Nuotrauka: Unsplash

„Prileisk tas bobas prie kompiuterio“, „Kaip juokinga žiūrėt, kai panos prie kompų sėdi. Reikia filmuot“, „Gal tau PMS?” Daugybę tokio pobūdžio komentarų mano pašnekovėms šiandien tenka girdėti savo darbe. Šie komentarai, žinoma, tik ledkalnio viršūnė. Mano kalbintos moterys dirba šalies IT įmonėse, kuriose vienaip ar kitaip susiduria su diskriminacija dėl lyties. Tiesa, viena pašnekovių džiaugiasi, kad įstaigoje, kurioje dirba, vyrauja specialistėms moterims saugi ir tolerantiška aplinka. Aš taip pat tikiu ir neabejoju, kad yra įmonių, kuriose darbuotojai nėra vertinami pagal lytį, tačiau žinau, kad būna ir priešingai. Taigi su kuo susiduria IT sektoriuje dirbančios moterys ir ką galima padaryti, kad situacija keistųsi?

„Nesusireikšmink, čia taip priimta dirbti“

Tokio komentaro sulaukė mano pašnekovė, vienos įmonės testuotoja Agnė, sureagavusi į netinkamą kolegos komentarą jos atžvilgiu. Anot Agnės, taip ir panašiai gan dažnai sureaguojama į moters pastabas kolegoms dėl jų neetiškų komentarų ar elgesio.

Pasak Agnės, pradėjus dirbti IT sektoriuje ją nustebino kolegų požiūris į moteris, kuris ne itin pakito ir iki šiol. „Labiausiai mane nustebino tai, kad į moteris kolektyvuose dažnai lig šiol vis dar žiūrima kaip į „puošmeną“, „kolektyvo dvasią“ ar žmogų, kuris darbe sutvarkys visokius nereikšmingus darbus. Pavyzdžiui, vienoje darboviečių, kur esu dirbusi IT koordinatore, buvau vienintelė moteris tarp 30 vyrų. Kartą mūsų vadovas per skyriaus susirinkimą pasididžiuodamas pristatė savo planą, kaip ragins kolektyvą nevėluoti į darbą.

Planas buvo toks: „Tiems, kas nevėluos, Agnė (aš) padarys sumuštinių.

Tada supratęs, ką pasakė, bandė pasitaisyti sakydamas „Sorry, Agne, čia daugiau moterų nėra, tai…“ (suprask, teko apie tave pajuokauti). Tai man buvo šokas, nes buvau viešai išjuokta, o po to tiesiog nieko nebegalėjau dirbti, nes koks skirtumas, vis tiek sumuštiniams daryti čia gi esu. Taip pat stipriai nustebino tos kompanijos Žmogiškųjų išteklių skyriaus požiūris man nuėjus pasiskųsti dėl šio įvykio. Sakė „Nesusireikšmink, čia taip priimta dirbti“. Mano buvo keista, nes tai buvo tarptautinė skandinavų įmonė.

O jeigu šiek tiek atkaklesnė moteris, tai „kalė“, nes neduoda vyrams dirbti. O dar čia ir vadovaut bando, tuoj aš „trenksiu savo lytinį organą ant stalo“ ir viskas visiems bus aišku. Matau, kad į moterį vistiek žiūrima ne kaip į lygiavertę, o kaip į „pagalbinę“. Pavyzdžiui, nepasitarus iš jos atimami darbai arba lygiagrečiai daromi tie patys, nors prieš tai buvo pasiskirstyta darbais, kuris nors bendradarbis daro tą patį, kad moteris „netyčia nepridirbtų.“

O jei tarkim moteris konstruktyviai kolegai pasako, kad „Tu elgiesi neetiškai, ar pan”, būna komentarų „Tau gal PMS?“, arba „Ką čia nusišneki, viskas čia gerai, mes taip dirbam“.

Įmonėje, kurioje dirbu šiuo metu, vienas labai patyręs programuotojas kitą programuotoją moterį pasiuntė labai toli kelis kartus viešai. Kadangi jis yra „patyręs ir kietas“ vyras, niekas į tai nereagavo ir nekreipė dėmesio. Esu tikra jeigu tai būtų kitas vyras, taip tyliai tas konfliktas nebūtų pasibaigęs.

