Kodėl aš sekstinu ir ką reikėtų apie tai žinoti? Federikos patirtis

Tekstas: Federika (vardas pakeistas, nes autorė norėjo išlaikyti anonimiškumą – red.)
Iliustracija: Živilė Geina

 

Važiuoju autobusu namo ir gaunu žinutę feisbuke: „O dieve, kaip aš tavęs noriu! Visą dieną galvoju apie tavo kūną, negaliu pamiršti ką vakar kalbėjom.“ Šypteliu ir atrašau, kad šiandien laukia dar daugiau linksmybių, nes vakar man buvo mažai ir dabar sukursiu tikrą šou. Tokios žinutės, neretai lydimos apnuogintų nuotraukų, – man beveik kasdienybė, kuomet sekstinu su vaikinais internetu.

Seksualinių žinučių ir nuotraukų siuntimas bei gavimas internetu, vadinamas sekstingu, seniai nėra naujiena tarp šiuolaikinio jaunimo. Pernai metais daryta šio reiškinio tyrimų analizė apskaičiavo, kad iš virš 100 tūkst. apklaustųjų, 14,8 % yra siuntę ir 27,4 % yra gavę seksualinio turinio žinutes. Apklaustųjų amžiaus vidurkis buvo vos 15 metų ir manoma, kad socialinių tinklų dėka sekstingas populiarės vis labiau. Apie šio fenomeno priežastis ir pasekmes plačiau papasakos gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis, tačiau prieš tai noriu pasidalinti savo patirtimis ir priežastimis, kodėl šiuo dalyku užsiimu.

Dėl ko aš sekstinu?

Pirmiausia noriu pasakyti, jog ne visiems sekasi, patinka ir yra priimtina siųsti savo nuotraukas ar seksualines žinutes draugams ar nepažįstamiems. Man tai išeina natūraliai, mėgstu vaidmenų žaidimus (angl. roleplay), ne pirmus metus ir ne su vienu žmogumi tai darau. Skirtingos aplinkybės ir žmonės nulemia, kokia bus patirtis, – kartais tai bičas iš tinderio, kartais vaikinas, su kuriuo tuo metu draugauju per atstumą. Tai veikla, kuri jaudina, suteikia laisvę daryti ir sakyti ką tik nori, jaučiama kontrolė leidžia kurti savo taisykles, nubrėžti ribas.

Jaučiuosi laisva būti savimi, atrasti savo limitus, tuo pačiu kontroliuoju situaciją, nes galiu nebeatrašyti ar užblokuoti žmogų, jei kažkas negerai.

Pasakysiu taip: man sekstingas yra lyg žaidimas, kuris teikia psichologinę ir seksualinę naudą. Galiu išlaisvinti savo fantaziją, sužinoti, kas mane užveda, atsipalaiduoti ir būti su savo jausmais, labiau suprasti, kas patinka kitam žmogui. Jaučiu, kad lavinu savo kūrybinį mąstymą (pvz., kaip įdomiau nusifotkinti ar ką gudresnio parašyti), priimu savo pažeidžiamumą ir labiau pasitikiu žmonėmis. Kartais tiesiog pasilinksminu ir patiriu seksualinį pasitenkinimą, nes orgazmai žymiai stipresni, kai tikslingai stimuliuojami vidiniai poreikiai.

Taip pat sekstingas padeda draugaujant per atstumą, nes išlaikomas potraukis ir aistra partneriui. Gali planuoti ateities susitikimus detaliai nupasakojant kas laukia ir taip pakurstyti jaudulį.

