SULTYS gyvai: svajonių pašnekovai

Susitinkam Lapkričio 20d, klube KABLYS, Vilniuje.
Į viršų

Kaip nustoti lygintis su kitais?

Stebėti kitų gyvenimus ir vis nesąmoningai juos palyginti su savais atrodo neišvengiama. Man dažnai rodosi, kad koks nors Petras rašo daug geresnius ir šmaikštesnius tekstus negu aš kada nors sugebėsiu. O kažkokia Birutė kone kasdien naršo vis kitą pasaulio kampelį, iš kur pas ją tiek pinigų? Kodėl tik aš sėdžiu namie, o tolimiausia kelionė paprastai būna į filmą kine? Nors toks lyginimasis ir gali įkvėpti motyvacijos, dažnai jis būna tiesiog destruktyvus. Kartais imu jausti, kad pasiryžtu kažko imtis ne dėl to, kad to trokštu viduje, bet todėl, kad jausiu, jog daugiau pasiekiau, kad ir aš kažką darau. Pažiūrėkite, gi mano gyvenimas irgi įdomus!

Dažniausiai lygindamiesi su kitais, patys su savimi elgiamės nesąžiningai. Juk neretai lyginame kitų išorę su savo vidumi, kitų stiprybes su savo silpnybėmis.

„Lyginimasis yra džiaugsmo vagis“ – sakė Theodore Roosevelt. Iš tiesų vagys esame mes patys. Savanoriškai atiminėdami iš savęs laimę, nes jaučiamės kitų laimės šešėlyje.

Bet nustoti tai daryti atrodo labai sunku. Ar apskritai įmanoma? Kaip kitaip žinoti, kad jau kažką pasiekei? Kad kažką darai pakankamai gerai? Kad iš tiesų esi talentingas? Žiūrėti į kitus – lengviausia. Ypač lengva susitapatinti, kai tie žmonės panašūs į mus.

Kur kas sunkiau yra matuoti pasiekimus savo vidinėje skalėje nei vertinti viską pagal kitų laimėjimus.

Evoliucijos psichologai ištyrė mūsų prigimtinį negatyvumo šališkumą“, instinktą mumyse, kuris paverčia neigiamas patirtis didesnėmis nei jos iš tiesų yra. Kitaip sakant, mes suteikiame daugiau svorio savo trūkumams ir klaidoms nei pasiekimams. O dar lyginant su kitais, visi teigiami dalykai mūsų mintyse gali virsti apskritai niekiniais.

2013 m. buvo atliktas tyrimas su vaikais, kuriame jie turėjo daryti tas pačias užduotis poromis. Po kiekvieno testo, vaikams buvo atskleidžiama, kaip pasisekė jiems patiems ir jų porininkams, po to dalyviai turėjo įvertinti savijautą. Laimingiausi vaikai buvo tada, kai pasisekdavo jiems, o partneriams – ne. Jie buvo laimingi ir tada, kai pasisekdavo abiem. Rezultatai rodo, kad blogiausiai jie jautėsi ne kai nepasisekdavo abiem, bet kai patys parodydavo prastus rezultatus, o porininkai, priešingai – gerus. Panašu, kad nuo vaikystės ne daug kas tepasikeitė.

Šiandien, kai naudojamės keliais socialiniais tinklais vienu metu ir dar juose praleidžiame bent porą valandų per dieną, save skriausti lyginant nuosavą gyvenimą su kitų, yra neįtikėtinai lengva. Žiūrėk, viena draugė nuolat įgyvendina savo tikslus ir kelia naujus, kol tu stengiesi bent išgerti pakankamą kiekį vandens per dieną. Ir tai neišeina. Kita draugė ką tik Balyje susižadėjo su vaikinu. O tu vis dar neatsigini creepų Tinderyje.

Mes gyvename pavydo amžiuje. Karjeros pavydo, namų pavydo, atostogų pavydo, plokščio pilvo pavydo. Kad ir ką sugalvosite, tam yra pavydas. Aristotelis tai yra apibūdinęs kaip „skausmą, regint kito laimę“, skatinamą tų, kurie „turi tai, ką mes turėtume turėti“.

