Tekstas: „Sąmoninga šeima“ psichologės
Iliustracijos: Julija Svidraitė

Socialiniai tinklai tampa neatsiejama mūsų – paauglių, jų tėvų, neseniai iškeptų suaugusiųjų – gyvenimo dalimi. Pažinčių ieškojimas, bendravimas ir kitų stebėjimas internete mums toks įprastas, kad nė nebepastebime, kaip jis veikia mūsų supratimą apie santykius ir pačius save. Šis poveikis dar mažiau pastebimas, jeigu esi paauglys, kuriam santykiai gali būti vis dar visiškai nepažįstamas ir klaidus dalykas…

Kodėl mes naudojamės socialiniais tinklais

Socialiniai tinklai sukuria asmeninę erdvę, kurioje galime jaustis nevaržomi, nekontroliuojami, išreikšti save taip, kaip norisi bei gauti kitų dėmesį ir pritarimą. Visi šie poreikiai siejasi su savęs ieškojimu ir saviverte, o tai – vieni svarbiausių uždavinių paauglystėje. Tiesa, paauglystė yra laikotarpis, neturintis aiškiai nustatyto pabaigos laiko, todėl ir jaunas suaugusysis gali vis dar ieškoti savęs ir įgyvendinti paauglystės uždavinius.

Taigi socialiniai tinklai padeda įgyvendinti svarbius psichologinius poreikius ir gali būti labai naudinga pagalba ieškant savęs ir kuriant santykius.

Akivaizdu, kad bendraudami socialiniuose tinkluose mes jaučiamės saugesni ir tarytum atsparesni atstūmimui. Juk gauti žinutę „Tu manęs nedomini” arba nesulaukti patvirtinimo „Tinderyje”, kad kitam vartotojui patiko tavo nuotrauka, yra lengviau, nei išgirsti atstūmimą gyvai ir tiesiai į akis.

Taip pat bendraujant tiesiogiai prireikia laiko, kol pokalbio metu „patikriname”, ar žmogus iš tiesų turi panašų požiūrį į mūsų, tuo tarpu socialinės komunikacijos tinklai leidžia stebėti kito žmogaus pomėgius, priklausymą įvairioms grupėms. Mes linkę jausti didesnį ryšį ir norą susisieti su tais, kurie turi panašius interesus į mūsų. Pastebima, kad santykių ilgalaikiškumas siejasi su tuo, kiek poroje esantys žmonės laiko vienas kitą panašiais. Taigi socialiniai tinklai leidžia daug greičiau atrasti žmogų, su kuriuo galėsime kalbėti iki vidurnakčio apie „Star Wars” ar kartu keliauti į Comic con (nežinai šio renginio? Nesikuklink, paguglink).

Tiesa, socialiniai tinklai, suteikdami galimybę tapti, kuo norime ir paslėpti taip nenorimus mūsų trūkumus, suformuoja realybės neatitinkantį suvokimą apie žmones ir santykius.

Nereikia būti ekspertu, kad stebint socialinių tinklų turinį suprastum, jog populiarumo, sėkmės ir dėmesio sulaukia tie, kurie dalijasi asmeniškomis patirtimis ir/ar seksualizuotomis nuotraukomis. Ilgainiui ši nuostata gali virsti tvirtu įsitikinimu, kad „turiu būti savimi pasitikintis, visuomet sėkmingas, atvirai demonstruojantis savo seksualumą ir gebantis išeiti kaip įmanoma toliau už savo komforto zonos“…

Viena vertus, minėta nuostata (kuriant santykius socialiniuose tinkluose) skatina greičiau atsiskleisti ir priartėti prie intymaus ir atviro santykio. Manoma, kad čia suveikia „nepažįstamojo traukinyje fenomenas“, kai nepažįstamam atsiveriame daug labiau, nes tikime, kad jis neturi priėjimo prie mūsų draugų rato ir negali gautos informacijos paskleisti ir mūsų sukompromituoti. Tiesa, socialiniai tinklai nėra „traukinys”, todėl žmonės, kurie atrodo kaip „nepažįstamieji”, gali turėti priėjimą prie mūsų draugų rato ir pasinaudoti gauta informacija.

