Kaip išmokti kalbėti apie hemorojų?
Iliustracija: Meda Dargytė
Šįmėnesį skyrėme šiek tiek dėmesio kampanijai, kuri skirta supažindinti su hemorojumi ir paskatinti kalbėti apie šią ligą be jokios gėdos. Jau kalbėjome apie tai, kas apskritai yra hemorojus, taip pat dalijomės specialisto patarimais kaip jo išvengti, gydyti, kaip atpažinti pirmuosius simptomus. Prieš savaitę savo instagramo paskyroje skatinome savo skaitytojus pasidalinti patirtimis, išgyvenimais ir istorijomis apie „draugystę“ su šia nemalonia liga.
Kadangi hemorojus vis dar nėra pati maloniausia tema, apie kurią norėtųsi pasipasakoti viešai, begėdžiai mūsų skaitytojai taip pat buvo pakankamai santūrus, tačiau vis tiek sulaukėme šiek tiek nuoširdžių žinučių. Keletu iš jų pasidalinsime ir su jumis. Visi tekste pateikti vardai yra pakeisti siekiant išlaikyti autorių anonimiškumą.
Justė: Kaip tik šiuo metu jį turiu, praradau džiaugsmą eiti į tualetą.
Laima: Man glotnutis/smoothie kasryt labai gerai veikia peristaltiką ir neleidžia užkietėti viduriams.
Aistė: Laikausi gydytojų rekomendacijų, bet viskas atsinaujina bent 2 kartus į mėnesį. Labai vargina.:(
Monika: Kol pačios neištiko ši problema, nebuvau net pagalvojusi, kiek daug žmonių taip pat kenčia.:(
Audinga: Labai labai gėda buvo pradžioje. Turiu problemą nuo 23 metų, dabar 27-eri – vis dar gydausi.
Inga: Nedaug kas žino, o dar mažiau kalba apie nėštumo metu atsirandantį hemorojų.
Rasa: Baisu, kad neužsikrėstų močiutė ir tėvai.
Liepa: Man buvo 18 metų, kai atsirado hemorojus. Man, kaip merginai, atrodė kaip pasaulio pabaiga. Tylėjau.
Ugnė: Turėjau šį vargą kurį laiką, nuolat jausdavau diskomfortą, o į tualetą eidavau su didžiule baime…
Erika: Labai vargstu, labai gėda…
Beveik visose gautose žinutėse kalbama apie tai, kaip sunku ir nemalonu gyventi su šia liga. Vis dėlto, net keliuose atsakymuose buvo kalbama ir apie patiriamą gėdą ar baimę kažkam apie tai papasakoti. Iš tiesų, interneto paieškoje įvedus keletą sakinių apie hemorojų iššoka daugybė klausimų užklausų, užduodamų visame pasaulyje. Pavyzdžiui: kaip nugalėti gėdą kalbėti apie hemorojų? Kaip pasakyti apie šią ligą artimiesiems? Kaip pasiruošti nueiti pas gydytoją ir morališkai nusiteikti faktui, kad laukia tokia atvira apžiūra?
Jau kalbėjomės apie pačią ligą, tačiau šiandien pasidalinsime keliais patarimais, kaip atsipalaiduoti ir priimti hemorojų kaip paprastą, eilinį negalavimą.
Jeigu prisiruošei nueiti pas gydytoją – būk atviras
Atvirumas ir medicina – du geriausi draugai. Jeigu nugalėjai baimę ir susiruošei praverti specialisto kabineto duris, išdėstyk visas tave kankinančias problemas. Nesinori kalbėti apie „antrą galą“ – bet juk specialistas į jį žiūri taip, kaip odontologas žiūri į tavo dantis arba kitas gydytojas žiūri į tavo koją. Jeigu reikėtų paskaičiuoti kiek tų „antrų galų“ specialistas matė per visą savo karjerą… taviškis tikrai nebus toks įsimintinas, kad gydytojas norėtų apie tai kalbėti su kiekvienu pasitaikiusiu. Tad nusiramink ir stenkis į šį vizitą žiūrėti kaip į bet kokį apsilankymą pas kitos srities specialistą.
