Nemokamas pristatymas visoje Lietuvoje. Nori pasikonsultuoti? Rašyk: [email protected]

Ką daryti su susižavėjimais ilgalaikiuose santykiuose?

Iliustracija: Tiny Mischiefs 

Susižavėjimaimus lydi visą gyvenimą. Vaikystėje žavimės už kasų tampančiu kiemo berniuku, kurio vardą vėliau apipaišome širdelėmis dienoraštyje. Paauglystėje prasideda meilė žvaigždėms – dar dabar matosi tos baltos juostelės ant tapetų, ant kurių kadaise puikavosi galybė Leonardo DiCaprio ir Britney Spears plakatų. 

Tačiau bręsdami mes pradedame kurti santykius, todėl mūsų susižavėjimai išeina iš nekaltumo fazės ir tampa rimtesni. Vedami susižavėjimo susipažįstame su žmogumi, įsimylime ir atrodo „vau, kaip viskas nerealu!“, kol vieną dieną iš dangaus nukrenta naujas žavėjimosi objektas, nors tuo metu tu jau esi ilgalaikiuose ir, iš pažiūros, laiminguose santykiuose.

Ar tai, kad susižavėjau kitu žmogumi reiškia, kad nebemyliu savo dabartinio partnerio? Ar turėčiau su juo apie tai pasikalbėti? Kodėl taip nutiko ir kaip turėčiau į šią situaciją reaguoti? Apie šią dažną susižavėjimų situaciją kalbuosi su psichologe Ilona Kižina.

Ką daryti, jeigu susižavi kažkuo būdamas ilgalaikiuose santykiuose?

Susižavėjimas kitu žmogumi esant ilgalaikiuose santykiuose gali vienu metu kelti džiaugsmą, malonią būseną, pakylėjimą ir tuo pačiu gąsdinti, kad galbūt esamas partneris nėra tas pačiausias, su kuriuo norėčiau praleisti visą likusį gyvenimą.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kokiomis savybėmis pasižymi asmuo, kuriuo susižavime. Tai gali signalizuoti apie svarbius savo poreikius, kurie nėra patenkinami esamuose ilgalaikiuose santykiuose.

Pavyzdžiui, mergina susižavi vaikinu, kuris jai atrodo palaikantis, išklausantis, dėmesingas. Puikus signalas, nukreipiantis, kad verta kelti klausimą kaip šiuose santykiuose aš ir mano partneris galime skirti vienas kitam daugiau palaikymo, dėmesio. Tokiu būdu susižavėjimas kitu puikiai pasitarnauja ryškesniam savo poreikių supratimui ir esamų santykių auginimui.

Ar žavėjimasis kitu žmogumi reiškia, kad nemyliu savo ilgalaikio partnerio?

Kartais susižavėjimas yra painiojamas su meile. Kadangi susižavėjimą lydi intensyvios emocijos, o meilę – labiau ramūs, gilūs jausmai, labai lengva apsigauti ir intensyvesnę emociją palaikyti svarbesne, o žmogų, kuriuo susižavima, kaip sau labiau tinkamą.

Tuo pačiu, susižavėjimas daug rečiau kyla tuose santykiuose, kuriuose yra daugiau artumo, gilaus, intymaus abipusio ryšio bei nusiteikimo vienas kitą matyti kaip vienintelį.

Deja (arba laimei), prisiversti jausti šių jausmų neįmanoma. Meilė kitam nesukuriama savo valios pastangomis. Meilė nekyla iš valios, meilė kyla iš meilės. Belieka sąžiningai atsakyti sau, ar jaučiu meilę savo ilgalaikiam partneriui. Tik tuomet turima, ką auginti, ir tuo pačiu įgyti atsparumą žavėjimuisi kitais.

Ar tai reiškia, kad esu neištikimas (-a)?

Nuo susižavėjimo iki neištikimybės yra ilgas kelias, tačiau susižavėjimas gali būti šio kelio pradžia. Leidimas susižavėjimui augti silpnina gebėjimą mylėti savo ilgalaikį partnerį, kuris ilgainiui pasijaučia mažiau mylimas. Tuomet gali suveikti atvirkščias dėsnis – susižavėjimo ir neištikimybės galime sulaukti iš partnerio, nes susižavėjimas puikiai veši nemeilėje, kurią patys sukuriame.

