Ką apie homoseksualumą sako Biblija?

Teksto autorė Agnė Pakšytė – 3 kurso politikos mokslų studentė, šiuo metu studijuojanti Kanadoje. „Šį semestrą kremtu be galo įdomų History of Sexuality kursą, kuriame nagrinėjame įvairias seksualines praktikas ir represijas pradedant nuo Renesanso. Šie istorijos tyrinėjimai leidžia suprasti, kaip susiformavo dabartiniai tabu ir įvertinti jų autoritetingumą: ar tikrai mums, 21 amžiaus žmonėms, normalu sekti 16-17 amžiuje susiformavusias tendencijas?“
Iliustracijos Gabija Zava

Per pastaruosius mėnesius paskui atakas prieš LGBTQ+ bendruomenę Vilniuje ir vaivorykštinių vėliavų bangą viešojoje erdvėje nuvilnijo ir aibė straipsnių, įrašų socialiniuose tinkluose ir, neišvengiamai, neapykantos pilnų komentarų. Gana dažnai homofobai savo nuomonę paremia religiniais argumentais: homoseksualumas yra nuodėmė, Dievas sukūrė heteroseksualų žmogų ir niekaip kitaip, vienalyčiai santykiai yra nekrikščioniški, už juos gresia bausmė pomirtiniame gyvenime ir t.t.

Liūdnas tokio požiūrio pavyzdys – kiek komiška, tačiau labai aktyvi internetinė svetainė klauskkunigo.lt, kurią visai netyčia atradau ieškodama informacijos apie bažnyčios požiūrį į homoseksualumą lietuvių kalba. Šiame forume „pasauliečiai krikščionys katalikai“ kunigai konsultuoja įvairiais tikėjimo klausimais. Puslapio lankytojas Tomas kreipiasi patarimo:

„Sveiki, norėjau paklausti, ar homoseksualumas Biblijoje laikomas nuodėme? Ar lytiniai santykiai su tos pačios lyties asmeniu yra neatleistina nuodėmė? Apie santuoką nekalbu, tik apie pačius lytinius santykius.“

Kunigas Vytautas jam tvirtai atsako:

„Krikščionių tikėjime homoseksualūs santykiai yra nuodėmė. Ši nuodėmė atleidžiama, nebent nesigailima ir nesistengiama jos nedaryti.“

Norėčiau, kad man, o ne kunigui Vytautui, būtų leista atsakyti Tomui, kurio klausimas skamba taip desperatiškai ir nekaltai: ne, Tomai, homoseksualumas nėra nuodėmė ir leisk man papasakoti, kodėl.

Žinant, kaip dažnai religiniai argumentai naudojami kaip pretekstas homofobijai, susidaro įspūdis, kad Biblijoje homoseksualumui skirta daug dėmesio, viskas aiškiai ir tvarkingai aprašyta: kokia bausmė, už ką ir kodėl. Tačiau taip nėra. Biblijoje homoseksualumas nėra pirmutinės svarbos klausimas ir apie jį parašyta nedaug. Tačiau yra trys dažnai pasitaikančios strategijos ir labai tolimą sąsają su homoseksualumu turinčios biblinio teksto vietos, kurias galima palenkti į homofobijos pusę keliais būdais: laisva interpretacija, išėmimu iš konteksto ar kryptingu vertimu.

Puikus konservatyvios interpretacijos pavyzdys yra vienas dažniausiai su homoseksualumu siejamų biblinių pasakojimų: istorija apie Sodomos ir Gomoros miestus. Nuo šios istorijos kilo žodis „sodomija“, reiškiantis lytinį ištvirkavimą. Lietuvių kalboje jis retai vartojimas, tačiau anglų kalboje „sodomy“ yra paplitęs istorinis terminas, turintis kelias prasmes: jis gali reikšti ir santykiavimą su gyvūnais, ir nereprodukcinius ar vienalyčius lytinius santykius. Iki maždaug 19 amžiaus tai buvo pagrindinis terminas homoseksualumui įvardinti, tačiau šiais laikais tai yra stigmatizuojantis ir LGBTQ+ bendruomenę žeidžiantis žodis.

