fbpx
+37069541879
[email protected]
Pylimo g. 5-4, LT-01117 Vilnius

Kaip nustatyti ribas su artimaisiais?

Nuotrauka: Daria Shevtsova

Asmeninės ribos yra itin svarbios mūsų sveikatai, gerovei ir saugumui. Tik nuo mūsų priklauso, ką gyvenime laikome priimtinu ir nepriimtinu elgesiu, kur brėžiame ribą. Apie tai turėtume informuoti draugus, kolegas ir šeimos narius, juk kiti žmonės negali skaityti mūsų minčių.

Kodėl nustatyti asmenines ribas yra svarbu?

Asmeninių ribų suvokimas yra itin svarbus tarpusavio santykiams. Sveiki santykiai tiek su artimiaisiais, partneriais ar draugais yra puoselėjami ir grįsti abipuse pagarba. Apskritai problemos ima kilti dėl to, kad mes visi esame itin skirtingi: turime įvairių patirčių, puoselėjame skirtingas vertybes, vadovaujamės kitokiais principais. Tad ir mūsų visų asmeninės ribos yra skirtingos. Nenuostabu, kad visai netyčia galime įskaudinti kitą ar neteisingai perduoti mintį.

Asmeninės ribos taip pat svarbios siekiant ilgalaikių santykių. Jei kitas žmogus elgiasi tau nepriimtinai, gali kilti įvairių emocijų: pyktis, apmaudas, nusivylimas, agresija ir t. t. Todėl labai svarbu savo aplinkos žmonėms draugiškai ir sveikai išsakyti, ko tikiesi iš jų elgesio jums bendraujant.

Mūsų laimė yra tiesiogiai susijusi su tarpusavio santykiais, todėl kurti sveikus ryšius ir nustatyti asmenines ribas yra svarbus žingsnis siekiant laimės.

Kaip suprasti, kad yra peržengiamos tavo ribos?

Kalbėdama apie asmenines ribas Psichologė dr. Dana Gionta išskiria du pagrindinius jausmus, kurie paprastai rodo, jog kažkam leidžiame jas peržengti.. Tai – diskomfortas ir susierzinimas. Ji siūlo šiuos jausmus vertinti dešimtbalėje sistemoje (6–10 balų – aukščiausia zona).

Jei bendraudami su kitais šiuos jausmus įvertinate daugiau nei 6 balais, Gionta siūlo paklausti savęs, kas tai sukelia? Kuo šis bendravimas ar kito žmogaus lūkesčiai mane vargina?

Susierzinimas paprastai kyla iš to, kad „tavimi naudojasi arba tavęs nevertina“. Dažnai tai reiškia, kad mes patys save išstumiame už ribų, nes mus užvaldo kaltės jausmas (kai norime būti geri vaikai, sutuoktiniai ar draugai), arba kas nors kitas primeta mums savo lūkesčius, vertybes ar pažiūras.

„Kai kas nors elgiasi taip, kad sukelia tau nejaukumo jausmą, tai ženklas, kad žmogus gali pažeisti ar peržengti ribą“, –  sako Gionta.

Kaip nustatyti savo ribas?

Žurnalistė Leila Ettachfini sako, kad „jeigu tu toks pats kaip aš ir manai, kad ribas galima nubrėžti ignoruojant kažkieno žinutes ar duodant subtilias užuominas, nemalonu sakyti, bet tai niekada nepadės, jei neišsakysi visko garsiai ir aiškiai“.

Paprastai nesame mokomi nubrėžti asmeninių ribų. Pasakyti, koks kitų žmonių elgesys su tavimi nepatinka, reikalauja daug drąsos ir didelio ryžto. Tačiau nutylėjimas yra beveik tas pats, lyg patvirtintum, kad ribas peržengiančio asmens elgesys nėra blogas. Nutylėjimas dažniausiai neišsprendžia problemos.

Šeimos terapeutė Ashley Graber sako, kad tai, kaip iškomunikuoji informaciją, yra svarbiausia. Būk tvirtas (-a) ir tiesus (-i), apgalvok savo žodžius.

Kaip teisingai kalbėti apie asmenines ribas?

Pirmiausia pasiruošk – skirk šiek tiek laiko tam, kad aiškiai suprastum, ką nori pasakyti ir kokius žodžius tam apibūdinti vartosi. Pavyzdžiui, jei manai, kad tėvai per daug kišasi į tavo asmeninius pasirinkimus, gali aiškiai pasakyti, kad pats (-i) žinai, ko imtis, o jeigu prireiks patarimo, paklausi. Tai gali skambėti taip: „Mama, tu žinai, kaip tave myliu, bet jau sakiau, kad pati galiu priimti šiuos sprendimus. Prašau gerbti mano norus. Kai man prireiks tavo patarimo ar pagalbos, paklausiu.“

Kai ketini su artimuoju aptarti savo lūkesčius, terapeutė ir santykių ekspertė Shannon Thomas rekomenduoja vartoti tokias frazes, kaip: „Žinai, aš jaučiuosi labai nemaloniai, kai…“, „Noriu pasidalinti, kaip jaučiuosi dėl…“ arba „Mums reikėtų sugalvoti kitokį planą, nes šis man netinka“.