Ką daryti, jeigu susižaviu kitu žmogumi pakankamai dažnai?

Dažnas susižavėjimas vis nauju potencialiu partneriu gali būti sekinantis. Kyla savęs išeikvojimo pojūtis. Viduje žmogus turi poreikį tikrajam artumui, kuris yra patiriamas tik ilgalaikiuose santykiuose. Todėl, nepaisant nuolatinės pakylėjimo būsenos susižavėjus, žmogus gali jausti vidinę tuštumą, nuovargį. Kyla klausimas: kaip nutinka, kad žmogus, turėdamas vidinį poreikį artumui, elgiasi priešingai?

Dažnai tai turi savo priešistorę, ir dažnai tiek skausmingą, kad susitikti su ja vienam pačiam gali būti per sunku. Tokiu atveju verta ieškoti šiltos ir profesionalios palydos – tinkamo terapeuto.

Ar kalbėti apie tai su partneriu?

Su esamu partneriu verta kalbėti apie santykius su šiuo partneriu – ir abipusius poreikius juose.

Kaip susigrąžinti susižavėjimą į esamus ilgalaikius santykius?

Psichologijoje yra žinomas toks pripratimo prie stimulo dėsnis, kai bet koks stimulas – šviesos, garso, kvapo – ilgainiui nustoja jaudinti.

Būnant ilgalaikiuose santykiuose gali kilti panašus pripratimo, tarsi atbukimo jausmas, kai partnerio buvimas jaučiamas kaip savaime suprantamas.

Šį jausmą rečiau patiria poros, kurios skiria laiko pabuvimui atskirai, kas tai bebūtų – darbas, mėgiama veikla, laikas su draugais ir pan.

Verta priminti sau, kokiomis partnerio savybėmis žavimės, už ką jaučiamės dėkingi. Pabandykite pažiūrėti į savo partnerį pro „susižavėjimo akinius“. Ką matote?  

Kokiais atvejais susižavėjimas kitu reiškia, kad verta nutraukti esamus santykius?

Tuo atveju, jei esami ilgalaikiai santykiai jau yra nutrūkę, „mirę“, tačiau vis dar palaikomi baimės, kaltės, gėdos jausmais.

Daugiau apie porų santykius: Kaip žinoti, kad tai jau tikrai TAS žmogus

Nebegėda.lt- viskas apie kūną, seksą ir santykius.

Komentarai (16)

  • Avatar

    Milda

    Ačiū už šią temą, mane nuramino iš dalies, kad tai yra „dalykas“. Žinau, kad dar reikia pasikapstyti savyje ieškant atsakymo.

    reply
  • Avatar

    Sigita

    Labai įdomus tekstas! Dar būtų labai įdomu išgirsti, ką daryti su kitais nepageidaujamais susižavėjimas. Pavyzdžiui, kai nesi santykuiose, bet susižavi kuo nors, kas turi ilgalaikį partnerį/ę, savo viršininku ar tomis pačiomis žvaigždutėmis.

    reply
    • Avatar

      S

      Labai paprastas atsakymas. Negriauti kito zmogaus santykiu, seimos… ir pagalvoti ar pacios noretumete kad tarp jusu santykiu atsirastu trecias asmuo. Jei jusu susizavejusio asmens seimoje kazkas griuna, nesikiskite, leiskite patiems spresti kaip bus toliau. O toliau parodys laikas ir likimas. Del jusu poreikio zavetis kitu asmeniu gali griuti seimos….

      reply
      • Avatar

        k.

        Manau, Sigita klausia kaip sau padėti, kuomet susižavėjimas yra nepageidajamas. Ne ko nedaryti, bet ką daryti. Ko nedaryti visi galim labai labai daug ir greitai prigalvoti kiekvienam, pavyzdžiui: nesakyti žmogui „negriauk šeimos“. Negali sugriauti šeimos trečias žmogus, jeigu ta šeima nėra sugriuvus iš vidaus. Bet ką daryti, sugalvoti yra daug sunkiau, tiesa? Todėl ir reikalinga Nebegėda.lt, kad padėtų susigaudyti kaip SVEIKAI sau ir kitiems padėti.

        reply
  • Avatar

    Meilė

    Meilė kyla iš meilės…
    ?
    Tai iš kur kyla ta kita meilė iš kurios kyla meilė?

    reply
    • Avatar

      k.