Kita vertus, kuriant santykius socialiniuose tinkluose savęs pateikimą galima ir kiek pagražinti bei pasistengti save pateikti taip, kaip norėtume, kad kiti mus matytų.

Tyrimuose pastebima, kad feisbuke merginų viešinamos nuotraukos dažniausiai yra seksualizuotos bei išreiškiančios flirtą. Nerealistinis savęs pateikimas dar labiau pasireiškia, kai socialiniuose tinkluose siekiama sukurti romantinius santykius. Tokiu atveju bandoma ne tik atkreipti į save dėmesį, bet ir suprasti savo vietą „rinkoje”: kokį partnerį/partnerę galiu susirasti turėdama/turėdamas tokį kūną, veidą ar gebėjimus sukurti tinkamą pirmąją žinutę.

Kas nutinka, kai daugelis socialinių tinklų vartotojų pasistengia sukurti įspūdį, kad turi ypatingai gražų ir/ ar seksualų kūną? Ogi kiekvienas pradeda konkuruoti ir jausti vis didesnį nepasitenkinimą savo kūnu. Tyrimuose pastebima, kad žmonės, kurie aktyviai dalyvauja feisbuke keldami savo nuotraukas bei vertindami kitų nuotraukas, jaučia didesnį nepasitenkinimą savo kūnu.

Kame bėda?

Naudojantis socialiniais tinklais ar pažinčių programėlėmis susirasti partnerį/ partnerę tapo labai paprasta. Nors tai galėtų skambėti kaip privalumas, iš tiesų tai gali tapti tam tikru spaudimu tiems, kurie partnerio dar neturi, sakytum: „Juk tai taip lengva, kodėl tu dar neturi antros pusės?” Kai santykius kurti, atrodytų, taip paprasta, iškyla rizika patirti ir daug daugiau nesėkmės atvejų, kuomet susiduriama su atstūmimu.

Net ir pats atspariausias žmogus dešimtą kartą nesulaukęs atsakymo į savo žinutę pažinčių programėleje gali gerokai nusivilti savimi ir daugiau nebesistengti kurti santykių.

Jeigu esate tas, kuris skaitydamas pastarajį sakinį sakote „man tai tikrai taip nėra”, gali būti, kad susiduriate su iliuzija, kad santykių kūrimas socialiniuose tinkluose yra tik žaidimas. Programėlės partnerio/partnerės paiešką gali paversti įdomia pramoga ir sukurti įspūdį, kad santykio kūrimas nėra rimtas reikalas, įsipareigoti jam nereikia bei iškilus sunkumams galima tiesiog nutraukti santykį ir grįžti prie „Tinderio”.

Pradėjus kurti santykius kyla dar vienas iššūkis – pavyzdžiui, porai gali tekti spręsti, ar deklaruoti internete santykio statusą, ar ne?

Socialiniai tinklai tampa priemone parodyti kitiems draugams santykių statusą bei išreikšti savo meilę.

Įprastai poros demonstruoja savo jausmus susikabindamos rankomis arba bučiuodamosis, o socialiniuose tinkluose turime galimybę komentuoti vienas kito pranešimus pabrėždami savo jausmus bei dalintis bendromis nuotraukomis. Taip pat socialiniai tinklai leidžia sekti kito veiklą bei santykius, kas paskatina partnerius, turinčius žemesnį pasitikėjimą savimi, reikšti pavydą ir kontroliuoti. Taip galimybė deklaruoti santykį viešai bei matyti partnerio pranešimus gali tapti kontrolės ir spaudimo įrankiu, kuris santykius padaro tik dar labiau komplikuotus.