Kalbant apie atlygį, mano ir mano labai gero pažįstamo alga skiriasi ženkliai, nors aš esu aukštesnės kvalifikacijos specialistė. To klausimo aš vadovui kelti „negaliu“, nes mūsų įmonėje, kaip ir tikriausiai daugelyje įmonių, vyrauja nuostatos, draudžiančios dalintis savo algos dydžiu su žmonėmis ne tavo šeimos nariais.“

Agnė darbovietėje yra susidūrusi ir su engimu: „Esu susidūrusi darbe su žmogum, kuris mane engia. Nežinau dėl kokių priežasčių tai vyksta, bet esu skundusi jį savo vadovui. Vadovas mano išsprendęs situaciją, nes liepė mums (su mane engiančiu žmogum) pasikalbėti akis į akį. Pakalbėjau, nieks neišsisprendė, toliau jaučiau bereikalingą įtampą ir spaudimą. Tas sprendimas pasikalbėti nieko nesprendžia. Išsiunčiau skundą aukščiau, tam tikrų veiksmų sulaukiau po pusės metų.“

„Seksistinės paniatkės nuleidžiamos juokais“

Nors itin stiprios diskriminacijos dėl lyties darbe Linai, dirbančiai kokybės užtikrinimo inžiniere/testuotoja patirti neteko, būnant IT specialiste moterimi, pasak jos, pasitaiko visko.

„Galbūt nepatyriau labai stiprios diskriminacijos dėl savo kovingo būdo, galbūt man tiesiog pasisekė, o galbūt pasaulis po truputį keičiasi? Yra kolegų, su kuriais dirbdama net nesusimąstai, kad tavo lytis kitokia ir kad dėl to turėtum jaustis kažkaip kitaip. Yra kolegų, kurie turi seksistinių paniatkių, savo komentarais siekia koleges pažeminti, laido visokius juokelius. Taigi tai labai priklauso nuo kiekvieno asmens. Deja problema iškyla tada, kai kolektyve susiformuoja vyriškos grupės ar reikšminga vyrų persvara, kurių IT sferoje pasitaiko labai dažnai. Na, o kolektyvo dinamika labai priklauso nuo to, kiek joje yra aktyvių seksistų.

Deja daugelis tų, kurie patys komentarų nelaido, seksistams neparodo, jog tokie komentarai nepriimtini.

Taip pat, didelei mano nuostabai, dalis netgi įsijaučia patys tokių komentarų palaidyti tarsi gavę pastūmėjimą ar pajautę galimybę, kitų pritarimą“ – pastebi Lina.

Klausiu Linos, ar įmanoma į ką nors kreiptis dėl tokių situacijų, kai įmonėje dirbanti moteris sulaukia įvairių komentarų lyties atžvilgiu, Lina suabejoja – kreiptis gal ir galima, bet čia galima tikėtis dar daugiau klausimų nei atsakymų: „Galiu spėti, kad už tai turėtų būti atsakingas Žmogiškųjų išteklių skyrius, tačiau kyla klausimų: kaip mano skundą interpretuos? Ar numos ranka ir sakys, kad neverta imti į širdį, nes tai tik juokelis.

Taip, dažnai tokie komentarai išsakomi juokelių forma tarsi atimant galimybę piktintis, nes kas gi piktinasi dėl juokų?

Kokie bus vykdomi veiksmai? Ar po to nepablogės padėtis dirbant toje pačioje komandoje? Ar kolega nepradės elgtis dar šlykščiau? Ar po kelių incidentų seksistinius komentarus laidančio žmogaus atleidimas yra realus? Ar pati, norint išvengti konflikto, nebūsiu paprašyta keisti pozicijos ar komandos? Bet kokiu atveju manau, kad įmonėms derėtų ne tik deklaruoti vertybes, o ir griežtai apsibrėžti nuostatose, kas laukia šiurkščiai pažeidus tas vertybes.

Taip pat labai daug padėtų, jei ir kiti kolegos vyrai nebūtų akli ir kurti išgirdę tokius juokelius ir leistų komentuojančiam suprasti, kad tai mūsų darbo aplinkoje nėra priimtina.

Nes įprastai dažniausiai tokie tipai sugėdinti labai greitai užtyla. Tiesa, pati per studijų bei darbo laikotarpį užsiauginau storą odą ir išmokau už seksistinius komentarus atskirsti taip, kad maža nepasirodytų, tačiau vis tiek norėčiau pajusti, ką reikštų dirbti negirdint įvairių komentarų.“

Neseniai Nebegėdoje paleidome epizodą KODĖL MOTERYS UŽDIRBA MAŽIAU, kur mano kolega Lukas su pašnekove Ugne nagrinėjo, kodėl gi taip mūsų šalyje yra. Pasirodo, nepaisant sektorių, vidutiniškai per mėnesį moterys Lietuvoje gauna 138 eurais mažesnį atlygį nei vyrai. Klausiu Linos, ar IT sektoriuje dirbančios moterys taip pat uždirba mažiau nei su jomis dirbantys vyrai.