Neslėpk nei vieno simptomo, kad ir koks nemalonus jis būtų – tik tokiu būdu gausi patį tinkamiausią ir veiksmingiausią gydymą, kuris bus pirmas žingsnis iki laisvės nuo nemalonių hemorojaus simptomų.
Mes visi turime hemoroidinius mazgus. Tu – ne vienas!
Taip, iš tiesų – kiekvienas iš mūsų turime hemoroidinius mazgus. Ankstesniame tekste apie hemorojų specialistas Algimantas Tamelis pabrėžė, kad „išangės kanalo kraujagyslių tinklas yra normali mūsų kūno dalis, svarbi išmatų sulaikyme.“ Hemorojų vadiname liga tada, kai pradedame jausti tam tikrus nemalonius simptomus išangės srityje. Tad pabandykime į tai pažvelgti iš kitos pusės.
Visi turime nosis. Kartais mus užklumpa sloga. Ne todėl, kad kažką darėme blogai. Tiesiog ėmė ir užklupo. Tačiau slogos mes nesigėdijame, kadangi mums atrodo, kad ji gali užklupti bet kokį žmogų, nepriklausomai nuo jo paties.
Lygiai taip reikėtų žvelgti ir į hemorojų. Visi turime hemorojinius mazgus, tačiau kartais kai kuriems žmonėms jie nusprendžia išvešėti ir išslinkti. Kodėl? Yra keletas priežasčių, tačiau kartais taip nutinka tiesiog savaime. Tačiau mes to gėdijamės daug labiau nei slogos. Tikriausiai dėl fakto, kad niekas nenori kalbėtis apie savo sėdimosios reikalus, nes tai pernelyg intymu.
Tačiau šioje kovoje mes nesame vieni. Jeigu manai, kad hemorojumi skundiesi vienas ir jeigu garsiai apie tai prabiltum, būtum kažkaip išjuoktas ar nulinčiuotas – laikas pakeisti savo nuomonę. Manoma, kad tokiais pat simptomais skundžiasi net 1 iš 20 žmonių. Jeigu tu ir neturi patirties su hemorojumi, didelė tikimybė, kad jį turi tavo klasiokas, kursiokas, bendradarbis, šeimos narys. Tokių bendraminčių yra daug daugiau, nei gali įsivaizduoti.
Pavyzdžiui, Amerikos sveikatos institutas teigia, kad problemų su hemorojumi per visą savo gyvenimą gali turėti net 75 procentai amerikiečių! Matai, tu tikrai nesi šioje situacijoje vienas.
Viskas yra išgydoma
Yra ir kitokių sveikatos problemų, apie kurias nesinori kalbėti, pavyzdžiui, įvairūs ginekologiniai sutrikimai. Tačiau siūlome save įtikinti, kad užteks vos vieną kartą peržengti šį gėdos barjerą, apsilankyti pas gydytoją ir galbūt daugiau niekada neteks su tomis problemomis susidurti ar apie jas kalbėti.
Kaip visa to išvengti?
Vis dėlto, kad netektų susidurti su nemaloniais hemorojaus simptomais, galima bandyti jų išvengti keičiant savo gyvenimo būdą ir įpročius. Nors nuo šios ligos visgi nei vienas nesame apsaugotas, yra keletas būdų, kurie galėtų pagerinti tavo šansus su ja nesusidurti. Dalinamės jau ankstesniuose tekstuose pristatyta informacija.
Sveika mityba. Anksčiau minėjome, kad didelę įtaką hemorojaus atsiradimui gali turėti vidurių užkietėjimas, tad reikėtų vartoti produktus, kurie, visų pirma, padėtų išvengti šios problemos. Patartina valgyti daugiau daržovių ir vaisių, varškės, kefyro, rinktis pilno grūdo produktus. Prisimink, kad skaidulinis maistas – tavo draugas. Taip pat svarbu gerti daug skysčių – tinka vanduo, žolelių arbatos ir sultys. Rekomenduojama nepiktnaudžiauti kava bei alkoholiu. Aštraus maisto taip pat nereikėtų vartoti per daug.