      Iš meilės. Pirmoji meilė, kurią patiriame ateina iš mamos (kai kuriais atvejais iš kito žmogaus). Iš jos gimsta visos kitos meilės.

      reply
  • Avatar

    Livija

    Pasigedau varianto, kai esi su žmogumi ilgalaikiuose santykiuose, tikrai žinai, kad stipriai jį myli, bet jo gyvenimo būdas, asmeninės savybės kartais erzina (pvz. išsikeltų tikslų nesiekimas, per greitas pasidavimas, tingėjimas). Ir tuomet fronte atsiranda žmogus, atrodo, turintis visas savybes, kurias vertinu labiausiai, kuris turi pomėgius panašius kaip aš (asmeniškai nepažįstamas, tik matomas bendrame kolektyve). Tačiau nesinori nutraukti ilgalaikių santykių, nes, kas žino, galbūt tas „tobulasis“ naujas žmogus bus visai nesukalbamas, galbūt charakteriai nesutaps? Juk ant ledo likti nesinori… Ką daryti tokiu atveju – rizikuoti (nutraukti esamus ilgalaikius santykius ir bandyti kurti naujus) ar likti saugioje zonoje?

    reply
  • Avatar

    Odeta

    Kokia gera tema! Niekada nemaniau, kad man bus aktuali, bet tapo aktuali, kai prieš kelis mėnesius susipažinau su vienu žmogumi. Jis turi kelias savybes, kurios man labai patinka, o mano ilgalaikis partneris neturi. Apie šį susižavėjimą žino tik viena draugė ir terapeutė, kuri ir uždavė klausimą: „o ką pokalbis apie tai duotų tavo dabartiniams santykiams?“. Ogi nieko naudingo. Tai ir nekalbėjau apie tai su savo vaikinu. Nurimau perskaičiusi šį straipsnį, kad tokie susižavėjimai nėra visiškos retenybės, taip pat džiaugiuosi, jog savo susižavėjimą vertinau atsargiai ir, atrodo, priėmiau teisingus sprendimus.

    reply
  • Avatar

    Ugnis

    O jeigu žmogus rodo susižavėjimą kitu žmogumi būdamas santuokoje ar tai taip pat yra normalu?

    reply
    • Avatar

      S

      Normalu klausti bet turetume priminti tiek jam ir sau kad kitas asmuo turi seima!

      reply
  • Avatar

    Inlove

    Apie tai ir yra straipsnis.
    Nenormalu yra klausti, ar tai normalu.

    reply
  • Avatar

    Ieva

    Geras straipsnis! Privertė susimąstyti apie tai, kodėl truputį suintrigavo vadovas, nors turiu ilgalaikį partnerį. Ogi todėl, kad darbas jam yra įdomu, jis užsidegęs, kuria tikslus ir toliau jų siekia. Realiai, kaip ir man darbas yra savęs įprasminimo dalis. O antra pusė nori, jog aš būčiau 100% atsidavus šeimai ir jau dabar gimdyčiau vaikus… Nors aš dabar noriu augti ir tobulėti kaip žmogus…

    reply
  • Avatar

    Patricija

    Buvau ir aš įsižiūrėjus savo kolegę…protinga, žavinga, seksuali, tiesiog nuostabi moteris. Tuo laikotarpiu skraidžiau debesyse, vėl pajutau įsimylėjimo skonį…tuo pačiu kartu buvo ir labai sunku kartu dirbti, kartu gyventi ir su savo partneriu, su kuriuo jau n metų kartų ir jaustis kalta, kad jį išduodu..Nelyginsiu ir nesakysiu, kad ji turėjo tas savybes, kurių jis neturėjo ar atvirkščiai. Abu jie tiesiog nuostabūs žmonės..Kodėl įsimylėjau būtent ją, net ir dabar negaliu aiškiai įvardinti..Bet tuo laikotarpiu džiaugsmą ir begalinę laimę, lydėdavo skausmas ir liūdesys situacija atrodė kaip padėtis be išeitis. Negalėjau palikti nei jos nei jo. Linksmieji kalneliai tik blogoji versija. Žodžiu, visa ši keista meilės istorija (kuri gal būt buvo tik mano galvoje, nes niekad nebuvau tikra dėl jos, tos savo kolegės, jausmų man) tęsėsi kelerius metus, tada ji išėjo iš darbo. Moralas- neįsižiūrėkit kolegų, arba turėkit drąsos pastovėti už savo jausmus.

