Iliustracija: Saule Gimžūnaitė

Agnė ir Rasa, dvi jaunos moterys, kurių tėčiai niekada nebenusives jų vakarienės, neduos patarimų, neateis į jų vestuves, nebešvęs kartu Kalėdų ir niekada nesusipažins su jų būsimais vaikais. Jie – mirę. Agnės nuo vėžio, Rasos nuo alkoholizmo – taipogi mūsų visuomenės vėžio. Abiejų netektys tradiciškai iškart buvo apgaubtos tyla – artimoje aplinkoje pokalbiai apie išgyvenamą skausmą nevyko. Ir nėra, ką kaltinti, esame sociumas, kur terapija vis dar stigmatizuojama, o apie jausmus kalbėti tiesiog nemokame. Kiek yra vyrų ir moterų, kurie tyliai skausmą ir kitas sudėtingas emocijas skandina alkoholyje? Kiek šeimų tyliai išgyvena nepagydomas ligas ir per kelis mėnesius sveiką žmogų pasigemžiančią mirtį? Ką daryti? Kaip išgyventi mirtį? Ir kaip gyvento toliau?

Tačiau tai ne tragiškas, o viltingas pokalbis. Apie tai, kaip elgtis su viduje po netekties kunkuliuojančiais jausmais, pašnekovė Rasa sakė:

Atrodo labai svarbu yra priimti visus jausmus, kokie jie yra, tai gali būti labai prieštaringi jausmai – ir meilė, ir pyktis, ir gėda ir užuojauta, ir viskas gerai yra su tuo. Juk nėra vienos spalvos, viskas taip marga. Todėl nereikia gėdytis ir nereikia rinktis .

Nors… realybė žiauri. Agnė, kai jos tėtis mirė, tyliai verkdavo vonioje, kad tik niekas nežinotų, jog kai šitaip skaudu. O Rasa, kai jos tėtis ramiai palengva save žudė alkoholiu, dar būdama maža jo laukdavo pargrįžtant prie lango, kol mama priėjusi pasakydavo: „nelauk, šiandien jau turbūt nebegrįš”. Ir taip savo mylimiausio žmogaus netenki ne kartą, o nesuskaičiuojamą daugybę. Kai paklausiau, ar kas nors su Rasa pasikalbėjo mokykloje, ji su šypsena atsakė: juk mes gyvenome mažame kaimelyje, alkoholizmas ten yra normalu. O ar normalu, ką patiria šeimos, žmonos ir vaikai? Ar normalu visa ta tyli kančia?

Gražiausia – šių pokalbių pabaigos, balti žiedlapiai plaukuose laiduotuvių metu ir gydanti kalbėjimosi galia.

Dėkojame Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai

Epizodo kūrėja Rasa Janina Jusionytė

Balsas Rasa Janina Jusionytė

Muzikos autorius Martynas Gailius

Grasas: Kata Bitov

Iliustratorė Saulė Gimžiūnaitė