Socialinių tinklų amžiuje lyginimasis su kitais tampa vis nerealesnis. Juk racionaliai mes suvokiame, kad mūsų matomi vaizdai nėra tikri, kad jie smarkiai pagražinti. Visgi emociniame lygmenyje tai vis tiek groja mūsų nervais.

Tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, Facebook naudojimas yra sietinas su žemesniu pasitikėjimu savimi, prastesne psichine sveikata ir didesne gėda dėl savo kūno. Iš tiesų, tie žmonės, kurie bematant išėjo iš Facebook, ėmė jausti didesnį pasitenkinimą gyvenimu ir teigiamas emocijas.

Žinoma, nereikia galvoti, kad lyginti save su kitais yra iš esmės ir visada blogas dalykas. Gal tas pavydas kaip tik ims ir suartins su jūsų vidiniais siekiais. Gal stebėdami kitų sėkmę dalį šios energijos nukreipsite savo gyvenimo tobulinimui. Vis dėlto, jei šis pavydo jausmas neduoda jokios naudos, pasak ekspertų, yra būdų save išlaisvinti.

PRIMINKITE SAU, KAD KITŲ IŠORĖ NEGALI BŪTI LYGINAMA SU JŪSŲ VIDUMI.

Tai yra labai naudingas įprotis. Jei nesate kažkam iš tiesų artimas, negalite spręsti apie to žmogaus gyvenimo realybę pagal tai, kaip viskas atrodo iš šalies. Žmonės atsargiai gyvena savo viešą gyvenimą. Niekas noriai nesidalina nepavykusiais santykiais ar nesėkmėmis darbe. Galbūt jau pastebėjote, kad kai kurios poros, kurias vertinate kaip #couplegoals, staiga paskelbia apie savo skyrybas. Arba žmonės, kurie iš šono atrodo laimingi ir sėkmingi, prabyla apie depresiją.

Jei kitų gyvenimai verčia jus jaustis blogai, prisiminkite, kad nežinote, kas iš tiesų vyksta už uždarų durų.

SUVOKITE SAVO TRIGERIUS IR VENKITE JŲ.

Stenkitės pastebėti, kuriose situacijose imatės save lyginti. Galbūt pirštu važiuodami žemyn Facebook siena? O gal klausydamiesi draugo ar kolegos, kuris postringauja apie savo pasisekimus arba uždavinėja klausimus, suformuluotus taip, kad kaipmat pasijaučiate nepilnaverčiai? Galbūt tiesiog vaikščiodami prekybos centre jaučiatės prastesni, labiau vargšai?

Jeigu konkrečios situacijos tarkuoja jūsų savivertę, nėra sudėtinga jų išvengti. Ypač jei šios veiklos ar kontaktai jūsų gyvenimui nesuteikia nieko vertingo.

ATSEKITE IR PERSIORIENTUOKITE.

Ar sekate keliasdešimt mados blogerių ir jaučiatės blogai, nes negalite sau leisti kasdien keisti stilingus apdarus? Jei taip, paprasčiausiai nustokite sekti tokius žmones. Atsekite visus, kurie dėl kažkokios priežasties jus verčia jaustis blogai. Arba ribokite laiką, kurį skiriate socialiniams tinklams.

Vietoj to, kad lygintumėte save su tais žmonėmis, lyginkitės su vakarykščiu savimi. Su savimi prieš metus ar penkerius. Galvokite apie savo siekius – tai bus daug produktyviau.

KEISKITE POŽIŪRĮ.

Kai tik pagaunate save besilyginant su kitais žmonėmis, stenkitės pakeisti instinktyvią mintį (tas ir anas yra daug [užpildyti laukelį] nei aš) naudinga tiesa. Pavyzdžiui, tas ir anas yra daug [protingesnis, gražesnis, talentingesnis, turtingesnis] nei aš, bet aš nežinau, kokia jo gyvenimo realybė. Aišku, kad jie, kaip ir visi žmonės, turi rūpesčių, apie kuriuos aš nieko nenutuokiu.

Kitas būdas nukreipti mintį, pastebėjus, kad imate lygintis su kuo nors kitu, yra pagalvoti apie tai, už ką esate dėkingi. Jei susitelkiate ties tuo, ko neturite, jaučiate pavydą, esate nusivylę. O susitelkę ties tuo, ką turite, jausite mažesnį poreikį lygintis ir didesnę pilnatvę.