Socialiniai tinklai gerokai apsunkina ir romantinių santykių nutraukimą. Pastebima, kad po išsiskyrimo partneriai savo socialiniame tinkle siekia įrodyti, kad jie jaučiasi kaip niekada gerai ir santykio nutraukimas jokios neigiamos įtakos jiems neturėjo bei patvirtinti „Be tavęs man dar ir geriau“. Minėtas emocijų maskavimas iš tiesų sumažina galimybę sulaukti taip reikalingos emocinės pagalbos po santykio netekties.

Ką daryti, jei pats susiduriu su tokiais sunkumais?

Pirma, svarbu nepamiršti, kad desperatiškumas ieškant partnerio nepadeda ir tik labiau trukdo. Tai panašu į maisto pirkimą esant alkanam. Viename moksliniame tyrime pastebėta, kad sveikesnį maistą perka žmonės, kurie tuo metu jaučiasi sotūs, o greitą ir daugiau cukraus turintį maistą renkasi pirkėjai, kurie apsipirkinėdami jaučiasi alkani.

Patarimas: tai, kad tavo draugai dalinasi, kokius šiltus ir artimus poros santykius jie turi, dar nereiškia, kad tu taip pat privalai juos kurti.

Vertinga priminti sau, kad pasimatymai skirti pažinti vienas kitą, o ne sukurti tobulą ir sunkiai pasiekiamą įspūdį apie save. Taigi pastangos rengtis „gražia ir madinga”, tačiau nepatogia apranga, rinktis itin populiarią, „Instagrame” išreklamuotą, bet nepažįstamą vietą susitikimui, sukelia tik daugiau įtampos, kas tik padidina riziką apsikvailinti. Patarimas: renkis ir atrodyk taip, kad jaustumeisi savimi bei nesikuklink parodyti savo mėgstamas vietas mieste. Taip greičiau rasi žmogų, su kuriuo turi bendrų interesų, vertybių ir nešvaistysi laiko kurdamas beprasmius santykius.

Nemažiau naudinga peržiūrėti naujienų sraute atsirandančią informaciją ir nebesekti influencerių, youtuberių ir grupių, kuriose deklaruojamas neatitinkantis realybės gyvenimo būdas ir/ar skatinama kelti per didelius lūkesčius sau.

Stebint populiarius žmones ar grupes gali susidaryti įspūdis, kad kiekvienas privalo keliauti po ypatingai vaizdingas vietas, išlaikyti tobulas kūno linijas, pusryčiauti, pietauti ir vakarieniauti išskirtiniuose restoranuose ir, žinoma, turėti gerokai didesnes nei vidutines pajamas.

Kad tai būtų pasiekta, reikia daug laiko ir pastangų bei nežinia, ar viską pasiekti yra realu. Naudingiau sekti žmones, kurie kalba apie gebėjimą priimti save ir kylančius iššūkius gyvenime. Keletas mūsų rekomenduojamų „Instagramo” influencerių: bingeeaterconfessions / shannydoots / leefromamerica.

Galiausiai didelėmis raidėmis užrašyti sau matomoje vietoje „AŠ NIEKO NEPRIVALAU DARYTI!“: aš neprivalau per porą dienų sukurti artimo santykio, susirasti partnerio, įrodyti, kad mano nuotraukos iš tiesų tikros, priaugti raumenų, pasiekti karjerą, aš, ir tik aš pasirenku, ką daryti su savo gyvenimu (net jeigu ir tėvai sakytų kitaip) ir prisiimu atsakomybę už pasekmes.

Santykis, kuriame esi verčiamas daryti tai, ko nenori, nėra tas, kurį verta tęsti.

Jeigu tavo partnerė/is ar draugas verčia viešinti nuotrauką, kuri tau nepatinka, visiems paskelbti, kad esate pora, tu gali pasakyti tvirtą ir aiškų „ne“.

Ką daryti, jei su minėtais sunkumais susiduria mano vaikas?

Vaizdai, kuriuos paaugliai mato socialiniuose tinkluose kiekvieną dieną, formuoja jų suvokimą apie lyčių vaidmenis ir elgesį internete.

