Kai varpa subliūkšta

Nuotraukos autorė: Vaiva Bezhan
Teksto iliustracijų autorė: Agnė Čižauskaitė

Šį tekstą parengti padėjo urologijos specialistai.

Tyrimai rodo, kad nuo 29% iki daugiau nei 44% žmonių susiduria su seksualinėmis problemomis tam tikrame gyvenimo etape. Seksualinė problema yra trukdis pasiekti asmens norimą seksualinį potyrį. Tokiu atveju, galima teigti, kad kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime patiria seksualinių problemų. Seksualinės problemos gali pasireikšti skirtingomis formomis ir būti skirtingo sunkumo, tačiau visos yra savaip reikšmingos, kadangi kenkia asmens gerovei ir pilnatvei. Galima teigti, kad kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime patiria seksualinių problemų.

Dažnai asmenys, turintys seksualinių problemų, kreipiasi į šeimos gydytojus, kur gauna nukreipimus į specialistus, kadangi tai yra sudėtingi ir jautrūs klausimai, kuriems išspręsti reikia laiko ir patirties. Daugeliu atvejų, esant seksualiniams sutrikimams, reikalingas fizinis ištyrimas ir atitinkami laboratoriniai tyrimai. Sutrikimus diagnozuoja patyrę gydytojai, bendradarbiaudami su kitų sričių specialistais.

Dažniausios vyrų seksualinės disfunkcijos yra:

• Potraukio sutrikimai (sumažėjęs seksualinių užuominų siekimas, minčių apie seksą ar seksualinių fantazijų sumažėjimas);

• Erekcijos disfunkcija (negebėjimas pasiekti pakankamos erekcijos, reikalingos lytinio akto atlikimui);

• Priešlaikinė ejakuliacija (negalėjimas pakankamai atitolinti ejakuliacijos ir mėgautis lytiniu aktu).

Kada vyrui vertėtų kreiptis į gydytoją?

Tada, kai jis nebegali dalyvauti seksualiniuose santykiuose taip, kaip jis norėtų.

Taip pat, kai sutrikimai vargina ilgiau nei 6 mėnesius, nors iki tol jokių problemų nebuvo, kadangi tai gali būti ir kitos lėtinės ligos išraiška. Jei vyras niekada nepatiria orgazmo, negali užtikrinti sėkmingo lytinio akto, sėkmingos erekcijos, nepavyksta susijaudinti esant stimuliacijai, santykių metu atsiranda negatyvūs jausmai ar skausmas, ejakuliacija įvyksta per greitai ar vargina kiti sutrikimai, dėl kurių vyras nejaučia pilnatvės dėl savo seksualinio gyvenimo, tikslinga kreiptis specialistų pagalbos.

Urologo kabinete apžiūros metu vyras gali jaustis gėdingai ir nepatogiai, patirti stresą, tačiau gydytojui turėtų atskleisti kiek įmanoma daugiau informacijos apie savo problemą, dėl kurios atvyko, nes tai padės gydytojui nuspręsti apie reikalingą gydymo būdą ir tolimesnius veiksmus. Detalus ir išsamus ligos istorijos surinkimas yra svarbiausias faktorius diagnozuojant sutrikimą. Normalu, kad pacientui iš pradžių nebūna jauku kalbėti tokiomis temomis, tačiau šioje situacijoje abipusis bendradarbiavimas itin svarbus. Gydytojas jūsų nekritikuos.

