Nuotrauka: Anete Lusina

Konfliktai santykiuose ne tik neišvengiami, bet ir reikalingi, kad galėtume geriau vieni kitus suprasti ir kartu augti. Visgi retas iš mūsų žinome apie konfliktų naudą ar kaip tinkamai kalbėtis konfliktuojant. Tad gali būti, jog skirtingais gyvenimo etapais išmokome įvairiausių klaidingų ar toksiškų būdų spręsti ginčus. Jei pabandytume juos keisti į sveikesnius, santykiai pastebimai pagerėtų.

Ko nedaryti ir nesakyti konfliktuojant?

Šeimos terapeutė Elizabet Scott išskiria šias pagrindines klaidas, kurias poros daro konfliktų metu:

• Apskritai vengia konfliktų.

Užuot ramiai ir pagarbiai pasikalbėję su partneriu (-e) apie besikaupiančius jausmus, kai kurie žmonės visa tai laiko savyje, iki kol yra pasiruošę sprogti. O tada piktai ir nemandagiai visa tai išspjauna. Gali atrodyti, kad toks kelias paprastesnis, nes sukelia mažiau ginčų, tad ir įtampos mažiau. Tačiau jis sukelia daugiau streso abiem partneriams, nes įtampa bei susierzinimas auga ir galiausiai kyla daug didesnis ginčas.

Daug sveikiau apie problemas kalbėtis ir jas spręsti iš anksto. Labiau tikėtina, kad tokiu atveju būsi kur kas greičiau išgirstas (-a), nei su partneriu (-e) kalbėdamas (-a) nepagarbiai.

• Iš karto ima gintis.

Vietoj to, kad išgirstų partnerio skundus ir objektyviai į juos reaguotų bei stengtųsi suprasti, į gynybą linkę žmonės imsis bet ko, kad išsisuktų nuo savo kaltės.

Gali atrodyti, kad toks atsakomybės neigimas kuriam laikui sušvelnina stresą, tačiau tai kuria ilgalaikes problemas. Šiuo atveju vienas iš partnerių nuolat jaučiasi neišgirstas, o nesprendžiami konfliktai toliau auga.

• Pernelyg viską apibendrina.

Jei tam tikras elgesys žmogui nepatinka, jis gali tai neproporcingai pritaikyti daugeliu atvejų ir imti priekaištauti tarsi dėl vienintelio elgesio modelio. Tad venk sakinių, kurie prasideda „Tu visada“ arba „Tu niekada“. Pavyzdžiui: Tu visada grįžti namo vėlai! arba Tu niekada nedarai to, ko noriu aš! Sustok ir pagalvok, ar tai tikrai tiesa.

Be to, nesistenk priminti praeities konfliktų, kad nenukreiptum temos ir nesukeltum dar didesnių neigiamų emocijų. Tai tik trukdo iš tiesų išspręsti problemą ir padidina konflikto lygį.

• Bando visada būti „teisūs“.

Reikėtų įsidėmėti, kad abu partneriai įvairius dalykus gali suvokti ar į juos reaguoti skirtingai ir nėra vieno „teisingo“ ir „klaidingo“ požiūrio. Jokiu būdu nereikalauk, kad partneris (-ė) apie viską galvotų taip pat kaip tu. Jei jis (-i) turi kitokią nuomonę, nelaikyk to asmeniniu puolimu. Stenkis ieškoti kompromiso ar priimti tai, kad nesutinki. Nepamiršk, kad ne visada yra „teisingas“ ir „neteisingas“ požiūris, abi nuomonės gali būti svarbios.

• „Skaito mintis“.

Užuot paklausę, kaip partneris (-ė) jaučiasi, kartais žmonės nusprendžia, kad žino, kas vyksta jo (-os) viduje. Tačiau jie remiasi tik neteisinga veiksmų interpretacija ir dažniausiai daro prielaidą, kad tai neigiama. Pavyzdžiui, jei partneriui (-ei) vėluojant iš karto nusprendžiame, kad jam nerūpime, arba kai pavargęs (-usi) partneris (-ė) atsisako mylėtis, manome, kad jis (-i) elgiasi pasyviai. Tai sukelia daug nesusipratimų ir tarpusavio priešiškumą.

Svarbu nepamiršti, kad mes visi kilę iš skirtingos aplinkos, todėl nedaryti prielaidų remiantis savo patirtimi yra sudėtinga. Tiesiog klausykis kito žmogaus, tegu jis (-i) papasakoja apie aplinką, iš kurios atėjo.

• Pamiršta klausytis.

Yra žmonių, kurie pertraukinėja, varto akis ar galvoje repetuoja, ką sakys baigus kalbėti partneriui (-ei) vietoje to, kad iš tiesų klausytųsi ir bandytų suprasti savo partnerį (-ę). Tai neleidžia ne tik suprasti partnerio (-ės) jausmų ir požiūrio, bet ir jam (-ai) sužinoti apie tavąjį. Nenuvertink to, kokie yra svarbūs klausymosi ir empatijos kitam įgūdžiai.

• Žaidžia kaltės žaidimą.

Kai kurie žmonės konfliktus sprendžia kritikuodami ir kaltindami kitą dėl to, kas nutiko. Jeigu pripažintų bet kokią kaltę, jie tai laikytų savo silpnybe, todėl bet kokia kaina bando suversti kaltę kitam.

Pabandyk konfliktą vertinti, kaip galimybę objektyviai išanalizuoti situaciją, įvertinti abiejų partnerių poreikius ir atrasti abiem tinkantį sprendimą.

• Bando „laimėti“ ginčą.

Kai žmonės bando „laimėti“ konfliktą, santykiai „pralaimi“. Diskusijos santykiuose esmė turėtų būti vienas kito išklausymas ir supratimas bei sprendimo, tinkančio abiem, priėmimas. Jei tik stengiesi įrodyti, kad kitas žmogus kaltas neatsižvelgdamas (-a) į jo jausmus, galvodamas (-a) tik apie savo tiesą, koncentruojiesi ne ten, kur reikia.

• Puola asmenybę.

Kartais bet kokį neigiamą dalyką, kurį padaro partneris (-ė), žmonės nukreipia į jo (-os) asmenybės sumenkinimą. Pavyzdžiui, partneriui (-ei) palikus kojines ant grindų, jį užsipuola kaip nedėmesingą tinginį (-ę), arba jei partneris (-ė) nori pasikalbėti apie santykių problemas, jį (-ą) apibūdina kaip pernelyg reiklų (-ią) ir valdingą.

Toks etikečių klijavimas neigiamai veikia abu partnerius. Net jei tau nepatinka jo (-os) elgesys, vis tiek privalai gerbti partnerį (-ę).

• „Apsistato sienomis“.

Kai vienas iš partnerių nori padiskutuoti apie nerimą keliančias santykių problemas, kitas tarsi „pasistato sieną“ ar apskritai atsisako klausytis bei kalbėtis. Tai ne tik toliau augina konfliktą, bet rodo nepagarbą partneriui (-ei). Kai kuriais atvejais ir panieką.

Tokiu elgesiu niekas nėra sprendžiama, taip tik žeidžiami jausmai ir gadinami santykiai. Geriau klausykimės ir viską aptarkime pagarbiai.

Taip pat skaityk: Kaip komunikuoti santykiuose?