Ką reikia žinoti prieš vartojant ekstrinę kontracepciją

Iliustracija: Jurgita Kislovska

Po nesaugaus lytinio akto, plyšus ar nuslydus prezervatyvui suima didelis nerimas. Turbūt dažnas yra susidūręs su panašia situacija ir jos keliamais jausmais. Kyla vienintelis klausimas: ką daryti? Laukti ar išbandyti ekstrinę kontracepciją? Tačiau prieš vartodamos tokią kontracepciją, turėtume kai ką žinoti apie jos privalumus, trūkumus, patikimumą bei, žinoma, šalutinius poveikius. Į svarbiausius klausimus apie ekstrinę kontracepciją šiandien atsako Mergaičių ir moterų akademijos (MMA) ginekologės. 

Kaip veikia ekstrinė kontracepcija?

Ekstrinė kontracepcija neleidžia įvykti ovuliacijai (įprastai ovuliacija yra apytikriai kiekvieno mėnesinių ciklo viduryje vykstantis procesas, kai subrendusi moteriška lytinė ląstelė – kiaušialąstė – išrieda iš kiaušidės (todėl tuo metu gali įvykti apvaisinimas). Išgėrus tabletę sutirštėja gimdos kaklelio gleivės, taip neleisdamos vyriškoms lytinėms ląstelėms – spermatozoidams – pasiekti ir apvaisinti iš kiaušidės išriedėjusios bei lytiniuose takuose esančios kiaušialąstės, taip pat neleidžia gimdos gleivinėje įsitvirtinti (implantuotis) apvaisintai kiaušialąstei.

Labai svarbu, kad suprastumėte, jog ekstrinės kontracepcijos tabletė nesukelia aborto, jei apvaisinimas jau yra įvykęs ir apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtinusi lytiniuose takuose.

Kokios yra ekstrinės kontracepcijos rūšys?

Žinomi keli ekstrinės kontracepcijos būdai. Vienas jų – tabletės, sudarytos tik iš progestino arba didesnių sudėtinių geriamųjų kontraceptikų hormonų (estrogeno ir progestino) dozių. Metodas, kai panaudojamos didesnės turimų sudėtinių kontraceptinių tablečių dozės (kuriose yra estrogeno ir progestino), dar yra vadinamas Juspės (Yuzpe) metodu. Pirmiausia išgeriama didelė dozė ir po 12 val. ji pakartojama. Kadangi vienu kartu išgeriama didelė hormonų dozė, galimi ryškūs nepageidaujami simptomai, pavyzdžiui, pykinimas ir vėmimas, o pasišalinus tabletėms su skrandžio turiniu, kontraceptinis efektas gali likti nepasiektas.

Taip pat kontracepcijos tikslu gali būti naudojamos ir į gimdą įvedamos varinės spiralės, dar vadinamos intrauterininėmis varinėmis spiralėmis (IUS-Cu).

Kokie ekstrinės kontracepcijos privalumai ir trūkumai?

Privalumai: tai yra pakankamai patikima kontracepcijos priemonė, jos veiksmingumas siekia maždaug 85 proc. (bet patikimumas priklauso ir nuo vartojimo laiko bei metodo). Taip pat ekstrinės kontracepcijos tabletėms nereikia recepto, jas galite įsigyti bet kurioje vaistinėje. Be to, ekstrinę kontracepciją galima vartoti bet kurią mėnesinių ciklo dieną.

Trūkumai:

  • Ekstrinė kontracepcija negali būti vartojama rutiniškai, kaip nuolatinė kontracepcija. Ją galima vartoti tik, pavyzdžiui, plyšus prezervatyvui ar makšties diafragmai, nespėjus nutraukti lytinio akto, išsiliejus spermai makštyje ar ant išorinių lytinių lūpų, po seksualinės prievartos.

    Nors skubios kontracepcijos instrukcijoje rekomenduojama priemonę naudoti ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, visgi ją reikėtų vartoti tik itin retais ir išskirtiniais atvejais.