Pirminė diagnostika – pašnekesys

Gydytojas išsiaiškins sutrikimo pradžią, trukmę, sunkumą, rizikos veiksnius, turėtas traumas ar operacijas, lėtines ligas, lytiškai plintančias ligas, apžiūrės ir esant reikalui apčiuops lytinius organus (varpą, varpos galvutę, apyvarpę, sėklides ir darinius šalia jų), esant reikalui pasiūlys atlikti papildomus kraujo tyrimus ar papildomas specialistų konsultacijas, aptars gydymo būdus. Dažnai vyrai vengia lankytis pas urologą, kadangi bijo digitalinio rektalinio tyrimo, t.y. prostatos apčiuopos pirštu per išangę. Šis tyrimas tikrai neatliekamas kiekvienam atvykusiam vyrui, tačiau besiskundžiantiems dubens skausmu, erekcijos, ejakuliacijos ar šlapinimosi sutrikimais ar esant vyresniems nei 50 metų, šis tyrimas būtinas. Kai kuriais atvejais naudinga atlikti ultragarsinį tyrimą per pilvo sieną ar išangę.

Dažnai vyrai vengia lankytis pas urologą, kadangi bijo digitalinio rektalinio tyrimo, t.y. prostatos apčiuopos pirštu per išangę.

Siekiant išsiaiškinti lytinės funkcijos pasikeitimus, svarbu išsiaiškinti, ar sutrikimai vargina tik šiuo metu, ar ilgesnį laiką, ar yra kažkoks ryšys tarp atsiradusio sutrikimo ir naujų emocijų, vartojamų preparatų ir t.t. Surinkus pakankamai informacijos apie vyrą, atmetus emocinius sutrikimus, svarstoma apie hormoninius sutrikimus, atkreipiamas dėmesys į gliukozės kiekį kraujyje esant cukriniam diabetui, vyriškų hormonų ar skydliaukės hormonų trūkumas išsiaiškinamas atlikus laboratorinius tyrimus. Vyrams, jaunesniems nei 50 metų, kenčiantiems nuo erekcijos disfunkcijos ir sumažėjusio libido, patartina atlikti rytinio testosterono koncentracijos kraujyje tyrimą. Vyresnių vyrų testosterono koncentracijos kraujyje kitimai dienos metu nėra tokie ryškūs kaip vyrų iki 50 metų. Vyresniems nei 50 metų vyrams būtina atlikti PSA (prostatos specifinio antigeno – kraujo tyrimą. 50-70 m. vyrai Lietuvoje tai gali padaryti nemokamai. VLK duomenimis, šia paslauga pasinaudoja tik kas ketvirtas vyras, o kasmet šią diagnozę išgirsta apie 2 tūkst. vyrų. Tai yra dažniausia vyrų onkologinė liga, – nebegėda past.) Esant ejakuliacijos sutrikimams, vyrui svarbu žinoti, kiek laiko praeina nuo varpos įstūmimo iki ejakuliacijos.

Kas yra erekcijos disfunkcija?

Erekcijos disfunkcija apibrėžiama kaip pastovus (kartotinas) negebėjimas pasiekti ir/ar išlaikyti pakankamos erekcijos, reikalingos lytiniam aktui. Erekcijos disfunkcija yra dažna būklė, sukelianti vyro nepasitikėjimą savo vyriškumu. Erekcijos disfunkcijos dažnumas didėja su vyro amžiumi, tačiau ir jaunus vyrus gali varginti ši problema. Erekcijos disfunkcija turi vienodą poveikį abiem partneriams ir kartais gali tapti skyrybų priežastimi, todėl svarbu kreiptis pagalbos laiku. Vyrams sumažėja pasitikėjimas savimi, savo vyriškumu, atsiranda nesutarimai tarp partnerių, vyras gali pradėti trauktis iš santykių, o partnerė ima nerimauti dėl savo patrauklumo, galų gale, tai veda prie konfliktų, nusivylimo.

Erekcijos disfunkcija turi vienodą poveikį abiem partneriams ir kartais gali tapti skyrybų priežastimi, todėl svarbu kreiptis pagalbos laiku.

Net ir esant įvairiems gydymo būdams, ne visi vyrai apie juos žino arba ne visi kreipiasi pagalbos, net ir norėdami gydytis. Kadangi jaunesni vyrai savo lytiniu gyvenimu yra susirūpinę labiau nei vyresni, tai juos paveikia labiau.