Liūdna tiesa ta, kad gyvenime daugiau sėkmės sulaukia ne jų mama ir tėtis, kurie moralizuoja ir dirba iki vėlaus vakaro, bet „influenceriai“, kurie dalinasi asmeniškomis patirtimis ar intymiomis nuotraukomis.

Todėl tėvų pastangos kontroliuojant savo paauglius nedėti asmeninės informacijos, nuotraukų į paskyras gali būti neefektyvi strategija. Turinys, kurį mes matome virtualybėje, yra tarytum sustabdytas kadras, kuris atspindi realius paauglių santykius ir poreikius už interneto, telefono ir programėlių ribų. Taigi, jeigu siekiame ištrinti, apriboti paauglį nuo žeidžiančios ar žalojančios informacijos, mes nesprendžiame tikrosios problemos: nepatenkintų poreikių bei sunkumų kurti santykius.

Dažnai klausiame savo vaikų, kaip sekėsi mokykloje, būrelyje, su draugais. Tai tarsi įprasta. O šiame skaitmeniniame amžiuje, kaip dažnai klausiame apie tai, kaip jiems sekasi socialiniuose tinkluose?

Ką vaikas matė, skaitė? Kas jam ar jai patiko, sudomino? O galbūt kas nors buvo keista, nemalonu?

Ypatingai svarbu ne tik klausti, bet iš tiesų domėtis vaiko kasdiene veikla socialiniuose tinkluose. Tai padeda, suprasti jo aplinką ir paskatinti drąsiau kalbėti apie kylančius iššūkius internetinėje erdvėje.

Dar keli naudingi patarimai

Geriau suprantant vaiko kasdienius pomėgius, veiklas socialiniuose tinkluose, toliau galima skatinti kritišką požiūrį į socialiniuose tinkluose pateikiamą žmonių (tiek žymių, tiek savo draugų ar pažįstamų) ar „influencerių” nuotraukas, post’us.

Galima pradėti diskusiją nuo bendro klausimo, kaip atrodo žmonės socialiniuose tinkluose? Kokias nuotraukas, post’us pats paauglys talpina internete? Ką jo/jos post’ai sako apie jo/jos gyvenimą?

Galima vaikui pasiūlyti pamėginti prisiminti, kokius pats įrašus yra kėlęs į internetą ir kaip realiai tuo metu jautėsi, ką išgyveno. Galbūt, prisiminti žinomus sekamus žmonės, jų įrašus socialiniuose tinkluose ir palyginti su tam tikrais jų gyvenimo etapais.

Kiekviena šeima turi jai būdingas tradicijas ar taisykles, pvz., vakarieniauti visiems kartu. Kadangi naujosios technologijos yra tapusios mūsų kasdienybės dalimi, rekomenduojama su(si)kurti šeimos naudojimosi socialiniais tinklais taisykles. Susitarkite, kada ir kiek laiko šeimoje naudojamasi internetu, kokia informacija priimtina dalintis, o ko reikėtų vengti (galima aptarti kylančias grėsmes) ir pan.

Vaikams esate pavyzdys, jie mokosi iš Jūsų. Pastebėkite savo elgesį, susijusį su socialiniais tinklais: kiek laiko patys praleidžiate naršydami ir bendraudami gyvai su vaikais, draugais, kiek ir kaip komentuojate žinomų žmonių, savo draugų įrašus, ką patys talpinate savo paskyrose.

Eksperimentuokite ir atraskite gyvo bendravimo malonumus.

Išmėginkite atostogas be interneto ir nuveikite ką nors įdomaus kartu: žaiskite stalo žaidimus, išvažiuokite pasivažinėti dviračiais, pasigaminkite vakarienę, paskaitykite ir aptarkite knygą ir pan.

Po tokios „internetinės detoksikacijos” padiskutuokite su paaugliu apie praleistą laiką, kaip jaučiatės, ką gavote iš šio laiko kartu, palyginkite, kas būtų, jei tą laiką būtumėte praleidę naršydami internete.

Daugiau šiomis temomis: Kaip socialiniai tinklai veikia psichikos sveikatą?