LYGINIMĄ NAUDOKITE TIK KAIP MOTYVACIJĄ.

Gydytojai rekomenduoja nešvaistyti laiko, trokštant to, ką turi kiti, nebent tai yra kažkas labai vertingo, pavyzdžiui, jų dosnumas ar gerumas ar kitos įkvepiančios savybės. Gal tie žmonės įkvepia jus būti geriausia savo versija?

Su tokia mąstysena pasaulis atrodo daug šviesesnis. Beje, kur kas daugiau laiko galima skirti ne žiūrėjimui į kitus ir jų pasiekimus, o sau, savo įgūdžiams ir jų tobulinimui. Taip lengviau suvokti, kad esate daugiau nei įsivaizduojate.

Jums taip pat gali būti įdomu: Kaip pamilti save?

Rugilė atsako į jūsų laiškus, atrenka ir kuria tekstus puslapiui, inicijuoja naujus ir nusprendžia, ką nebegėdoje skaitysite rytoj.

Komentarai (5)

  • Avatar

    Eleonora

    Labai aiškiai ir nuoširdžiai parašytas pranešimas. Norėčiau padėkoti, kad pabrėžiate tokias kasdieninės vidinės žmogaus problemas kaip lyginimą su kitais. Tai mane asmeniškai kankina jau daugelis metų (keista, bet vaikystėje taip nelygindavau savęs kaip dabar). Būtent negatyvus savęs lyginimas mane privedė prie depresijos ir valgymo sutrikimo. Manau reikia daugiau apie tai kalbėti ir atvirauti su aplinkiniais jų neužgaunant. Tai yra tarsi liga. Dėkoju.

    reply
  • Avatar

    Ruta

    Labai puikus tekstas! Aciu 🙂

    reply
  • Avatar

    Vilė

    Tiesa sakant, tai ne man skirtas tekstas, bet aktualus. Nuolatos kenčiu nuo to, kad kitiems pasakoju savo nesėkmes, laimes, kliūtis, norus. Esu savimyla – pliurpalas. Niekados nelyginau savęs su kitais, tik save su ankstesne save. Nesidomiu kitų žmonių gyvenimais, buitimi ar bėdomis, man savų problemų ir neproblemų užtenka. Žinoma, pasiekimai tik džiugina, kas benutiktų – vedybos, atostogos, karjera, vaikučiai.
    Vat tik pastebiu, kad dažnai atvėrusi širdį, nuo „lygintojų“ nukenčiu. Su jais bendrauti ir turėti juos draugų rate tikrai laimės neprideda.

    reply
    • Avatar

      Ineta

      Gal jeigu kalbėtumėte ne tik apie save, bet išgirstumėt ir savo pašnekovą, jų reakcija būtų kitokia? Taip sakant, empatijos truputį daugiau.

      reply
  • Avatar

    Vytautė

    Šis tekstas priminė man pačiai asmeninę ir skaudžią situaciją.
    Niekados per daug nelygindavau savęs su aplinkiniais, kol mano itin artima draugė neįtraukė manęs į savo draugų ratą. Iškart supratau, jog jie nėra mano žmonės ir bendrą kalbą rasti bus sunku, tačiau pastebėjus, kai jis visi mano drauge rūpinasi, sukilo tas bjaurus viską griaunantis pavydas ir aš pradėjau save su ja lyginti. Kodėl jai pavyko su jais susibendrauti geriau nei man? Kodėl jie ja rūpinasi, o manimi ne? Kodėl ji yra toks kalbus ir linksmas žmogus, o man to neišeina? Kodėl jai taip lengva su jais bendrauti, o man ne?
    Tokios mintys labai ilgai mane kankino bet menkino savivertę, slėgė tol, kol nepavyko išsivaduoti iš itin stipraus poreikio patikti jos draugų ratui. Tiesiog reikėjo suprasti, kad ne viskas tinka tau, ne visi žmonės skirti tau ir dėl to nereikia savęs nuvertinti. Ši mintis išvadavo ir linkiu kiekvienam surasti tą išsivadavimą iš savęs lyginimo, nesvarbu kokia tai situacija! 🏵
    Ačiū už nuostabų tekstą!

    reply

Komentuok