Norėdamas patikrinti šių Sodomos gyventojų dorovingumą, Viešpats nusiuntė į šį miestą du angelus. Lotas, vienintelis doras krikščionis visame mieste, juos pavalgydino ir priėmė savo namuose nakvynei. Netrukus pikta sodomiečių vyrų minia susirinko aplink Loto namus ir ėmė reikalauti nepažįstamus atvykėlius atiduoti jiems, kad minia galėtų juos „pažinti“ (bibliniame kontekste tai reiškia turėti lytinių santykių). Lotas vietoje svečių pasiūlė miniai savo nekaltas dukteris, tačiau vyrai nesutiko su šiuo pasiūlymu. Matydami minios įtūžį, angelai atsidėkojo Lotui už jo svetingumą ir leido jam pabėgti iš miesto, kuris netrukus buvo sunaikintas Viešpaties siųstu sieros ir ugnies lietumi.

Natūraliai kyla klausimas: ar tikrai tai buvo homoseksualūs santykiai, kuriuos Dievas nubaudė sieros lietumi, ar grupinis žaginimas, prievarta ir smurtas? Vėlesnėse pranašystėse Sodoma minima kaip išdidumo, paleistuvystės ir puikybės pavyzdys, tačiau vienalyčiai santykiai kaip esminė Sodomos nuodėmė nėra paminėti nė karto. Todėl lieka pripažinti, kad šios istorijos pritempimas prie homoseksualumo yra tik viena iš daugelio galimų interpretacijų.

Panašiai homofobiški komentatoriai ir Biblijos fundamentalistai mėgsta išimti Šventojo Rašto citatas iš istorinio konteksto. Taip, ir laiškuose romiečiams, ir korintiečiams, ir Pradžios knygoje, ir Kunigų knygoje, ir daugelyje kitų religinių tekstų rašoma, kad vyrų „ištvirkavimas“ su vyrais yra nuodėmė. Tačiau tuose pačiuose tekstuose liepiama nekirpti plaukų aplink galvą (Kunigų 19:27), nedėvėti drabužių, pagamintų iš skirtingų audinių (Kunigų 19:19), o Išėjimo knygoje rašoma, kad tie, kurie dirba sekmadieniais, turėtų būti baudžiami mirtimi (31:15). Daugeliu iš šių draudimų buvo kreipiamasi į pagoniškas gentis, gyvenusias šalia izraelitų. Senajame Testamente minimos šukuosenos, drabužiai ir seksualinės praktikos (pvz.: sakralinė prostitucija tarp vyrų) buvo pagoniškų ritualų dalis, kurių krikščionys turėjo vengti. Atsivertimas į krikščionybę retai būdavo baigtinis, gentys ir pavieniai asmenys dažnai grįždavo atgal prie senųjų papročių, tad tiesiogiai įvardinti jų ritualus kaip nuodėmes buvo reikalinga krikščionybės plėtrai.

Skaitydami šiuos tekstus šiuolaikiniame kontekste, turime turėti omenyje kelis dalykus. Visų pirma, bažnyčia jau kurį laiką nebekovoja su pagoniškais ritualais ir, bent jau kol kas, niekas negrasina mūsų tikėjimo laisvei. Todėl, manau, kad turėtume nustoti dangstytis įsakymais, kurie buvo parašyti prieš mūsų erą bandant įskiepyti krikščionybę pirmosioms bendruomenėms. Antra, ritualiniai ar priverstiniai vienalyčiai santykiai nėra tas pats, kas laisvai pasirinkti homoseksualūs santykiai šiandieninėje visuomenėje. Trečia, jau seniai ir sėkmingai atsisakėme daugelio Biblijoje minimų ir tais laikais priimtų praktikų: vergijos, skirtingų bausmių vyrams ir moterims už tokį patį elgesį, mirties bausmės. Kuo homoseksualumas skiriasi nuo jų?

Jau seniai ir sėkmingai atsisakėme daugelio Biblijoje minimų ir tais laikais priimtų praktikų: vergijos, skirtingų bausmių vyrams ir moterims už tokį patį elgesį, mirties bausmės. Kuo homoseksualumas skiriasi nuo jų?

