Tekstas: Sigita Valevičienė
Nuotrauka: Vaiva Bezhan

Susilaukus vaiko partneriams įprastai kyla daugybė naujų iššūkių. Nuolatinis rūpinimasis mažuoju, nemigos naktys, neturėjimas laiko sau, dingusi aistra – visa tai daugybės tėvų kasdienybė. Svarbu tai, kaip su šiomis bėdomis tvarkomės: net jei priimame jas kaip natūralią gyvenimo dalį, iš poros gyvenimo pasitraukus seksui ir intymiam laikui drauge, gali kilti nemenkų iššūkių. Psichologė Sigita Valevičienė pasakoja apie tai, kas vyksta, kai žmonės susilaukia atžalos, ir ko reikia, kad partneriai išlaikytų artimą ir intymų ryšį jau būdami tėvais.

Kur dingsta aistra?

Jums gimė mažylis. Prasideda naujas gyvenimo etapas, apipintas šiek tiek nerimo, bet dažniausiai gražiomis svajonėmis: apie buvimą kartu, šeimą, apie dar artimesnį, gilesnį vienas kito pajautimą, kai žvelgiate į savo augantį mažylį. Bet gyvenimas nebūtų gyvenimas – jis įveda savų korekcijų.

Dažnai nutinka, jog mama po gimdymo pasikeičia – gamta išveda ją iš proto, pakeičia jos smegenis ir ji įsimyli savo vaikiuką kaip nieką kitą. Visas jos oksitocinas – meilės, ryšio, kūniško prisilietimo poreikio hormonas – nukeliauja vaikeliui.

Taip mama gali nuspėti, ko reikia vaikeliui, nors jis ir nepasako žodžiais. Taip ji tampa nuo vaiko priklausoma ir nori būti su juo, o tada jos įsimylėjusiose akyse vaikutis sukuria bazinius patyrimus – „pasaulis yra saugus“, „aš esu mylimas“, „mano poreikiai svarbūs“. Tad jos pasaulis pradeda suktis aplink mažylį, emocijos siūbuoti, dar pridėkime nuovargį, padidėjusį nerimą, kuris natūraliai aktyvuojasi mamos psichikoje, užsidarymą namuose, pasimetimą („kas aš esu?“) ir gausime nepalankiausią receptą aistrai…

Kas vyksta gimus vaikui?

Aistra – sudėtingas dalykas, jai dažnai reikia ryšio ir saugumo, bet kartu ir kažko naujo. Aistra gimsta, kai mes vienas kitam įdomūs, kai mes žvelgiam vienas į kitą, kai mes geidžiam, žaidžiam, gundom, skiriam dėmesio, laukiam, planuojam. Aistra yra tai, kas skatina pasimėgauti procesu.

Tačiau moteris įkritusi į mamystės programą yra dėl kito: ji fiksuoja kiekviena vaikelio krustelėjimą ir pasiruošusi išpildyti jo poreikius nuslopindama savus.

Tėčio fiziologijos vaikelis taip nepakeičia. Dažnai padidėja atsakomybės jausmas, gyvenimas tampa rimtesnis. Ir dažnai vyrai, nepasiruošę, nepasidomėję, kas laukia, įkrenta į tuos pokyčius pasimetę: „Kas nutiko su ja?“, „Ar ji visada dabar tokia bus?“, „Ar mes visada miegosime dabar trise?“ Moters šaltumas, emocionalumas gali pradėti atstumti, sukelti jausmą, kad „aš nežinau, kaip prie jos prieiti“. O vyrui atstūmimas yra viena iš sunkiausių patirčių – čia jau veikia evoliucinio išgyvenimo mechanizmai.

Kaip susigrąžinti intymumą?

Taigi, kas svarbu šiuo laikotarpiu, kad neliktumėte gyventi viename bute/name per šviesmečius vienas nuo kito?

• Besilaukdami eikite į kursus, paskaitas, skaitykite, domėkitės abu. Taip bus lengviau nepasimesti, nekaltinti vienas kito dėl pokyčių, o ieškoti sprendimų. Tai didelių pokyčių laikas. Pavyzdžiui, pasikeičia ne tik moters kūnas, bet ir psichika, kuri prisitaiko prie vaikelio. Jei nesuprasime kaip ji keičiasi, kodėl, ko reikia šiuo laikotarpiu – bus daug pasimetimo ir konfliktų, nerimo ir bejėgiškumo. Gimus vaikeliui, moteriai dažnai atsiranda ir nesaugumo jausmas, ji kartais jaučiasi vieniša, nesuprasta, mano, kad viskas priklauso nuo jos. O kai tėtis kartu ruošiasi, dalyvauja, diskutuoja, planuoja – moteriai atsiranda didesnis saugumo jausmas.