„Tokių žinių neturiu, nes apie atlyginimus su kolegomis nediskutuojame, – teigia pašnekovė. – Be to, atlyginimą gali nulemti labai daug faktorių – užimama pozicija, metų išdirbis įmonėje, žinių bagažas, asmeninės savybės derantis, esamos aplinkybės. Galiu tik spekuliuoti ir mažesnį moterų atlyginimą galėčiau sieti su visuomenėje nusistovėjusiais standartais. Mergaitės mažiau skatinamos rizikuoti, būti drąsiomis t.y. dėrėtis dėl atlyginimo, reikalauti adekvataus.

Taip pat bendraudama su moterimis IT pastebiu, kad dauguma jų savimi nelabai pasitiki (lyginant su vyrais). Taigi galbūt dauguma vyriškių tiesiog nagliau reikalauja, daugiau savimi pasitiki darbo sferoje?

Kita vertus, darbo rinkoje jaučiamas didesnis pasitikėjimas vyrais ir jų kompetencija. Štai neseniai skaičiau labai įdomų tyrimą apie transvyrus ir jų lyginamąją patirčių analizę būnant moterimi bei vyru. Visi tyrimo dalyviai pastebėjo, jog tapus vyrais darbe jų žodžiais buvo tikima labiau, net neturint svarių argumentų, jie nebuvo reikalaujami pagrįsti. Be kita ko, kalbant apskritai, moterys pačios labai dažnai juokelius ar komentarus nuleidžia juokais. Galbūt nori išvengti konflikto (kaip dažnai yra mokomos)“, –  pasakoja IT specialistė.

„Reikia įrodyti, kad nesi durna“

Jovilė, programuotoja vienoje kompanijoje dirbanti moteris pasakoja su įvairiais komentarais susidūrusi dar tada, kai nusprendė rinktis moterims „neįprastą“ specialybę:

„Atsimenu, rinkdamasi studijas, komentarų sulaukiau iškart, kai pasakiau, kokią stojimo eilę planuoju sudaryti. Mano tėvas pasakė, kad IT specialybėms aš per durna. Tiesa, jo žodžiai buvo subtilesni, bet žinutė aiški. Kol buvau netekėjusi, vis sulaukdavau iš žmonių komentarų, kad gerą strategiją pasirinkau vyro susiradimui, nes „IT gi jų daug ir jie protingi“. Kita dalis reaguoja, kad gi programavimas yra baisiai sudėtinga, kaip aš čia taip savo noru?! Aišku, atsiranda ir teigiamai, su nuoširdžiu susidomėjimu žiūrinčių žmonių.

Mane iki šiol stebina, kiek daug įtampos šioje srityje. Pradedant standartiniais dalykais ir baigiant darbo aplinka, lievais bajeriais, vyrų savo viršenybės demonstravimu ir t.t. Aišku, labai daug kas priklauso nuo žmogaus asmenybės ir aš turiu tikrai malonių, puikių kolegų vyrų, tokių, iš kurių galiu mokytis, kartu dirbti, spręsti problemas, kažką kurti, būti jų įkvėpta.“

Klausiu Jovilės, su kokiais didžiausiais sunkumais jai tenka susidurti dirbant IT sektoriuje.

Kol kas kiekviename naujame kolektyve Lietuvoje, kuriame teko pradėti dirbti, tam, kad į mane ir mano nuomonę pradėtų kreipti dėmesį, reikėjo įrodyti, kad esu „ne durna“.

Čia tos situacijos, kai žinai problemos sprendimą, bet jis yra nurašomas kaip niekam tikęs ar neišklausomas tol, kol suprantama, kad kiti sprendimai tiesiog neveikia arba kai pati „išsiplešiu“ dėmesį. Tiesa, kol kas nei viename užsienio kolektyve, kuriame yra tekę dirbti, su tokia problema nesusidūriau.