  • Ekstrinės kontracepcijos priemonę reikia išgerti kuo skubiau po nesaugaus lytinio akto – geriausiai per 12 val., o vėliausiai – per 120 val. Intrauterininė spiralė turi būti įvesta per 5 d. nuo buvusių nesaugių lytinių santykių.
  • Ekstrinės kontracepcijos priemonės neapsaugo nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų, kurios ateityje gali sukelti įvairius lytinės sistemos sutrikimus, pavyzdžiui, dubens organų uždegimą, sąaugas, vaisingumo sutrikimus.
  • Ekstrinė kontracepcija gali sukelti nėštumą, kuris įvyks ne gimdoje (dar kitaip vadinamą negimdinį ar ektopinį nėštumą), tokiais atvejais reikalinga operacija. Plyšus negimdiniam nėštumui prieš operaciją, gali prasidėti intensyvus kraujavimas į pilvo ertmę, sukelsiantis ir kitus bendros sveikatos sutrikimus.
  • Svarbu žinoti, kad negalima vartoti ekstrinės kontracepcijos, jei mergaitei dar nėra prasidėjusios menstruacijos.
  • Intrauterininė spiralė nerekomenduojama jaunoms negimdžiusioms merginoms.
  • Jei jau pastojote, ekstrinė kontracepcija aborto nesukels.
  • Turi tam tikrą šalutinį poveikį.

Šalutinis poveikis

Vartojant ekstrinę kontracepciją, dažniausiai, vidutiniškai 10-15 proc. moterų pasireiškia galvos skausmas, pilvo apatinės dalies skausmas, pykinimas, žymiai rečiau – vėmimas (iki 2 proc.). Daugumai moterų mėnesinės nepakinta ir prasideda įprastu laiku, tačiau kartais jos gali prasidėti keliomis dienomis anksčiau arba vėliau. Jeigu mėnesinės vėluoja daugiau nei 7 dienas, atlikite nėštumo testą, nes jeigu nesaugūs lytiniai santykiai įvyko iškart po ovuliacijos, kontracepcija gali nesuveikti. Taip pat gali atsirasti nereguliarus kraujavimas ar kraujingos išskyros dar iki prasidedant mėnesinėms. Kiti šalutiniai poveikiai: krūtų jautrumas, viduriavimas, svaigulio pojūtis, nuovargis, bėrimas, dilgėlinė, niežulys, veido patinimas, dubens srities skausmas, skausmingos mėnesinės.

Pasirinkus kontraceptinį varinės spiralės įvedimo į gimdą būdą, pašalinių poveikių tikimybė maža. Šis metodas puikiai tinkamas moterims, kurioms negalima vartoti hormoninės kontracepcijos ar kurios yra gimdžiusios bei nori varinę spiralę palikti ilgalaikei kontracepcijai.

Įvedant spiralę gali būti jaučiamas nestiprus skausmas, o po įvedimo gali prasidėti negausus kraujavimas arba tepliojimas kraujingomis išskyromis. Jeigu varinę spiralę nutariama palikti ilgalaikei kontracepcijai, tepliojimas gali užtrukti iki 6-12 mėnesių. Taip pat egzistuoja nedidelis dubens uždegiminės ligos pavojus, ypač tokiais atvejais, kai lytinis partneris nėra žinomas ir nesaugių lytinių santykių metu buvo tikimybė užsikrėsti lytiniu keliu plintančia infekcija (pavyzdžiui, chlamidioze).

Nuo ko priklauso ekstrinės kontracepcijos priemonių patikimumas?

Ekstrinės kontracepcijos priemonės patikimumas priklauso nuo jos panaudojimo laiko nuo nesaugių lytinių santykių bei formos. Jei ekstrinė kontracepcija panaudojama praėjus iki 24 val. po lytinių santykių, jos patikimumas siekia apie 95 proc., iki 72 val. – apie 89 proc., 72-120 val. – varijuoja nuo 72 proc. iki 87 proc.

Todėl būtina atsiminti, kad kuo greičiau tabletė bus suvartota po nesaugaus lytinio akto, tuo ji bus veiksmingesnė.