Atsiranda bendrystės jausmas, kuris padeda išspręsti daug sunkumų. Jūs tampate komanda, o ne mama ir vaikas, o tėtis kažkur šone.

• Mokykitės konfliktuoti. Poros stiprumą lemia ne „niekada nesipykstam“, o tai, „kaip konfliktuojame“. Ir čia visas menas kaip pagauti, kada emocijos pradeda įsisiūbuoti, kada atsitraukti, kaip netraukti visų buvusių nuoskaudų į vieną konfliktą, kaip ieškoti sprendimo ir girdėti vienas kitą. Vienam (dažniau vyrams) išspręstas konfliktas – tai bendras sutarimas. Kitam konfliktas yra emocinio nesaugumo patyrimas. Tad jei sutarėte, kas ir kada plaus indus, vyrui gali atrodyti, kad išsprendėte barnį. O moteris gali jausti, jog kažko trūksta. Dažniausiai tas „kažkas“ yra apsikabinimas, juokas, patvirtinimas, kokie esate svarbūs vienas kitam, kaip gera, kad esate kartu, kaip mylite vienas kitą.

• Būkite partneriais buityje. Jei moteris turės vežti visus namus, ji būdama mama ir namų šeimininke nebeturės jėgų būti ir meiluže. Kadangi motinystė suintensyvina poreikį rūpintis kitais, be to, „iškritimas iš darbo“ kartais moteriai sukelia nepasitikėjimo jausmą, tai gali paskatinti ją imtis tobulai „laikyti visus namų kampus“.

Ir tada atsiranda tas keistas patyrimas – norėtųsi pabūti su vyru tik dviese, tačiau mintys sukasi apie neišplautas grindis, neparuoštą vakarienę, nesudėliotus drabužėlius…

Tad, tėčiai, raitokitės rankoves ir perimkite dalį buities (pagaminkite maistą, sudėliokite skalbinius ir t. t.), o ne laukite, kada paprašys ar kada reikės padėti.

• Rūpinkitės vaikeliu kartu. Dažnai mamai tai pavyksta greičiau, jai kartais ir smagiau tą daryti, bet jei vyras negalės pasirūpinti vaikeliu, kai mama norės išeiti iš namų ir nors valandai pabūti ne mama, ji negalės. O receptas yra paprastas – moteris turi pirma atsitraukti nuo vaikelio, pasirūpinti savimi ir tada jau galėsit vis labiau ieškoti ugnies poroje. Tačiau moteris nuo mažylio ramiai gali atsitraukti tik tada, kai žino, kad vyras susitvarkys.

• Kai galėsite – eikite į pasimatymus. Kai įsimylim, viskas mums, atrodo, pavyksta savaime. Užsimanėte nueiti į kiną penktadienį vakare – ir nulėkėt. Kai gims mažylis, kelionei į kiną reikės daug pasiruošimo ir organizavimo. Bet tą būtina daryti. Jei norite išlaikyti santykius ir aistrą, teks į ją investuoti savo laiką, pastangas. Ir geriausiai turėti ritualus, kurių nesuvalgys milijonas reikalų – tai gali būti penktadienio vakarienė restorane ar pirma mėnesio šeštadienio popietė kine.

Vietoje pabaigos

Ir paskutinis patarimas – aistros mes negalime padaryti, bet galime sukurti jai erdvę atsirasti. Aistra santykių pradžioje mus pagauna. Bet kaip ją išlaikyti – tikras menas. Ir šiuo menu reikia domėtis ir jį įvaldyti. Tai procesas. Jis pabėga iš mūsų gyvenimų tada, kai kaltiname vienas kitą, bandome kontroliuoti, iš jausmo, jog „reikia“. Nors ji gali atsirasti prasilenkiant ir paliečiant vienam kitą, juokaujant prie pusryčių kavos, siunčiant žinutes apie tai, kaip pasiilgote. Tad kaip kurti tarpusavio santykius, kad jūs būtumėte vienas kitam ir savi, ir tuo pačiu išliktumėte paslaptimi, kuri traukia – iššūkius keliantis ir intriguojantis uždavinys.

Tau taip pat bus įdomu: Seksas po gimdymo