Iliustracija: Jour Parliament

Šiandien yra Vienišių diena. Tai – tarp Kinijos jaunimo labiausiai paplitusi neoficiali šventė. Tokia data – 11 11 – pasirinkta ne veltui – juk vienetas simbolizuoja ir žmogų, kuris yra vienišas. Šią dieną partnerių neturintys jaunuoliai, švęsdami savo statusą, leidžiasi į parduotuves. Spėjama, kad šiais metais Vienišių dieną bus išleista daugiau pinigų nei per Padėkos dieną, Juodąjį penktadienį ir Kiber pirmadienį kartu sudėjus – 29 mlrd. dolerių. Taigi, šia proga nusprendėme pakalbinti savo sekėjus ir išsiaiškinti, ką jie mano apie gyvenimą be partnerio ir kokius didžiausius to pliusus ir minusus įžvelgia.

Kai kurie komentarai buvo sutrumpinti ar paredaguoti dėl aiškumo ar leksikos, jų sulaukėme daugybės, tad, deja, ne visais galime pasidalinti. Dėkojame visiems dalyvavusiems!

Gintarė: „Jei išmoksti būti su savimi, tai daug privalumų: gali vaikščioti į kiną, restoranus, renginius vienas ir nebelaužyti galvos, ką čia pakvietus. Ir šiaip toks quality time (liet. kokybiškas laikas) su savimi atsiranda. Trūkumai: būti ok su savimi yra gana sudėtinga ir turbūt neišvengiamai kartais apima nežmoniškas vienišumo jausmas. Be to, visi romantiškų getaways (liet. pabėgimų) pasiūlymai būna tik poroms!!! Jau seniai galvoju, kodėl nebūna pvz. Valentino dienos / kelionių / savaitgalio SPA pasiūlymų vienišiams??? Man atrodo, paklausa tikrai būtų.“

Asta: „Niekas neknarkia šone ir neatiminėja kaldros.“

Lukas: „Šiaip vien tik minusai: vienatvė, jausmas, kad tu niekam neįdomus, negražus, niekam nesvarbus. Nuolatinis ieškojimas antros pusės irgi varo į depresiją, kai nesiseka. Žodžiu, didelis gaidys būti vienam.“

Modesta: „Buvimas be partnerio suteikia labai daug teigiamų dalykų. Aš labiau pažįstu save, labiau į save gilinuosi ir bendrauju su savimi, net jeigu tas trunka visą gyvenimą. Susiduriu su savo blogomis dienomis ir mokausi būti su savo esybe. Žinoma, būna tokių momentų, kai norisi žmogaus šalia, kai pavargsti būti nuolatos vienas, kai žinai, kad mentaliai esi vienas, bet net ir tos juodos akimirkos stiprina emociškai. Apskritai, bet kokia vienatvė yra kelias į save, buvimas su savimi, o tai irgi draugystė. Tada nėra taip sunku, kai žmonės išeina, nes žinai, kad turi save.“

Simona: „Gali eksperimentuoti su skirtingais partneriais ir mėgautis tik seksu, nebijant prisirišti.“

Tomas: „Pliusai tokie, kad vis dar galiu rinktis ieškodamas TOS moters, su kuria maksimaliai natūraliai susiderintų daug aspektų. Galiu planuoti laiką tik pagal savo pomėgius, nereikia ieškoti bendrų interesų. Galiu kurti visą namų aplinką tik pagal save. Jaučiuosi saugus dėl to, kad nereikės konfliktuoti dėl visokių buitinių dalykų ir taip eikvoti savo energiją. Galiu laisvai bendrauti su kitomis panomis, bet kokiomis temomis. Daugiau laisvo laiko galiu skirti tam, kas patinka, rūpi, ar net darbui, kai dega terminai, ir nelikti nesuprastas, kad nerodau dėmesio. Nereikia derintis, kokia muziką klausytis ar kokį maistą valgyti. Minusai: nuolat autopilotu veikia moterų „skeneris“, analizuojant, ar ji patinka, ar tinka, o tai labai apkrauna smegenis ir blaško. Trūksta jaukių akimirkų, apsikabinimų, švelnumo, to paties mylėjimosi, gilių pokalbių, pasidalinimo apie savo patirtis, pasisėmimo kitokio požiūrio. Norint išeiti pasikultūrinti ar pasivaikščioti, nuolat ieškai, ką pasikviesti, kaip ir į gan emociškai jautresnes savo gyvenimo akimirkas.“