Sekstingas yra daugiau nei nuostabūs orgazmai ir ego paglostymas – tai yra ir emocinio intelekto bei empatijos lavinimas. Savo ir kitų emocijų atpažinimas bei supratimas yra labai svarbus įgūdis bendraujant su žmonėmis. Tai padeda naviguoti socialinėse situacijose, kuomet geriau suprantame savo jausmus ir tai, kaip jaučiasi kiti. Seksualinio pokalbio internete metu, netrukdomai išsakomi jausmai, pojūčiai, norai ir troškimai, jaučiamas palaikymas ir supratimas. Taip praktikuojamas atvirumas, atjauta ir pagarba kito jausmams, poreikiams ir troškimams. Sukuriamas tvirtesnis ryšys tarp žmonių, kurie pasitiki vienas kitu ir atveria savo širdis, nebijodami parodyti savo tikrojo veido.

Ką svarbu apie tai žinoti kiekvienam

Deja, kad ir koks detalus vaizdas piešiamas sekstingo metu, kad ir kokie stiprūs jausmai apima, tai vyksta online ir tai nėra tikrovė. Prie gero priprantama, o pripratus prie tokių malonumų, linksmybės realybėje gali pradėti džiuginti mažiau. Juk nebūtina pasipuošti rašinėjantis feisbuke, nebūtina atsakyti per sekundę, nebūtina varžytis ir nutylėti, ką tikrai nori pasakyti. Užtenka įdėti žymiai mažiau pastangų negu bendraujant realybėje ir gaunamas panašus rezultatas, tai kodėl gi ne? Nenuostabu, kad gali suprastėti požiūris į santykius, nebesinori įsipareigoti arba mažiau stengiamasi dėl partnerio.

Aišku, kad smagiau internete jaustis kaip karalienei negu pelenei namuose šokinėjant aplink nepatenkintą partnerį.

Praktiniais sumetimais būna sunku, kai labai įsijautus praleidi daug laiko prie telefono, arba nori sekstinti, kol esi darbe/paskaitose, su draugais. Bandai susikaupti ir atlikti savo pareigas, nu bet žiauriai norisi išbėgti į kitą kambarį ir nusifotkinti kaip nors sexy. Prisipažinsiu, jog yra buvę tokių atvejų, bet tikrai buvo verta, slapukavimas tik labiau sujaudina.

Kalbant apie apnuogintų nuotraukų siuntimą apskritai, reikia nepamiršti, kad tai rizikinga ir netgi nelegalu, jei vienam iš asmenų yra mažiau nei 16 metų. Internete išlieka viskas, kas siunčiama ir įkeliama, jeigu nuotrauka buvo ištrinta, nereiškia, kad ji dingo visiškai. Aišku, taip pat yra rizika, jog žmogus, kuriam siunčiate tokias nuotraukas, gali jas išplatinti internete. Taigi būk atsargus: saugok savo privatumą, orumą ir reputaciją.

O ką apie sekstingą galvoja specialistai?

To paklausiau gydytojo psichoterapeuto Dainiaus Jakučionio.

Ką jūs, kaip specialistas, manote apie sekstingą? Kokia to nauda ir kokios rizikos?

Sekstingas yra puikus būdas palaikyti intymų ryšį tarp dviejų (ar daugiau) žmonių. Jam nesvarbus atstumas ar laiko juosta. Aš pritarčiau jūsų paminėtoms priežastims ir sakyčiau, kad tai santykius tik dar labiau sutvirtina. Žmonės tampa pažeidžiamesni ir tai padeda prisileisti kitą artimiau iki fantazijų lygmens. Tai gali būti puiki priemonė jau ilgalaikiuose santykiuose esantiems žmonėms paįvairinti savo santykius, padidinti geismą, ypač, jei šiuo metu juos skiria fizinis atstumas.

Svarbiausia, kad sekstinant būtų užtikrintas saugumas ir pasitikėjimas vienas kitu. Kadangi viskas, kas papuola į internetą, jame ir lieka, tad derėtų tai daryti su žmogumi, kuriuo pasitikima.

Rizikos tikriausiai su tuo ir susijusios, kad nuotraukos ar žinutės gali būti išplatintos internete bandant atkeršyti ar labai supykus. Tad šią galimybę tikrai verta pasverti.

