Kaip susidraugauti su savo kūnu?
Iliustracijos autorė Meda Dargytė
Kaip pamilti savo kūną tokį, koks jis yra? Kaip pajusti tai, ką jis mums sako? Ką daryti su kūną užplūstančiom stipriom emocijom – pykčiu, liūdesiu, nusivylimu? Kaip jas išjausti taip, kad jos neužsiliktų mūsų kūne ir nepadarytų žalos nei mums, nei aplinkai?
Daugumos mūsų tėvai mūsų vaikystėje negebėjo atspindėti vaiko emocijų. Jie neturėjo tam žinių, taip jau nutiko mūsų kartos žmonėms. Jeigu jie pastebėdavo emocijas, liepdavo nejausti: „nepyk, negalima”, „neverk – negalima”. Pargriūdavom, sakydavo: „Kelkis, nejaugi tau čia skauda. Ir taip toliau.” Atrodo, kad okei, nejauskim, per gyvenimą reikia traktoriumi važiuoti ir kaip robotu būti. Dėl to mes turime daug neišreikštų emocijų kūne ir kažkada jos vienaip ar kitaip prasiveržia.
Apie tai ir pasikalbėjau su kūno terapeute Indre Šimėnaite ir stengiausi sužinoti, kokia gali būti pradžia svarbiame dialoge su savo kūnu.
Su Indre susisiekti galite čia.
O mes dar ir organizuojame kartu su ja seminarą apie lietimą.
Širdingai dėkojame Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai.
agne
Jūs žmonės čia tokią šviesą kuriat! ačiū, kad randate ir mums parodote šiuos nuostabius žmones, istorijas, viską, kas taip įdomu ir reikalinga. Turinys toks aktualus, kad kiekviena karta klausant akys srūva ašaromis, suvokiant, kad man taip ne vienai. AČIŪ
Justė
Džiugu, jog perkrautoje estetiniu grožiu visuomenei, atsiranda tokių gilių diskusijų apie vidų. Ne kiek apie grožį, o apie ramybę, saugumą, sveikumą kūne. Gera savijauta visa ko pagrindas. Tikiuosi po šio įrašo to pagrindo ims ieškoti vis daugiau. Ačiū jums. Taip gera girdet jusi ir atrast tiek daug bendrystės.
Ilona
Ačiū, Beata ir Indre! Labai reikalingas ir prasmingas pokalbis!
Saulė
Šiandien į mano gyvenimą vienas po kito netikėtai atėjo du podcastų epizodai, vienas šis – nuostabus priminimas apie santykio su kūnu svarbą, antras šis – ( https://onbeing.org/programs/bessel-van-der-kolk-how-trauma-lodges-in-the-body-mar2017/?fbclid=IwAR03vHhQg3Y67xy21aBUDAtactmPxCke9wXfLUr1XiAPXlgdWIdTPQ7Royw ) ta teorija, dėl kurios taip nerimavo pašnekovė. Manau, kad visata man taip siunčia žinutę, kad nepamirščiau, jog nesu savo kūno valdovė, greičiau tik partnerė, kuri neturėtų pamiršti, kad partneriais reikia rūpintis, juos mylėti ir puoselėti:) Ačiū, kad nebegėda šnekėti tokiomis temomis!
Jinai
Ačiū, labai patiko judviejų pokalbis. Jame tikras atradimas buvo mintis apie šuns nusipurtymą. Tikrai, gyvūnai jaučia savo kūną natūraliai ir moka sau padėti. Labai patiko frazė „likti kūne“, patiriant stresą. Iškilo senas prisiminimas iš baigiamojo lietuvių kalbos egzamino žodžiu. Tąkart atrodė, kad nualpsiu kalbėdama, viskas ėmė suktis ratu, bet tuo metu pirštų galiukais (o gal ir delnais) sąmoningai paliečiau priešais mane stovintį stalą. Pamenu, kaip realybės pajautimas, pasijudinimas sugrąžino mane į žemę, padėjo nusiraminti. Po to patyrimo esu ir daugiau kartų išbandžiusi taip nusiraminti. Pasuku galvą, pajudinu pėdas, sukoncentruoju kitus žvilgsnį ir paskui vėl grįžtu ir pan. Taigi gyvename ir mokomės. Ačiū, kad padedate.
Pingback: Vaiva Rykštaitė. Vulva, varpa ir kiti žodžiai, kuriuos taip pat turi žinoti jūsų vaikas Nebegėda.lt
Pingback: Kur slepiasi mūsų erogeninės zonos? Nebegėda.lt
Pingback: Nėra nuotaikos seksui. Ką daryti? Atsako seksologė Nebegėda.lt
Pingback: „Atsiprašau, nenusiskutau kojų“, arba Ką savo darbe mato masažuotoja Nebegėda.lt
Pingback: Ar normalu vestis vaiką į persirengimo kambarį sporto klube? Nebegėda.lt