Galiausiai, verta atsižvelgti ir į religinių tekstų vertimus. Lietuviškuose Naujojo Testamento vertimuose vartojamas žodis „homoseksualistai“, tačiau ankstyvosios krikščionybės laikais šis žodis tiesiog neegzistavo. Pirmą kartą jis pavartotas tik 1869 metais, o Šventajame Rašte originalo kalba vartotas žodis „arsenokoites“ – graikiškas žodis, sudarytas iš „arsen“, vieno iš žodžių, reiškiančių vyriškos lyties asmenį, ir „koites“, reiškiančio „lovos“. Religinėje ir akademinėje bendruomenėje vis dar verda aštri diskusija, ar šis žodis tikrai turi sąsajų su homoseksualumu, nes Biblijoje jis pavartotas tik du kartus ir jo reikšmė nėra aiškiai apibrėžta. Kituose šaltiniuose šis terminas taip pat vartotas retai ir neapibrėžtai. Tad kuomet Šventajame Rašte perskaitome keistą lietuvišką vertinį „homoseksualistai“, nepriimkime jo kaip neginčytinai teisingo vertimo iš graikų kalbos.

Įvertinus, kiek biblinio teksto interpretacija nutolsta nuo paties teksto, kiek įtakos Šventojo Rašto reikšmei padaro jo istorinis kontekstas ir kiek jo prasmę gali pakeisti neatsargus vertimas, grįžkime prie klausimo: ką Biblija sako apie homoseksualumą? Manau, kad kiekvienas turėtų į šį klausimą sau atsakyti savarankiškai, pasiremiant savo kritiniu mąstymu ir įsitikinimais. Tačiau tiesa ta, kad Biblija yra tekstas, kuris šiuolaikiniame pasaulyje įgauna prasmę per interpretaciją. Viena iš galimų Biblijos interpretacijų, sąmoningo, tolerantiško ir šiuolaikiško žmogaus interpretacija, homoseksualumo nesmerkia. Kita interpretacija apie homoseksualumą apskritai nieko nesako. Trečia interpretacija, kurią palaiko anksčiau paminėtas kunigas Vytautas, homoseksualumą laiko nuodėme. Interpretacijų yra daug, tačiau mes turime laisvę rinktis, kurią iš jų palaikyti ir niekas kitas už mus šio sprendimo neturėtų padaryti.

Kodėl tai svarbu? Nes mūsų visuomenėje gyvena dar daug Tomų, kurie sėdi spintoje, slepia savo orientaciją, o sekmadieniais eina į bažnyčią ir klausosi Vytautų pamokslų. Tų pačių pamokslų klausosi jų tėvai, seneliai, mokytojai ir bendraklasiai. Tada Tomai grįžta namo ir graužiasi, kad savyje nešioja nuodėmę; galbūt juos nuolatos persekioja kaltė, gėda ir nerimas, galbūt depresija, o galbūt ir kas nors dar rimčiau. Todėl turime garsiai kalbėti apie tą religinių tekstų interpretaciją, pagal kurią homoseksualumas yra visai ne nuodėmė ir sudaryti atsvarą konservatyvių komentatorių balsui.

Tad, Tomai, jei skaitai šį tekstą, kreipiuosi į tave ir dar kartą sakau – homoseksualumas nėra nuodėmė. Keistis reikia ne tau, o bažnyčiai. Su tavimi viskas gerai.

Komentarai (15)

  • Ingrida

    br. Evaldas Darulis Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje subūręs LGBT+ maldos grupelę. Grožiai su žmonių gyvenimais vyksta!

    reply
  • Algis

    “Lotas, vienintelis doras krikščionis visame mieste”

    way to go baby, way to go 🙂

    reply
  • Skaitytojas

    Tai kad parasyta kunigu 20:13.

    Uz miegojima su vyru kaip su moterim baudziana mirtimi ir patys kalti. Nors lietuviskai isversta kad abu turi mirti tiesiog.

    Ar autore bent pagooglino pries visa straipsni parasydama? Cia visos pastangos dabar? Tiesiog juoda ant balto parasyta kad ragas jei du vyrai permiegos abu turi but nuzudyti ir ar nepakanka to sugriauti visa rasineli?

    Taip brangus tikintieji – krikscionybe uz homesksualuma teisia mirtimi. Isvis kiekvienas bent kiek issilavines ar augantis kaip asmenybe zmogus turetu palikti religija. Na bent organizuota.

    O autorei turiu tik tiek pasakyti: Neverta bandyti pritempti ar issigalvoti ka biblija sako, kad atitiktu siuolaikines idejas ir pasaulio suvokima nes tu nori kad ji butu relevant. Ir apskritai negi ji tokia svarbi tavo asmenybes dalis kad tu ignoruoji viska kas akivaizdziai sako kad nirtis homoseksualams. Kodel tu taip stengiesi pritempti kad homoseksualumas biblijoje yra ok? Kam reikia tokiu minties gimnastyku?