Patikimumas skiriasi ir nuo pačios ekstrinės kontracepcijos būdo. Nors tyrimų duomenys yra skirtingi ir nėra itin vienodų duomenų, visgi skaičiuojama, kad progestino turinčios skubiosios kontracepcijos tabletės sumažina nėštumo tikimybę apie 60-94 proc., estrogeno-progestino deriniai – 56-89 proc. Todėl lyginant šiuos du būdus, dažniau yra rekomenduojamos tik progestino turinčios tabletės, nes jos ne tik pasižymi didesniu veiksmingumu, bet ir sukelia mažesnį pykinimą ir vėmimą.

Dar viena skubiosios kontracepcijos priemonė, prieinama Lietuvoje, yra minėtoji varinė gimdos spiralė. Ji į gimdą turėtų būti įvesta kuo anksčiau – per 5 d. po nesaugių lytinių santykių, o jos veiksmingumas siekia net 99 proc. Manoma, kad tai efektyviausia ekstrinės kontracepcijos priemonė.

Kokiais atvejais galima, o kokiais negalima vartoti tokių kontracepcijos priemonių?

Ekstrinė kontracepcija naudojama norint išvengti nėštumo, kuomet nesaugaus lytinio akto metu nebuvo taikoma barjerinė arba kita reguliari ir ilgalaikė kontracepcija.

Daugeliui moterų ekstrinės kontracepcijos vartojimas yra saugus. Nors moterims, sergančioms širdies ligomis, turinčioms padidėjusį kraujo krešėjimą, įprastinės sudėtinės geriamosios kontracepcijos vartojimas yra negalimas, paprastai jos gali vartoti ekstrinę kontracepciją. Hormoninių kontraceptinių priemonių negalima vartoti, jeigu žmogus yra alergiškas kuriai nors preparato sudedamajai daliai, sergant ūmine porfirija (reta genetinė liga), jeigu diagnozuotas rimtas kepenų susirgimas (pavyzdžiui, kepenų nepakankamumas).

Intrauterininė gimdos spiralė neturi būti naudojama, jei moteris yra alergiška variui arba turi gimdos struktūros anomalijų, kurios trukdytų spiralei išsiskleisti. Taip pat ji nerekomenduojamos jaunoms negimdžiusioms merginoms.

Kaip ekstrinė kontracepcija sąveikauja su kitomis kontraceptinėmis priemonėmis?

Pavartojus ekstrinės hormoninės kontracepcijos priemonę tolimesnės kontracepcijos klausimą reikia aptarti su gydytoju ginekologu. Jeigu moteris nori ilgalaikės hormoninės kontracepcijos (geriamos tabletės, pleistras, žiedas, injekcija, implantas, hormoninė spiralė), tai turi būti pradėta iškart kitą mėnesinių ciklą (iškart prasidėjus mėnesinėms). Jeigu reikia pradėti ilgalaikę kontracepciją iš karto, tai irgi gali būti padaryta, tačiau pradėjus vartoti kontraceptines tabletes, pirmą savaitę papildomai būtinai turi būti naudojami ir barjeriniai kontraceptikai, išskyrus tuos atvejus, kai pasirenkama ilgalaikė kontracepcija varine spirale.

Moteris, kuriai prireikė ekstrinės kontracepcijos, iki mėnesinių turėtų naudoti barjerinius apsaugos nuo nėštumo metodus.

 

Komentarai (2)

  • Avatar

    Rita

    Del spirales IUD yra pakankamai mazai informacijos lietuvoje, ir siaip kuria randi priestarauja viena kitai – tai galima negimdziusiai, tai negalima. Jau praktiskai buvau nusiteikusi detis hormonine, iki kol puse kliniku kurios deda uzsirasiusios kad negimdziusiom nededa. O uzsienyje jas net kompensuoja ir ziuri kaip i normalu reiskini kad nori planuoti atsakingai, lietuvoj uzsiminus ginekologei turi isklausyt morala kad esant 28 metu reik ne spirale deti o vaikus eit gimdyt, visiski vidurmaziai.

    reply

Komentuok

Nebegėda pateikiama informacija ir prekės yra skirtos asmenims vyresniems nei 18 metų.

Jei esate vyresni nei 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir bus saugoma nuo nepilnamečių.

Svetainėje yra naudojami slapukai ("cookies"). Plačiau apie slapukų naudojimą sužinokite čia.