Daugeliui pacientų erekcijos disfunkcija yra išvengiama, svarbu būti gerai informuotam ir laiku pradėti gydymą ar prevenciją. Nemaža dalis vyrų, paklaustų apie šios ligos rizikos veiksnius, negali įvardinti nei vieno. Taigi, kurie rizikos veiksniai yra aktualiausi?

Kas gali sukelti erekcijos disfunkciją?

1. Širdies ir kraujagyslių ligos: arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis), cukrinis diabetas, aterosklerozė, širdies nepakankamumas. Šios priežastys vyresniems vyrams sukelia erekcijos disfunkciją dėl nepakankamo kraujo pritekėjimo į varpą.

2. Urologinės ligos: prostatos ligos, dubens organų operacijos, apatinių šlapimo takų infekcijos, Peirono liga (varpos kreivumas), priapizmas (patologiškai ilgai užsitęsusi varpos erekcija), lytinių organų trauma.

3. Neurologinės ligos: stuburo smegenų pažeidimai, insultas dėl smegenų kraujagyslių patologijos, periferinė neuropatija.

4. Kitos ligos: inkstų disfunkcija ir hemodializė, kepenų disfunkcija, endokrininių liaukų sutrikimai, leukemija.

5. Psichinė sveikata: dažnai erektilinė disfunkcija yra susijusi su depresija, tik kartais sunku nustatyti kas pirmiau – višta ar kiaušinis, t.y. ar depresija turėjo įtakos lytinei funkcijai, ar erekcijos disfunkcija sukėlė depresiją. Depresija, nerimas, stresas, nuovargis, liūdesys, kaltė (ypatingai dėl nevykusio lytinio akto) gali sukelti bet kokį lytinį sutrikimą. Taip pat pasitaiko atvejų, kai vyrams staiga atsiranda erektilinių problemų dėl pernelyg didelio nepasitikėjimo savimi, pavyzdžiui, manant, kad jo varpa per maža (Europos populiacijoje vidutinis varpos dydis erekcijos metu yra ~12,9cm), arba manant, kad vyras turi elgtis lytinio akto metu kaip per pornografinius filmus, kitaip nuvils partnerį. Vyras ima jaustis nepakankamai geras bei vyriškas ir lemiamu momentu erekcija dingsta. Psichologinės erekcijos disfunkcijos priežastys prasideda staiga, o išnykti gali išsprendus psichologines problemas. Jei vyras pastebi, kad anksti ryte erekcija būna, lytinių santykių metu dingstanti erekcija greičiausiai ištinka dėl psichologinių priežasčių, tai dažnai pasitaiko vyrams iki 45 metų, neturintiems gretutinių lėtinių ligų.

Depresija, nerimas, stresas, nuovargis, liūdesys, kaltė (ypatingai dėl nevykusio lytinio akto) gali sukelti bet kokį lytinį sutrikimą.

6. Vaistų, narkotikų, alkoholio poveikis. Kai kurios medžiagos gali padidinti lytinį atsaką tik pradėjus jas vartoti, tačiau ilgainiui sutrinka lytinė funkcija.

7. Alkoholis, turbūt visi pastebėjo, iš pradžių labai padidina troškimą turėti lytinius santykius, tačiau, ilgiau jį vartojant, sutrikdoma erekcija, orgazmas. Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali nulemti lėtinius lytinės funkcijos pokyčius, pvz.: vyrams gali atsirasti sėklidžių atrofija.

8. Rūkymas, kurio paplitimas tikrai nemažas. Asmenims, kurie kada nors rūkė, erekcijos disfunkcija pasireiškia dažniau. Įtakos turi surūkytų cigarečių kiekis, rūkymo trukmė.

9. Nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas: nutukusiems vyrams erektilinė disfunkcija yra dažnesnė nei liekniems. Daliai vyrų, pradėjusiems sveiką gyvenseną, subalansuotai maitinantis, pradėjus sportuoti, normali erekcija sugrįžta.

