Turbūt daugelis žmonių, esančių santykiuose, yra susidūrę su situacija, kai nevalingai pradedame galvoti, kad darome kažką kitaip nei partnerio buvusi antra pusė. Neretai po šių pasilyginimų apninka mintys, kad esame nelabai ar netgi visai netinkami savo partneriui. Ieškodami atsakymų į klausimus kodėl?, mes vis dėlto ir toliau mąstome apie tai, kaip nustoti tai daryti, todėl apie visa tai bandžiau pasikalbėti su psichologe Šarūne Viene.

KODĖL ESAME LINKĘ LYGINTIS?

Specialistė pasakojo, jog normalu, kad sukūrus naujus santykius mus domina, kokie yra buvę to žmogaus ryšiai ir jo istorija. Įdomu, kokios yra buvusių antrų pusių savybės, charakteris ar gyvenimo būdas. Dažnai domimės tiesiog vedini smalsumo. Galvojame apie kito buvusius santykius ir domimės, ką apie tai galvoja partneris (-ė), tačiau kartais toks smalsumas padaro mums „meškos“ paslaugą – mes imame lyginti save su tais žmonėmis.

„Priklausomai nuo to, kiek žmogus pasižymi savininkiškumo ir pavydo jausmo kontrole, kiek pasitiki partneriu bei savimi ir kiek stipriai tuo gyvenimo laikotarpiu svyruoja jo savivertė, priklauso ir požiūris į buvusius mylimojo partnerius ar partneres. Jei yra kažkiek abejonių dėl savęs, dėl savo partnerio ar dėl bendros ateities, buvusio žmogaus šešėlis visa tai tik sustiprina.  Žinoma, tai susiję ir su konkrečia situacija, kiek partneris linkęs bendrauti su buvusiu, kaip atsiliepia apie tą žmogų. Būna norisi, kad apie buvusį atsilieptų nekaip, tačiau svarbu žinoti, kad tai parodo, kiek žmogus yra pagarbus kitam, kiek geba kontroliuoti savo emocijas ir nuoskaudas“, – pasakojo Š. Vienė.

Gali būti, kad ne tik mes lyginamės su partnerio buvusiais, bet ir partneris tam tikrais momentais linkęs mus lyginti. Pasak psichologės, tai gali rodyti, kad partneris dar nėra emociškai atitrūkęs nuo buvusių santykių ir gyvena praeitimi. Taip atsitinka, kai iširus draugystei greitai pasineriama į naujus santykius: „Turi praeiti laiko, kad žmogus atsiribotų nuo buvusių santykių, išgyventų tą pokytį, kad jų jau nebėra, o jei žmogus neišgyvena to laikotarpio, yra didelė rizika, kad lyginimas pradės trukdyti kurti ryšį. Lyginamasi, kai aplanko liūdesys, mintys, kad jaučiuosi ne taip, kaip norėčiau. Tokiu atveju žmogus turi atsakyti sau į klausimą: kas vyksta, kodėl aš dar neišėjau iš to santykio, kodėl jame dar gyvenu. Visada yra svarbu išbūti tą laiką ir nepulti į kitus santykius, nes labai dažnai kitais santykiais norima sustiprinti savo savivertę, jeigu kažkas nepasisekė.“

Kai nauji santykiai kyla ne natūraliai susiklostę, o dėl to, kad norisi greitai išsigydyti žaizdas, tada tos sąsajos su praeitimi yra stiprios, ir naujas partneris gali tai pajusti. Lyginimas sumažėja, kai jau esame išėję iš buvusių santykių ir sąmoningai suvokiame, kad kuriame naujus, kitokius santykius.

TAI KAIP VIS DĖLTO SUSTABDYTI SAVE NUO LYGINIMOSI?

Psichologė Š. Vienė teigė, jog norint nustoti save lyginti, labai svarbu suvokti, kad šiandien aš esu su tuo žmogumi: „Mes kuriam tarpusavio santykį, kuris nėra palyginamas. Tas santykis yra naujas ir savaime jis yra ir bus kitoks. Visos buvusios patirtys, visi buvę santykiai mus formuoja ir atveda į čia ir dabar, į tai, koks aš žmogus esu šiandien. Jei nebūtų buvę ankstesnių santykių, galbūt aš nebūčiau šiandien toks, nebūčiau sutikęs tavęs, o gal net nebūčiau pasiruošęs būti su tavimi. Žiūrėkime į praeitį, kaip į tai, kas atvedė mus į šią akimirką, į tą situaciją, kurioje esam šiandien.“

Jei vis dėlto sunku suvaldyti jausmus, kuriuos sukelia mintys apie partnerio santykius iš praeities, Š. Vienė skatina stiprinti pasitikėjimą savimi ir atkreipti dėmesį į savęs vertinimą: „Pirmiausia tapkite įdomūs patys sau, o ne tik partneriui. Stenkitės dėl savęs, o ne tik dėl kito žmogaus.“

Tada, kai tapsite patys sau svarbūs ir vertingi, kiti santykiai, o ypač buvę, taps mažiau reikšmingi. Turėsite laiko šiandienos santykiams kurti ir saugoti, o ne kapstytis po praeitį ir jau nutrūkusius ryšius.

„Taigi suvokimas, kad turiu tapti pats sau įdomus, pats sau vertingas ir kad kito žmogaus gyvenimas neturi taip stipriai mūsų veikti, sukuria vidinę ramybę. Tai nereiškia, kad praeities santykiai ar buvusios situacijos nekels jausmų. Jausmai išliks, tačiau žmogus gebės su jais susitvarkyti“, – sakė ji.

Apie vieną paprastą, bet labai veiksmingą būdą rašė ir JAV žurnale Psychology Today – tai socialinių tinklų ribojimas. Leiskite sau grįžti į paskutines 24 valandas, praleistas socialiniuose tinkluose, ir suskaičiuokite, kiek kartų pamačius vieną ar kitą įrašą jums kilo pavydas, diskomfortas ar kiti prieštaringi jausmai. Tyrimai rodo, jog iš nuobodulio kylantis, besaikis ir beprasmis instagramo, feisbuko ar kitų socialinių platformų naršymas didina depresiją, pavydą ir taip mažina gerovę. Užklupus nuoboduliui, vietoj akių ganymo po naujienų srautą, galima paimti seniai nusipirktą, bet vis dar neperskaitytą knygą, išbandyti naują receptą ar paprasčiausiai išeiti pasivaikščioti. Toks atsitraukimas nuo skaitmeninio pasaulio, net jei jis truks tik pusvalandį, tikrai pagerins jūsų nuotaiką ir pravalys mintis nuo blogų emocijų.

Jei lyginimasis tampa problema ir sukelia neigiamus jausmus, sunkius išgyvenimus, psichologė patarė apie tai kalbėtis: „Reikia pasakyti, kad aš taip jaučiuosi, apibūdinti savo jausmus ir mintis. Kartais žmonės nesąmoningai tai daro, nenorėdami kažko blogo, ir pokalbis padeda jiems susiprasti. Nesvarbu, ar žmogus tai jaučia iš partnerio ar pats save lygina, pasikalbėti verta. Tuomet yra galimybė, kad sustiprės pasitikėjimas vienas kitu, o galbūt tai atvers kažkokias gilesnes problemas, kurias išsiaiškinus, bus galima kurti brandesnį santykį.“

Daugiau apie lyginimąsi skaityk čia: Kaip nustoti lygintis su kitais?