Kas po orgazmo nutinka mūsų kūnui? Nebegėda.lt

Kas po orgazmo nutinka mūsų kūnui?

2020-08-10

3.51k

Teksto autorė: Elizabet Beržanskytė

Britų autorė Chloe Thurlow vienoje iš savo knygų rašė: „Orgazmas – lyg sprogimas, kuris sukuria gyvybę bei pripildo mus noru gyventi.“ Nors paprastai daug kalbama apie tai, kokias technikas naudoti, norint pasiekti kulminaciją, iš tiesų orgazmas nėra vien tik „kopimo“ link jo procesas. Visi žinome, kad orgazmas malonu, bet kas slepiasi už viso to? Kodėl vienus po sekso užplūsta euforija, kiti jaučiasi labai jautrūs ir pažeidžiami, o dar kiti netgi patiria neigiamas emocijas? Kodėl vieni trokšta dar ilgai būti partnerio (-ės) glėbyje, o kiti tiesiog užmiega? Atsakymai į šiuos klausimus slypi mūsų kūno fiziologijoje. Ir pagrindiniai žaidėjai čia ne kas kita kaip smegenys bei įvairios jų išskiriamos cheminės medžiagos.

KAIP VEIKIA MŪSŲ SMEGENYS ORGAZMO METU IR PO JO

Moksliniai tyrimai parodė, kad smegenų dalis, atsakinga už loginį mąstymą, sekso metu paprastai yra mažiau aktyvi. Dėl to mylėdamiesi esame drąsesni. Be to, buvo nustatyta, kad artėjant orgazmui, smegenų dalys, atsakingos už jausmus, taip pat laikinai išsijungia, dėl to mes galime lengviau susikoncentruoti į jutimus ir malonumą. Nepaisant to, didžiojo „O“ momentu daugelis mūsų smegenų sričių yra aktyvesnės nei bet kada: vienos registruoja judesius ir prisilietimus, kitos – skatina seksualines fantazijas, norint greičiau patirti susijaudinimą. Dažniausiai atsakas į visus šiuos smegenis jaudinančius faktorius yra įvairūs hormonai ir neurotransmiteriai (cheminės medžiagos, perduodančios nervinį signalą), kurie veikia tiek kūne, tiek smegenyse.

PRISIRIŠIMO HORMONAS – OKSITOCINAS

Oksitocinas yra gerai žinomas tėvų ir vaikų ryšio pamatinis hormonas. Jis gausiai išskiriamas maitinimo krūtimi periodu ir lemia prisirišimą. Daugelis mokslininkų sutinka, jog nepaisant to, kad paprastai aukštesnis oksitocino lygis būdingas moterims, tiek orgazmo metu, tiek ir po jo abiejų besimylinčių asmenų organizmuose jis išskiriamas vienodai. Būtent dėl to po sekso dažnai jaučiamės saugesni, atviresni ir labiau pasitikime partneriu (-e).

DOPAMINAS MUS VERČIA NORĖTI DAUGIAU

Dar vienas dažnas mūsų post-orgazmų „svečias“ – dopaminas. Kai kurie mokslininkai jį vadina „malonumo“ molekule, visgi tyrimai atskleidė, kad jis susijęs ne vien tik su „geru laiku“. Kognityviosios psichologijos srityje dirbančios mokslininkės Kayt Sukel žodžiais tariant, dopaminas – tarsi „mokymosi“ cheminė medžiaga. Jis padeda smegenims pastebėti tam tikrus „atlygius“, pavyzdžiui, maistą ir seksą, bei surasti būdus, kaip viso to gauti daugiau.

Įdomu tai, kad dopaminas taip pat susijęs ir su tokiu reiškiniu kaip „seksualinis išsekimas“. Viename iš eksperimentų, kurių metu buvo tirtos post-orgazminės pasekmės, nustatyta, kad patyrus ypač didelį pasitenkinimą, dopaminui jautrūs receptoriai „išsenka“. Taigi galima nesistebėti, jei kartais po nuostabaus sekso, kažkurį laiką nesinori intymumo – tai smegenų chemijos atsistatymo laikotarpis.

NEIGIAMOS EMOCIJOS – PRAEITIES ĮVYKIAI AR ORGANIZMO CHEMIJA?

Ar orgazmas gali sukelti neigiamas emocijas? Nors didžioji dalis žmonių po sekso jaučiasi puikiai, nedidelei grupei būdingi neigiami jausmai. Kadangi tai gana retas fenomenas, daug duomenų apie tai, kodėl po meilės akto netikėtai užklumpa melancholija, nėra. Tai gali lemti hormoninis organizmo disbalansas, didelis stresas, tam tikros neigiamos intymios praeities patirtys. Visgi tai gali būti ir tam tikro sutrikimo – POIS (angl. Postorgasmic illness syndrome) ar PCT (angl. Post-coital tristesse) – požymis. Šaltiniai teigia, kad nors neigiama savijauta gali būti būdinga abiem lytims, dažniau ją patiria vyrai.

EMOCINIAI IR ELGSENOS SKIRTUMAI TARP SKIRTINGŲ LYČIŲ

Filmuose dažnai intymios elgsenos pabaigą žymi neįprastai greitas vyro užmigimas. Visgi kaip su tuo yra realiame gyvenime? Tyrimai rodo, kad paprastai vyrai po lytinio akto linkę rūkyti, gerti ar valgyti, kitais žodžiais tariant, jie ieško kitų malonumo šaltinių, siekdami atstatyti sumažėjusį dopamino lygį organizme. O moterys paprastai nori labiau kalbėtis bei būti kuo arčiau partnerio dėl po orgazmo išsiskyrusio oksitocino poveikio.

Kalbant apie vyrus, jų organizme yra didesnis vyriško hormono testosterono lygis, kuris maskuoja oksitocino poveikį, todėl po sekso jiems kartais norisi mažiau artumo nei moterims.

Svarbu prisiminti, kad mūsų organizmui, savijautai ir emocijoms svarbus ne tik pats didysis „O“, bet ir kelionė link jo bei atsakas jį patyrus. O taip pat į tam tikrus su visais šiais procesais susijusius klausimus atsakymų galima ieškoti mūsų organizmo cheminiame „kokteilyje“.