Tokio tipo pokalbius geriausia užmegzti akis į akį – ar bent jau telefonu. Žinutėmis ar el. laiškais būtų sudėtinga perteikti toną. Pasakyk, kad yra dalykų, kurie tau neduoda ramybės, ir paaiškink, kad nori kitokios komunikacijos nei iki šiol. Pasiteirauk, ką žmogus galvoja, išklausyk – tačiau tegu tavo poreikiai išlieka aiškūs ir nepajudinami. Gali tikėtis, kad artimieji nematys savo elgesio problemų, tačiau stenkis neteisti, išlik optimistiškas (-a), nuosekliai viską paaiškink. Kai išsiaiškinsite dėl nemalonaus ir trikdančio elgesio, būtinai elkis taip, kaip nori, kad su tavimi elgtųsi. Pats (-i) turi rodyti pavyzdį. Tačiau nepamiršk, kad dažnai grįžtama prie seno elgesio modelio, todėl tai pajutęs (-usi) primink apie tai, duok užuominų. A. Graber teigia, kad ribų nustatymas yra meilės sau veiksmas.

Paaiškink kitam žmogui, kodėl brėži šią ribą ir kaip jo elgesys praeityje tave nuliūdino ar įskaudino. Aptarkite asmenines ribas kaip būdą pagerinti jūsų santykius, o ne išskirsiantį dalyką.

Nesuteik pokalbiui konflikto prieskonio

Nereikėtų formaliai kviesti kito žmogaus „pasikalbėti apie ribas“, o žodžiai „mums reikia pasikalbėti“ gali ne padėti, o pakenkti jau vien dėl to, kad kitas nebenorės atvirai kalbėtis. Sh. Thomas siūlo alternatyvą – apie naujas ribas prabilk tinkamoje situacijoje. Jei, pavyzdžiui, artimasis pavėlavo arba vėl skambina tau vidury nakties, pats laikas pasidalinti savo jausmais dėl tokio elgesio ir išsakyti lūkesčius, kaip norėtum, kad jis keistųsi.

Jeigu paprastai nekalbi tokiomis temomis su artimaisiais

„Jei jūsų komunikacijos modelis jau anksčiau nebuvo sveikas, tai reikėtų pakeisti. Nors dažnai lengviausias sprendimas, atrodo, tiesiog tylėti ir nekomunikuoti, tai nėra išeitis. Jei neiškomunikavai, kad toks elgesys peržengia tavo ribas, neatsakyta žinutė ar nepakeltas telefono ragelis dieną ar dvi, nėra sveika. Tai tik sukels didesnį skausmą.

Pokyčiai reikalauja laiko, pastangų, atkaklumo ir kantrybės. Giliai įkvėpk ir leisk sau jaustis gerai dėl to, kokiu keliu pradedi eiti. Tai – atvirumo, abipusės pagarbos ir laisvės kelias“, – sako šeimos terapeutė A. Graber.

Noras nusibrėžti asmenines ribas gali sukelti kaltės jausmą

„Baimė, kaltė ir nepasitikėjimas savimi – tai jausmai, kurie gali kilti brėžiant savo ribas“, – sako Gionta. Galime bijoti kito žmogaus reakcijos ar atsakymo, jaustis nemaloniai sakydami „ne“ šeimos nariui. Juk dažnas mano, kad privalo įveikti save ir sutikti su tuo, ko prašoma, nes tik taip įrodys, kad yra gera dukra ar sūnus, nors ir jausis nemaloniai, bus emociškai išsekęs (-usi). Gali net kilti klausimas, ar apskritai nusipelnėme turėti savo ribas.

Tokiu atveju nepamiršk, kad asmeninės ribos yra ne tik sveikų santykių ženklas, tai ir savigarbos požymis. Todėl būtinai turi nustatyti savo ribas su kitais ir jas saugoti.

Komentuok

Nebegėda pateikiama informacija ir prekės yra skirtos asmenims vyresniems nei 18 metų.

Jei esate vyresni nei 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir bus saugoma nuo nepilnamečių.

Svetainėje yra naudojami slapukai ("cookies"). Plačiau apie slapukų naudojimą sužinokite čia.