsigaunu ir aš jaučiuosi su tavim vyras. Bet tuo pačiu mačiau ir nelaimingus vyrus, kurių žmonos namuose jų nelaukė, jie nebuvo „dabojami“ kaip vyrai. Išgirsdavau ir tai, jog jo moteris jam užvoždavo per galvą su drabužių pakaba, jog būdavo išgėręs. Tai nebuvo toks vyro tipažas, kuris diena iš dienos pila į gerklę.
    Man peršasi mintis, jog neištikimybėje kaltininkas nėra vienas, kaltos abi pusės. Skaičiau knygą, kurioje buvo parašyta : „Vyras šiaip sau į kairę neina. Moteris turi būti trys M. T.y. mūza, meilužė ir motina. Jei to santykiuose nėra, vyras ieško kitos moters.“

    reply
  • Avatar

    Estera

    Kodėl neaprašius, kaip sumautai jaučiasi moteris padariusi tokią neatitaisomą klaidą, po kurios vyras ją su vaikais „išmeta“?

    reply

Komentuok

Paremk Nebegėdą →