    Realybe: tavo tikejimas mano kad homoseksualai turi mirti. Tu su tuo nesutinki bet religija tokia didele tavo asmenybes dalis ir stengiesi ar tai pati sau irodyti kad taip nera. Krikscionybe cool?

    reply
  • Lukas

    Esu 23 m. aktyvus katalikas, mano orientacija netradicinė. Ilgą laiką ieškojau būdo gyventi pagal tokią savo tapatybę, ginu jas abi ir kol kas sėkmingai derinu, pasirinkdamas man tinkančius ir tarpusavy neprieštaraujančius principus. Ačiū teksto autorei Agnei, bet turiu keletą pastebėjimų, kurie gali būti svarbūs visiems.

    1) Ar tikrai verta vadinti minimą katalikų puslapį „komišku“? Tokį apibūdinimą LGBTQ požiūriu pateikiate kaip kone objektyvų, tačiau tai akivaizdžiai asmeninis vertinimas, paremtas Jūsų pažiūrų ir patikimo/nepatikimo. Juk lygiai tokį patį vertinimą galima priklijuoti ir Jūsų ar apskritai nebegeda.lt straipsniams. Tuo nenoriu kvestionuoti šio teksto vertingumo. Noriu tik atkreipti dėmesį, kad būtent dėl „svaidymųsi” tokiais subjektyviais vertinimais, bendras dialogas tarp Bažnyčios ir LGBTQ tiesiog neįmanomas. Tiek Jūs, tiek kiti šią temą gvildenantys (beveik) visada pozityviai pateikia savo vertinimą, o iš Bažnyčios požiūrio analizuoja tik kritikuojamus (neretai ir vertingai) dalykus. Manau, kad argumentuotas atkirtis į teiginius, o ne jų autorių vertinimas (nesvarbu, tai bendruomenė ar konkretus žmogus), yra geriausias būdas apsisaugoti nuo abipusių ginčų. Žinoma, jei tik norite, kad pagaliau su mumis, LGBTQ žmonėmis, būtų einama į sprendimo paieškų diskusijas ne tik deklaracijų lygmenyje; jei tiesiog norite pasisakyti, ką manote – tęskite, Jums puikiai sekasi.

    2) Ne tik Jums, bet ir kitiems straipsnių autoriams pradžioje reikėtų apibrėžti, ką jie laiko homoseksualumu. Ar tai tik potraukio tai pačiai lyčiai jutimas, ar dar ir seksualinis gyvenimas? Atkreipkite dėmesį į minimo kunigo Vytauto teiginį: „Krikščionių tikėjime homoseksualūs santykiai yra nuodėmė“. Čia kalbama ne apie potraukį, o veiksmą (jei norite – potraukio realizaciją). Jūs kalbate tarytum kaltintumėte kunigą ir katalikų tikėjimą engiant abu dalykus. O dėl vertinimo, kad yra ar nėra nuodėmė – atleiskite, bet tai yra religijos ir teologijos prerogatyvoje. Manau, jūs galite sakyti, kad homoseksualumas nėra nuodėmė šiuolaikiniame socialiniame-psichologiniame kontekste – tam aš pritarčiau. Tačiau Jūs nesate nei šventikė, nei baigusi teologijos studijas, kad galėtumėte teigti krikščionybėje homoseksualų lytinį aktą esant nenuodėme.

    3) Neabejoju, kad esate puikaus išsilavinimo ir nuovokos, tačiau leiskite pasiūlyti viena: jeigu norite eiti į dvišalę diskusiją su Bažnyčia ar tiesiog tikinčiais, kurie pasisako prieš LGBTQ, pažinkite savo oponento poziciją. Biblijos turinį, be vertimo klausimo Naująjame testamente (NT), Jūs kritikuojate tik iš Senojo Testamento. Leiskite priminti, jog katalikų tikėjimo pagrindą sudaro Naujoji Sandora, išdėstyta NT. Tad jei neapžvelgdama pastarojo teiginių (ne tik lingvistinių niuansų), Jūsų kritikos poziciją diskusijoje galima lengvai atremti. Pagaliau, NT galima pastebėti ir ne tokio žiauraus determinizmo, gal net Jūsų mintis pagrindžiančių idėjų. Štai laiške efeziečiams aiškiai pasakyta, jog prigimtis nėra nuodėmė pati savaime – nuodėmė gali būti tik gestas; vadinasi, pats homoseksualus potraukis tikrai nėra nuodėmė. Argi tai negalėtų būti pokalbio su Bažnyčia bendras išeities taškas? Juk ir Jūs nemanote, kad pats potraukis tai pačiai lyčiai yra smerktinas?