Į gydytoją urologą verta kreiptis, jei keletą kartų nepavyko pasiekti pakankamos erekcijos, nors tam ir buvo palankios sąlygos.

Gydymo tikslas paprastas – grąžinti vyrui lytinį gyvenimą. Tai padaryti galima koreguojant rizikos veiksnius ir gyvenimo būdą, lankantis psichoseksualinėje terapijoje vienam ar poroje, endokrinines priežastis gydyti hormonais, vartoti medikamentus varpos erekcijai (fosfodieasterazės-5 inhibitorius), kurie seksualinės stimuliacijos metu skatina varpos kraujagyslių išsiplėtimą, todėl į varpą priteka daugiau kraujo. Svarbu suprasti, kad šie vaistai veiksmingi tik tada, kai vyksta seksualinė stimuliacija. Visų žinoma „Viagra“ yra vienas iš 4 šiuo metų rinkoje patvirtintų preparatų. Kuris preparatas geriausias pacientui, sprendžiama individualiai.

Fosfodieasterazės-5 inhibitoriai atsitiktinai buvo atrasti 1985m., kai mokslininkai ieškojo preparato kraujospūdžio mažinimui, vėliau keletą metų vykdant klinikinius tyrimus pastebėta, kad poveikis kraujospūdžio mažinimui nėra toks, kokio tikėtasi, tačiau tyrimo dalyviai nesuvartotus vaistus grąžindavo nenoriai. Pasirodo, erekcijos funkcijos pagerinimas buvo nenumatytas vaisto poveikis ir šis vaistas 1998m. buvo patvirtintas kaip pirmasis geriamasis erekciją gerinantis vaistas. Jei gydymas geriamaisiais vaistais neveiksmingas, gydytojas sprendžia apie kitas galimas gydymo taktikas, pvz.: vakuuminius erekciją sukeliančius prietaisus, injekcijas į varpos akytkūnį, varpos protezus. Galima dažnai išgirsti apie nereceptinius preparatus ar maisto produktus, kurie gerina erekciją. Tikėtina, kad vienas kitas ir turi teigiamą poveikį, tačiau dažnai tai gali būti placebo efektas, ypač jei problema yra vyro psichikoje. Taigi erekcijos disfunkciją galima pagydyti, svarbu, kad drovėjimasis kalbėti apie tai nebūtų priežastimi nesigydyti.

Erekcijos disfunkciją galima pagydyti, svarbu, kad drovėjimasis kalbėti apie tai nebūtų priežastimi nesigydyti.

Komentarai (14)

  • Mantas

    Sveiki, gal kas iš vyru buvot susiduria su tokia problema: Sexo metu varpa būna labai kieta kai glamonėjiesi, bučiuojiesi su mergina , kai ateina laikas mauti prezervatyvą varpa suminkštėja ir nejauti jokio potraukio, nuėmus prezervatyvą varpa atsigauna ir vėl kieta pasidaro. Kaip išsigydėte?

    reply
  • Mantas

    Sveiki, man 27m, gyvenu su zmona 7 metus, turejau santykių labai daug, iš pradziu po 5x per diena. Bet dabar kažkaip nebesinori, ipac po pirmo karto, jei be pertraukos bandau susijaudint nepavyksta, reikia nebent laukt nemazai laiko. Ar čia normalu mano amžiui ar kreiptis pas urologa?

    reply
  • Rūta

    O kaip galima būtų padidinti varpos jautrumą? Vyras kenčia, jog varpa nėra pakankamai jautri…

    reply
  • Arūnas

    Gal galite pasakyti, kokie yra Peirono ligos gydymo būdai? Kokie būtų efektyviausi? Ar šios ligos gydymas padengiamas ligionių kasų? Ar šią ligą gydo tik privačios praktikos gydytojai?

    reply
    • Andrius

      Kiek žinau, Peirono liga gydoma chirurgiškai… Pradžiai užsiregistruok ir pasikonsultuok pas urologą – jei nori, kad konsultaciją apmokėtų ligonių kasos, siuntimą pas urologą turi duoti tavo šeimos gydytojas.

