Kai kyla noras nebūti

Tinklalaidės autorė: Julija Šatkauskaitė

Mūsų šalyje savižudybės problema yra ypač skaudi – sunku rasti žmogų, kuris nėra su ja susidūręs viena ar kita forma: ar tai būtų sunkūs gyvenimo epizodai, ar artimas žmogus, savo noru pasitraukęs iš gyvenimo. Kodėl Lietuvoje toks didelis savižudybių skaičius? Be galo sudėtinga įvardinti visas galimas priežastis, kodėl atsiranda savidestruktyvios mintys, nenoras tęsti gyvenimo. Kartu su psichologu ir psichoterapeutu Pauliumi Skruibiu kalbame apie tai, ką galima padaryti susidūrus su šia problema. Kaip reaguoti,  kalbėtis su artimuoju, kai jis prasitaria turintis tokių minčių? Kokios visuomenės nuostatos sunkina žmonių, linkusių į savižudybę, būklę? Kaip išgyventi savidestruktyvių minčių epizodus?

Turiu tvirtą tikėjimą, kad ta būsena gali keistis. Ji tikrai gali keistis. Tai nėra taip lengva, kad tiesiog pradėti galvoti pozityviau, ar dar kokie paprasti patarimai – dažnai tai yra sunkus darbas, reikia profesionalios pagalbos, vaistų, bet ji tikrai gali keistis.

Epizodo vedėja Julija Šatkauskaitė
Epizodo pašnekovas: Paulius Skruibis
Garso inžinierė Kata Bitowt
Muzikos autorius Martynas Gailius
Iliustracijos autorė Rugilė Merkevičiūtė
Vaizdo operatorė/montažas Natalija Syčinskaja-Kolobuckienė

 

Daugiau apie savižudybes skaitykite čia: Savižudybė: ką daryti, jei žinai, kas apie tai galvoja

Komentarai (2)

  • -.-

    Vadinas nieko man nera

    reply
  • Diana

    Kažkodėl mane bandydami palaikyti susirūpinę žmogai sako: “tu stipri, tu ištversi”. Tai žinokit manęs tokie žodžiai visai neguodžia. Tokie žodžiai man reiškia: “tu stipri, susitvarkysi ir pati, į mane pagalbos nesikreipk, aš per silpnas/a padėti.” Tokie jūsų pasakyti žodžiai tarsi iš manęs reikalauja būtinai pereiti per sunkumus pačiai, tokie žodžiai įpareigoja “susitvarkyti pačiai, be kitų pagalbos”. Po galais, man ir taip sunku, o dar jūs “guosdami” savo reikalavimus “susitvarkyti” keliate. O jei nepavyks kas tada? Baisiai nuvilsiu, nes nesu tokia stipri kaip įsivaizdavote? Jei jau norite kažką pasakyti, geriau sakykite: “nei velnio nesuprantu kaip tu jautiesi, nes nesu to patyrusi, bet labai užjaučiu”, arba “galiu tik įsivaizduoti kaip tau sunku, palaikau tave”. Arba jei nežinote ką sakyti, tai geriau išgerkime arbatos tylėdami – bus geresnis palaikymas, nei savo sąlygų diktavimas bandant mane guosti… Atsiprašau, kad piktokas tekstas gavosi, bet gyvenime ne viskas vienaragiai ir vaivorykštės ir kartais sunku skleisti vien tik pozityvą kai sieloje šū… ir my…. košė verda…

    reply

Komentuok

Nebegėda pateikiama informacija ir prekės yra skirtos asmenims vyresniems nei 18 metų.

Jei esate vyresni nei 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir bus saugoma nuo nepilnamečių.

Svetainėje yra naudojami slapukai ("cookies"). Plačiau apie slapukų naudojimą sužinokite čia.