    Tikiuosi, neįžeidžiau Jūsų asmeniškai, nes ne toks buvo mano tikslas. Norėjau tik pasiūlyti tokias mintis Jums apsvarstyti. Pats stengiuosi visomis išgalėmis jau dabar ieškoti dialogo tarp abiejų pusių čia, Lietuvoje, pradėdamas nuo savęs, savo draugų, o šiandien – ir Jūsų. Linkiu sėkmės, dar kartą ačiū už straipsnį!

    reply
    • Gabriele

      Ačiū, Lukai !!! Pagaliau sąžiniga laikysena ir Katalikų Bažnyčios mokymo atžvilgiu.

      reply
  • Joana

    Kaip biseksuali krikščionė katalikė, tik neseniai nustojau jausti gėdą dėl savo orientacijos. Visi sakydavo, kad tai negerai, kad tai nuodėmė, kad turiu stengtis pakeisti save. Tačiau pagal bibliją seksas prieš santuoką, bei neturint tikslo susilaukti vaikų irgi yra nuodėmė. O aš taip nemanau. Žinoma, kūniškas ir geidulingas seksas siekiant patenkinti save yra nuodėmė, tačiau seksas kaip meilės ir artumo išraiška yra labai nuostabus dalykas, dėl kurio tikrai nereikia atgailaut. Taip ir aš manau, kad net jeigu aš jaučiu artimą ryšį su moterimi ir su ja myliuosi, neturiu jausti gėdos – aš juk nieko blogo nepadariau. Once again, kiek žmonių, tiek nuomonių. Ačiū, Agne, už tokį gerą ir ir puikiai argumentuotą tekstą!

    reply
  • Miglė

    1. “Lotas vienintelis doras krikščionis visame mieste”. Ką? Senojo Testamento laikais nebuvo krikščionių. Tekstas iš karto kreipia ne į Biblijos analizę, o Bažnyčios kritiką.
    2. Tekste, kaip ir dažnai kur kitur, maišomos sąvokos “homoseksualumas” ir “homoseksualūs santykiai”. Homoseksualumas nėra nuodėmė, nes tai yra polinkis nepriklausomas nuo žmogaus laisvos valios. Nuodėmė yra homoseksualūs santykiai, nes tai žmogaus pasirinkimas. Lygiai taip pat kaip nuodėmingi yra heteroseksualūs nesantuokiniai santykiai.
    3. Bažnyčia nepripažįsta vienalyčių asmenų santykių “santuokos” rėmuose, nes santuoka bažnyčioje yra sakramentas t.y. vyro ir moters ryšys – Kristaus ir Bažnyčios tarpusavio meilės ženklas. Todėl homoseksualūs santykiai visados yra nuodėmė, kuri atleidžiama asmenims galintis ir pasiryžus taisytis, kaip bet kuri kita nuodėmė.

    Kam dairytis į senąjį testamentą, kai galima žiūrėti į dabartinį Bažnyčios mokymą.

    reply
  • Vytautas

    Puikus straipsnis!

    reply
  • Stefanija

    Migle, norėčiau detalesnės jūsų nuomonės, o taip pat ir visų jūsų dėl šio teiginio: ” Homoseksualumas nėra nuodėmė, nes tai yra polinkis nepriklausomas nuo žmogaus laisvos valios. Nuodėmė yra homoseksualūs santykiai, nes tai žmogaus pasirinkimas”. Tai ar teisingai suprantu, jog jeigu aš būdama mergina pvz. jaučiu potraukį kitai merginai, tačiau viskas yra tik minčių lygyje- tai nėra nuodėmė? Tačiau, jeigu pradedu su ja santykiauti- susitikinėti bučiuotis, glamonėtis, mylėtis ar tai jau nuodėmė? Tai taip išeitų, jeigu jauti potraukį tai pačiai lyčiai, tačiau slopini save ir pasirenki nugyveni gyvenimą su priešinga lytima tai visgi nėra nuodėmė?