Kodėl jauni žmonės mėgsta tuo užsiimti? Kaip tai paveikia jų seksualinę brandą?

Jaunimas (ir ne tik) tuo užsiima, nes yra tokia galimybė. Kol nebuvo interneto ir patogių platformų, sekstingas egzistavo fiziniuose laiškuose. Tai skatina fantaziją ir mažina psichologinį atstumą. Tai įdomu ir jaudina. Kartais jaudina ir mintis „o kas bus, jei kas nors pamatys?“

Seksualinę brandą sekstingas gali veikti įvairiai. Vieni pradeda laisviau komunikuoti savo poreikius ir fantazijas bei taip lengviau atranda žmones, su kuriais nori būti. Kitiems tai būdas save išreikšti.

Dar kitiems tai gali būti vienintelis būdas susirasti draugų ar „seksualinių partnerių“ online, nes realybėje jie negali arba nenori bendrauti ir susitikti fiziniam kontaktui.

Jei viskas vyksta saugioje aplinkoje, brandai ir savęs suvokimui tai neturi didelės įtakos, tačiau jei žmogus nukenčia dėl sekstingo, tai gali daryti neigiamą įtaką jo tolimesniems santykiams, ir ne tik online.

Kaip dažniausiai vystosi seksualiniai pokalbiai, galbūt yra kažkokia technika ar patarimai?

Seksualiniai pokalbiai reikalauja atvirumo ir pažeidžiamumo. Nėra drąsu papasakoti apie savo fantazijas ar poreikius, nes visada išlieka rizika būti atstumtam ir nepriimtam, o dar blogiau – išjuoktam. Tad kuo labiau vienas kitu pasitiki (ir neturi didelių traumų iš vaikystės), tuo lengviau apie tai kalbėti, nes yra didesnis pasitikėjimas savimi, ir savivertė mažiau priklauso nuo kitų žmonių komentarų. Stebuklingų technikų nėra. Svarbiausia būti atviriems ir susitarti nekritikuoti ir nesijuokti iš to, kas bus pasakoma.

Kaip elgtis, kai sekstinant atsiranda asmeniškai nepriimtinų dalykų ir kaip juos iškomunikuoti?

Apie tai kalbantis reikia priimti ir suprasti, kad mes esame skirtingi ir galime turėti skirtingų fantazijų ir poreikių. Tai, kad kitas mums jas išsako, nereiškia, jog mes privalėsime jas įgyvendinti. Jei kažkuriam nepriimtina fantazija ir jis nenori joje dalyvauti, jis turi pilną teisę taip ir padaryti. Svarbu susitarti ir išsiaiškinti, jog tai nereiškia, jog partneris nemyli. Tiesiog atvirai pasakyti paprastais žodžiais, kad tai yra nepriimtina. Rekomenduočiau akcentuoti elgesį, bet ne asmenybę. Juk tau nepatinka kažkoks elgesys, o ne žmogus, kuris jį pasiūlė. Siūlau atskirti žmogaus fantazijas ir patį žmogų, nes kartais fantazijos yra tik fantazijos ir jos išsakomos tik norint būti priimtiems ir suprastiems.

Ką apie sekstingą turėtų žinoti paauglių tėvai?

Tėvai turėtų suprasti, kokiu tikslu tai daroma ir ko siekiama. Vertėtų kalbėtis apie tai, įspėti apie rizikas, tačiau ne draudimu, o nuoširdžiu pokalbiu išreiškiant jausmus. Tėvai jaudinasi, nes nė vienas nenorėtų savo vaiko nuotraukos pamatyti internete, kurioje jis apsinuoginęs. Ypač, kai jis yra nepilnametis arba gyvena su tėvais (iš tikrųjų, tai niekada nenorėtų to pamatyti).

Nebegėda.lt- viskas apie kūną, seksą ir santykius.

Komentuok