Visgi, reikia pasidžiaugti, kad vis dažniau sutinku ir visiškai neutraliai moterų programuotojų atžvilgiu nusiteikusių vyrų. Tokių, kurie atlikto darbo/nuomonės nevertina pagal lytį. Taip pat jautriai reaguojančių, kai įvardiju, kad kažkokie juokai ar kas nors dar mane priverčia jautis nepatogiai, tiesa, čia vis dar skaudus klausimas“, – dalijasi Jovilė.
O ar įmanoma į ką nors kreiptis, jei darbe patiri diskriminaciją lyties atžvilgiu? Pasak moters, jos darbe tai įmanoma teoriškai: yra tam numatytos procedūros, taisyklės ir kt.: „Tačiau praktiškai, nesu tikra, ar tai veikia taip, kaip deklaruojama. Man pačiai yra tekę kreiptis į savo vadovą dėl trikdančio ir žeminančio bendradarbio elgesio. Pliusas tas, kad vadovas nenumojo ranka ir gilinosi į situaciją.

Minusas, kad sprendimo būdas nebuvo efektyvus, nesijaučiau labai palaikoma. Negana to, galiausiai tas žmogus, kuris darbe yra žeminęs ne vieną moterį, gavo paaukštinimą.

„Mūsų darbo aplinka – labai sąmoninga ir tolerantiška“

Vienos kanadiečių įmonės vyresnioji programuotoja Severija dalijasi pozityvesne patirtimi. Pasak jos, nors seniau tekdavo susidurti su įvairiais komentarais ir situacijomis, kuriose būdavo nejauku, šiandien tų dalykų, anot Severijos, jos darbo aplinkoje nėra likę: „Prieš kokį dešimtmetį tai sulaukdavau tų nesmagių komentarų, nors, manau, jie nebuvo piktybiški, labiau streotipiški, na, kad aš, pvz., graži.

Tai vyrai ateidavo tiesiog pažiūrėt į mane. Kartais nepagalvodavo, kad dirbu programuotoja, abejodavo, kad pati darau namų darbus ir t.t.

Bet šiandien to mano aplinkoje nelikę. Man patinka, kaip mano įmonėje darbdavys rūpinasi darbuotojais, čia daug savęs realizavimo galimybių. Tiesa, tai nereiškia, kad lengviau kilti karjeros laiptais – kaip moteris atrodai minkštesnė ir jautresnė, todėl reikia tvirtumo. Jei perspaudi, sako, kad esi emocionali. Vyrų darbe dauguma, tad kad patektum į pasitikėjimo ratą, tenka derintis prie jų gyvenimo būdo, o tai kartais labai sudėtinga. Kai kurios mano pažįstamos merginos skundžiasi, kad kolegos į jas žiūri labai iš aukšto. Esu girdėjusi apie darbo pokalbius, kuriuose darbdaviai klausė KADA ŽADI PASTOTI? O tai visiškai netoleruotinas elgesys.

Tačiau manau dabar laikai keičiasi: labai daug kalbama apie darbo aplinką ir lygias teises. Todėl bent jau mano darbovietėje visi labai dėl to stengiasi. Aišku, visur pasitaiko visko, tada stegiuosi apie tai kalbėti. Ir labai skatinu merginas kalbėti, jei blogai jaučiatės ir vyksta blogi dalykai.

Kaip kompanijoje pakeisime kokybės ir sąmoningumo lygį, jei darbuotojai toleruos netinkamą elgesį?

Be to, kalbant apie atlyginimų skirtumus, žinau, kad merginos dažnai pasidaro meškos paslaugą pačios sau, nes prašydamos algos galvoja, ar ne per daug paprašė, nusileidžia. Nėra per daug, reikia prašyti tiek, kad gėda būtų. Jei patiksi, įmonė su tavimi pasiderės.

Įmonėje, kurioje dirbu, itin sąmoninga ir tolerantiška aplinka. Bet aš dirbu labai pavyzdingoje kompanijoje. Turime daug mokymų apie tai, kaip atrinkti žmones nesivadovaujant stereotipais, turime vidines taisykles dėl to, ko negalima daryti ir pan. Aš pati susidūrusi su kokia įdomesne situacija pasakau apie tai kolegai ar su vadovu padiskutuoju, ką tokioje situacijoje daryti. Tikiu, kad tikrai ne visos Lietuvos kompanijos tokios kaip ta, kurioje dirbu, todėl tikrai labai reikia kalbėti ir netoleruoti to, kas netenkina“, – įsitikinusi Severija.

Darbe susiduri su diskriminacija lyties ar kitokiu (kilmės, amžiaus, įsitikinimų, lytinės orientacijos, negalios) pagrindu? Dėl šios problemos gali kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

Daugiau apie dirbančias moteris skaityk šiame tekste Kodėl moterys turėtų užsidirbti pačios?