    reply
    • Diana

      Potraukis vogti…. Planavimas vogti ir valgomas jau yra nuodėmė/nusikaltimas. Bet atėjusi mintis į galvą vogti nėra nuodėmė. Čia panašiai, kaip netyčia kažką pamatyti, išgirsti.

      reply
  • tradicinis gėjus

    Patariu skirti 2 dalykus – visus santykius, išskyrus lytinius, su homoseksualiais iš prigimties žmonėmis, kurie yra priimtini visiems, ir seksualius santykius tarp homoseksualių žmonių, kurie yra nepriimtini ir laikytini nuodėme, nes jie pagrįsti nepriimtinomis formomis – analiniu, oraliniu ir kt. seksu, o tai ne kas kita, kaip iškrypimas ir ištvirkavimas, tenkinant fiziologinį potraukį, kurį padorus tikintysis ar ateistas, būdamas homo sapiens privalo įveikti, norėdamas skirtis nuo gyvulių …

    reply
    • Miglė

      O nuo kada analiniu ir oraliniu seksu užsiima tik homoseksualūs žmonės?

      reply
  • Aiste

    Labai įdomus straipsnis, ir mintys pateiktos yra teisingos, bet aš vistiek nesuprantu vieno dalyko. Kodėl mes turime eiti ir skaityti Šventąjį Raštą ar kokį kitą religinį šlamštą ir interpretuoti, kaip kas ką norėjo pasakyti prieš neaišku kiek metų? Tikrai man niekaip nepaaiškinama, kodėl mes vis dar grįžtame į Bibliją “išsitraukti” vertybių, su kuriomis gyventi, sužinoti, kurios yra nuodėmingos ir kurios ne?
    Visuomenė gali taip keistis su metais, pradedant nuo tos pačios vergijos panaikinimo, kai galvą skauda mes su plaktuku nebandome to išmušti irgi daugiau, o naudojame vaistus ar kitas priemones – visgi kažkaip evoliucionuojame. Bet kai kalba ateina apie religiją, kažkokias sacred bubble atsiranda, kuriame ji yra ir yra neliečiama.
    Aišku aš esu biased šitoj vietoje, nes manau, kad religija yra tiesiog harming dalykas. Bet ir aš bandžiau skaityti Bibliją, ir mes savo vertybių tikrai nesirenkame iš tos knygos, todėl gal reikėtų jau pagaliau išlipti iš masino smegenų plovimo, ir nustoti sakyti, iš esmės, kaip Biblija nesakė, kad homoseksualumas yra nuodėmė, bet žmonės blogai interpretavo. Gal tiesiog nustokime tai skaityti ir bandyti remti savo gyvenimus knyga išėjusia jau seniai iš aktualijos šių dienų visuomenėms?
    Orientacijos nesirenkame, homoseksualumas natūralus dalykas, išmeskite savo biblijas ir gyvenkime ramiai.

    reply
  • viktorija

    Labai daug netiesos pasakytą šiame straipsnyje. Biblijoje rašoma ,, Per amžių amžius”. Tai nepriklauso nuo laikotarpio. Nors amžiai bėga, bet vertybės išlieka tos pačios. Taip, kaip meilė buvo vertybė, taip ir dabar. Aš anksčiau, gal prieš metus būčiau perskiačiusi šį straipsnį, būčiau sutikusi su kiekvienu rašytojos žodžiu, bet įsigilinus į viską plačiau, supratau, kad Biblijoje buvo pranešta, kad žmonės netikės šventu raštu, bus nuodėmingi, prisigalvos įvairių filosofijų. Dievas sukūrė moterį ir vyrą, todėl, kad būtų tęsiama giminė. Jei gyvena vyras su vyru, arba atvirkščiai, jie negali pratęsti giminės, todėl Dievas ir draudžia visus iškrypimus (homoseksualizmą). Be to, geisti taip pat yra nuodėmė. O tai, kad sekmadienį reikia švęsti, tai yra katalikų išmislas, šeštadienis yra šabas- vienintelė laisva diena, kai žmogus turi ilsėtis.

    reply

Komentuok

Nebegėda pateikiama informacija ir prekės yra skirtos asmenims vyresniems nei 18 metų.

Jei esate vyresni nei 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir bus saugoma nuo nepilnamečių.

Svetainėje yra naudojami slapukai ("cookies"). Plačiau apie slapukų naudojimą sužinokite čia.