      reply
  • Anonimiškas

    Laba diena. Turiu tokią problemą. Norint užsiimti 69 su mergina – man nestovi. Visais kitais atvejais viskas gerai. Gal kam buvo? Gal kažkur kitur savo mintis nukreipiu ir nebegaliu susikaupti? Ar turėčiau sunerimti?

    reply
    • Andrius

      Jei kitais atvejais su erekcija viskas gerai, tuomet gali gražiai savo partnerės paprašyti, kad ji 69 pozicijoje intensyviau stimuliuotų tavo varpą rankutėmis, burnyte ar liežuviu.

      reply
  • Živilė

    Straipsnis tikrai naudingas ir informatyvus. Norėtųsi, kad jį paskaitytų daugiau vyrų, gal tada jie mažiau bijotų ir būtų nebetaip gėda kreiptis pagalbos ir profesionaliau spręsti turimą(as) problemą(as).

    P. S. Antraštė puiki, gerai atskleidžianti problemą.

    reply
  • Ieva

    Straipsnis naudingas, bet antraštė tikrai atgraso skaityti

    reply
    • Puslapio Skaitytoja

      Bet juk antraštė atskleidžia visą straipsnio esmę, apie ką jisai. Jums atgrasus žodis ”varpa” ar žodis ”siubliūkšta”?

      reply
  • Inga

    Mano vyras turi problemu su prieslaikine ejakuliacija. Kiek zinau sita problema jis turi labai ilga laika, galbut net visalaik. Del sios problemos jis ilgai atidelioji mudvieju pirmaji karta, zinoma pasisake tikrai neiskart. Jam del to labai geda. Pas gydytojus jis nesikreipe, tikriausiai reiktu ji paskatinti, nes matau kiek jam nepatogumu tai sukelia, kartais sukelia ir man, juk lytiniam aktuj visalaik turime pasiruosti is anksto, norint kad tai ivyktu, o kartais juk taip noretusi cia ir dabar. Ar kad testusi ilgiau. Visgi galbut iseitu mums visa tai pagydyti.

    reply
    • Andrius

      Kiek žinau, jau yra vaistas ejakuliacijai pavėlinti – Dapoksetinas (komercinis pavadinimas “Priligy”, receptinis). Pagal aprašymą, jis sumažina varpos galvutės jautrumą, todėl vyras spėja atlikti daugiau frikcijų makštyje iki vyriškojo orgazmo pasiekimo.
      Be to, ejakuliacija įvyksta vėliau tada, kai nuo ankstesnės ejakuliacijos nepraeina daug laiko. Žodžiu, po pirmojo vyr. orgazmo, reikia palaukti, kada vėl bus galima pasiekti erekciją, ir tada bandyti vėl – antroji ejakuliacija dažniausiai įvyksta vėliau. Bet šis metodas labiau tinka jaunesniems vyrams: laikas, kada vyras gali vėl sukelti naują erekciją (liaudyje tas laikas vadinamas “atsparumo laikotarpis”), priklauso nuo amžiaus. Jaunesniems jis gali trukti vos kelias minutes, tuo tarpu, senyviems gali tekti palaukti savaitę ar net mėnesį. Taigi, šis metodas netinkamas, jei “atsparumo laikotarpis” viršija 4-6 valandas.

      reply
      • Andrius

        Beje, patikslinimui galiu pridurti, jog medicininėje terminologijoje „atsparumo laikotarpis“, kai vyras negali patirti erekcijos po neseniai įvykusio orgazmo, angliškai yra vadinamas “Refractory period”.

        reply

Komentuok

Nebegėda pateikiama informacija ir prekės yra skirtos asmenims vyresniems nei 18 metų.

Jei esate vyresni nei 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir bus saugoma nuo nepilnamečių.

Svetainėje yra naudojami slapukai ("cookies"). Plačiau apie slapukų naudojimą sužinokite čia.