    reply
  • Avatar

    Miglė

    Susižavėjimą kitam vyrui teko ir man patirti.. Su savi partneriu buvome kartu apie 10 metų. Susiklosčius darbinėmis aplinkybėmis teko išvažiuoti keliems metams į užsienį. Partneris pasiliko Lietuvoje plėtoti savo verslo. Santykiai per atstumą mums nebuvo naujiena mat draugystės pradžioje 3 metus taip ir mūsų bendravimas vyko. Į Lietuvą grįždavau beveik kas kelis mėnesius bent jau kelioms savaitėms.
    Susižavėjau savo darbo kolega, su kuriuo labai gerai sutarėme nuo pat pradžių. Tačiau pradžioje į jį, kaip į vyrą, tikrai nežiūrėjau, jis visai ne mano skonio. Abu pradžioje juokavom, kad tikrai nežinom, kas galėtų įvykti, bet vienas kitam tikrai kaip partneriai nesam patrauklūs. Vaikinas, beje, santykiuose 8 metus, irgi per atstumą. Ir staiga, po gal 6 mėnesių pažinties kažkas pasikeitė. Ypatingai tas pradėjo matytis kuomet atsipalaiduodavom kartu su alkoholiu. Aplinkiniai pradėjo klausti, ar kažko tarp mūsų nėra. Aš tik atsakydavau tikrai tikrai ne.. bet širdyje visada norėdavau kuo daugiau laiko su juo praleisti, mane žavėjo, kad jis turi tas savybes, kurių neturi mano partneris…ir taip jau išėjo, kad abu turėjom padaryti vieną projektą. Kiekvieną dieną leisdavom kartu nuo ryto iki vakaro, važiuodavom pusryčių ir grįždavom naktį namo po vakarienės (mes gyvenom tam pačiam pastate). Ir vieną dieną jis man pasakė, kad aš jam patinku ne tik kaip draugė, kad jis stengėsi to nepripažinti, bet tapo bejėgis. Aš atsakiau, kad tą jaučiau ir kad irgi jaučiu jam kažkokius jausmus. Bet sakiau, kad negalime visko taip mesti, turime žiūrėti kaip bus toliau ir ar tikrai verta atsisakyti dabartinių santykių… dėja per pora mėn. projekto mano santykiai su draugu labai nutolo. Tiesiog nenorėdavau bendrauti, atsakyti į jo žinutes, man tiesiog pasidarė nuobodu. Reikia nepamiršti, kad mano draugas pradėjo nesistengti dėl mūsų santykių dar man prieš išvykstant, tapo apatiškas, piktas, mane nervavo, kad ilgai delsė nesipiršti… ir štai grįžus po tų kelių mėn. į Lietuvą pačią pirmą dieną jis man pasakė, kad nėra tikras dėl savo jausmų ir kad nori būti atskirai. Nors iš pradžių, kai buvau užsienyje, galvojau apie pauzę pati, bet tie žodžiai ir skyrybos mane žiauriai sužlugdė. Gal dėl to, kad jam visai nebeįdomu buvo bandyti saugoti santykius, stengtis dėl jų. Žinau, kad ta simpatija, kurią jaučiau turėjo įtakos mūsų skyryboms, bet suvokiau, kad tai buvo tik simpatija, o mano tikroji meilė buvo mano vaikinas. Dabar mes išsiskyrę jau 4as mėn. ir man dar vis labai labai sunku, jis dažnai man paskambina ir tas mane dar labiau skaudina, nes aš tiesiog žinau, kad jis tai daro iš mandagumo, jis dabar visai kitas žmogus….

    reply

Komentuok

Nebegėda pateikiama informacija ir prekės yra skirtos asmenims vyresniems nei 18 metų.

Jei esate vyresni nei 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir bus saugoma nuo nepilnamečių.

Svetainėje yra naudojami slapukai ("cookies"). Plačiau apie slapukų naudojimą sužinokite čia.