Aktyvumas. Kadangi hemorojus dažnai pasireiškia žmonėms, kurie dirba sėdimą darbą arba skundžiasi nutukimu, natūralu, kad siūloma kuo daugiau judėti. Nebūtina lėkti į sporto salę – užtenka pasivaikščioti. Atsižvelgiant į dabartinę koronaviruso situaciją, keletą ratų galima apeiti ir namuose – nuo stalo iki šaldytuvo, nuo šaldytuvo iki lango. Susikurkite savo maršrutą.
Pratimai. Kartais paprasti pratimai gali turėti daug teigiamos įtakos tavo organizmui, ne tik kai kalbama apie hemorojų. Vienas iš paprasčiausių – sėdėdamas ant kėdės ar gulėdamas ant sofos sutrauk savo išangės raumenis 20 kartų. Itin paprasta, tačiau tokiu būdu stiprėja sutraukiamieji raumenys. Ir niekas nepastebės tavo „sporto“, tad gali jį praktikuoti visur.
Apskaičiuok savo tualeto laiką. Stenkis per ilgai nesedėti ant klozeto, jeigu tam nėra pagrindo. Ilgas stanginimasis yra gana dažna hemorojaus priežastis. Tad eidamas į tamsųjį kambariuką geriau neimk telefono ar laikraščio – taip netgi sutaupysi savo brangaus laiko.
Venk dažno sunkių daiktų kilnojimo. Kai bandome pakelti didelio svorio daiktą, mūsų organizme didėja slėgis. Dėl to veniniam kraujui tampa sunkiau nutekėti, tad venos ima pūstis ir didėti, kol susidaro hemorojiniai mazgai. Tad jeigu matai, kad tas svoris ne tavo nosiai – geriau jo neliesti.
Rūpinkimės savimi ir savo sveikata.
Šis tekstas parengtas bendradarbiaujant su hemorojaus simptomus mažinančiais vaistais „DETRALEX“ . „Detralex“ mažina uždegimą, kraujagyslių sienelių pralaidumą bei didina jų tonusą. Dėl šių vaisto savybių, „Detralex“ ypač greitai mažina kraujavimą, skausmą, tinimą, niežėjimą ir kitus nemalonius simptomus, su kuriais susiduriama hemorojaus atveju.
„Detralex“ gaminamas iš natūralių flavonoidų, kurie yra susmulkinti specialiu mikronizacijos būdu, kad pagerėtų vaisto įsisavinimas ir efektyvumas. Vaistas yra skirtas ilgalaikiam gydymui, tad jis ne tik palengvins simptomus ir pagerins gyvenimo kokybę, bet ir išvarys hemorojų iš tavo gyvenimo.
Bendradarbiaudami su „Detralex“ dalinsimės naudinga informacija apie hemorojų, specialistų patarimais bei jūsų patirtimis.
Vaiva
Keista, kad toks gydytojas nieko nešneka apie neteisingus įpročius tuštinantis. Visiems Vakarų šalyse jau yra aišku, kad hemorojaus atsiradimui įtaką daro ir sėdima tuštinimosi padėtis, tai mokslinis faktas. Sveika mityba, aktyvus laisvalaikis, taip, bet TUPĖJIMAS tuštinimosi metu taip pat yra LABAI svarbu!
FAKTAS: Azijoje, kur dauguma tuštinasi tupėdami (pas juos sėdimų tualetu nedaug, kas buvo, žino patys) net 80% mažiau hemorojaus atvejų!
Cmon, yra daug pasirinkimų, lietuviai tam reikalui pataisyti gamina “Tuputį”, JAV “Squatty Potty”, tokio rango gydytojas bent rekomenduoti pakelti kojas tuštinimosi metu privalo tikrai… bet apie tai net ir gydytojams kalbėti vis dar yra gėda. 😣