Simona: „Ilgą laiką buvau santykiuose, todėl, kai juos nutraukiau, pasijutau kaip paleista nuo grandinės. Jokių ataskaitų, kur eini, kada grįši, jokių susuktų veido mimikų, kai užsivelki trumpesnę suknelę. Man vienišavimas – tai laisvė labiau pažinti save ir susipažinti su daug įdomių žmonių! O trūkumų, beje, gal būsiu nepopuliari, bet nematau jokių. Gal kažkas sakys, kad trūksta apsikabinimų vakarais, bet kadangi esu mama, man jų su kaupu.“

Ju.: „Tualetas visada laisvas.“

Aistė: „Vieniša jaučiuosi labai laisva ir stipri, priklausau pati sau, tačiau išsiilgstu buities su kitu žmogumi.“

Justinas: „Labiausiai erzina visuomenės spaudimas. Atsimenu, iki buvusios merginos visi nuo draugų ir pažįstamų iki tėvų kabinėjosi: „Ė, tai ko nieko nesusirandi?“, „Ė, tai ko vienas?“, „Ė, tai gėjus gal būsi?“. Kai antra pusė atsirado, visi atstojo. Visgi po išsiskyrimo praėjo gal pusantrų metų ir vėl viskas iš naujo. Kas nors pamato su kokia mergina ir iš karto: „Ė, tai ko nečėšini?“. Mama užuodė, kad buvau pasimatyme ir jau beveik svarsto, į kurį darželį reikės leisti mūsų vaikus. Na, o pliusai, tai, kad niekam nereikia duoti ataskaitos ir dėmesio 25 val. per parą, bendrauji su kuo nori ir nesijauti kaltas, kad turi dirbti ir negali skirti laiko. Žinoma, turbūt viską galima suderinti turint šalia gerą partnerę. Man atrodo su tinkama partnere esant abipusiam pasitikėjimui ir supratimui, netrukdytų nei veikla, nei darbas, nei žmonės aplinkui, o dabar tokios nėra ir nenoriu pradėti santykių tik tam, kad jie būtų.“

Miglė: „Kol kas asmeniškai matau tik trūkumus, nes prabuvus 6 metus su žmogumi širdyje labai tuščia ir liūdesys kankina, atrodo kažko trūksta amžinai. Žinau, kad yra nemažai privalumų ir tikiu, kad su laiku juos atrasiu ir viskas susidėlios į vietas.“

Rasa: „Privalumų begalė, juk susiformuoja paties asmenybė. Gaila, kad mūsų visuomenė gaili vienišų žmonių.“

Jokūbas: „Geriausias dalykas, kad priimdamas sprendimus nejauti pareigos kažkieno atsiklausti ar gauti leidimą (pavyzdžiui, su bernais penktadienį vakare išgerti alaus), o blogiausias, žinoma, kad trūksta kažko šalia. Manau paslaptis ir yra tame žodyje „vienišas“. Vis dėlto, juk kai neturi partnerės ir į miestą eini dažniau tam, kad nesijaustum vienišas. Todėl ir gali atrodyti, kad santykiuose reikia atsiklausti. Bet kai turi partnerę, nereikia ir kažkur eiti, nes tas vienišumo jausmas dingsta.“

Milda: „Turi laiko sau. Manau, kad tada rūpiniesi savimi ir išmoksti save pamilti. Bet taip buvo man.“

Miglė: „Įpratus būti vienam, sunku išmokti būti dviese.“

Lolandra: „Šiandien jaučiuosi gana gerai būdama vieniša, nes turiu labai daug norų, svajonių, į kurias noriu koncentruotis ir manau, kad antra pusė galėtų tapti kliūtimi tai daryti. Aš esu maksimalistė ir man norisi santykiuose 100 proc. atiduoti save, tad nežinau, ar viskam užtektų laiko. Aišku, kartais norisi kažko šalia, kažkuo rūpintis ir stengtis dėl kito. Tačiau buvimas vienišu gali labai įaugti ir turėtų būti sudėtinga daryti kompromisus būnant su kitu žmogumi.“