Joninės gali asocijuotis su daug skirtingų dalykų: vieniems prieš akis iškyla naktį degantys laužai, kitiems – paslaptingojo paparčio žiedo paieškos, moterų pinti vainikai, lietuvių liaudies dainos ir šokiai iki paryčių. Tai ypatinga, trumpiausia naktis metuose, savo tradicijomis suvienijanti visą lietuvių tautą.

Kokia yra Joninių, kaip šventės, kilmė ir kodėl lietuvių tautai ji tokia svarbi?

Joninių kilmė

Manoma, kad Lietuvoje Joninės buvo švenčiamos dar iki krikščionybės. Pirmuosiuose rašytiniuose šaltiniuose apie šią šventę užsimenama 1573 metais. Anuomet Joninių šventė buvo vadinama Kupolėmis (pagal tą dieną rituališkai renkamas žoleles) arba Rasomis (šis pavadinimas gyvas iki šiol, ypač kur švenčiama su visais papročiais ir ritualais). Priėmus krikščionybę, Rasos pradėtos tapatinti su Jono Krikštytojo švente ir buvo pervadintos Joninėmis.

Daugiausia Joninių simboliai yra susiję su saule, pavyzdžiui, degantys vežimo ratai, iškelti aukštai ant stulpų, kuriuos puošia vaistažolių ir gėlių vainikai reiškia augimą, gyvybę. Laužo uždegimas yra vyrų, vardu Jonas, privilegija. Tos ir kitos vidurvasario nakties šventės detalės liudija, kad ikikrikščioniškuoju laikotarpiu Joninių (arba kitaip Vasarvidžio) naktis buvo švenčiama kaip saulės šventė.

Joninės švenčiamos trumpiausią metų naktį – iš birželio 23-osios į 24-ąją.

Joninės pagonybės laikais

Gamta Lietuvoje buvo garbinama šimtmečius. Kol šalis dar nebuvo krikščioniška, lietuviai tikėjo gamtos dievybėmis, nes buvo visiškai nuo jos priklausomi. Apie lietuvių papročius ir vietinę pagarbą gamtai pasakojama daug legendų. Atvykėliai tikėjo, kad Lietuvos žmonių sveikata, grožis ir drąsa yra nuostabios ir dosnios Lietuvos gamtos dovana.

Vidurvasaris (dabar – Joninės) buvo rasos šventė, atgimimo, atsinaujinimo, augimo ir vaisingumo metas. Senovėje pagonys garbino vaisingumo deivę Ladą ir griaustinio dievą Perkūną. Žmonės rinkdavosi, dainuodavo ir šokdavo prie laužų, siekdami apsaugoti derlių ir žmones nuo nelaimių, blogo oro ir piktųjų dvasių.

Kokie yra Joninių šventimo papročiai?

Joninės yra viena magiškiausių švenčių – naktį iš birželio 23-osios į 24-ąją praktikuojama daugybė nuo senų laikų sugalvotų burtų ir ritualų, iš kurių daugybė susiję su žemdirbyste, gausaus derliaus ir klestėjimo užtvirtinimu bei meile. 

Burtai, skirti poravimuisi ir meilės paieškoms

Joninių naktį labai daug dėmesio skiriama meilės ir santuokos burtams. Netekėjusios moterys naudodavo kerus, kad nuspėtų, kada ištekės. Kaip tai vykdavo?

Moterys pindavo gėlių ir žolelių vainikus ir mesdavo juos virš galvų ant medžių šakų (per kiek kartų užmesdavo, tiek metų reikės laukti, kol ištekės) arba plukdydavo ežere (buvo tikima, kad jei susilies ir plauks kartu du vainikai, vestuvės įvyks per metus). Kartais į ežero vandenį šokdavo ir vaikinai ir gaudydavo vainikus, taip ieškodami sau poros.

Taip pat netekėjusios moterys rinkdavo įvairius žolynus, iš kurių vėliau vyresnė giminės moteris išburdavo ateitį – kada skambės vestuvių varpai, ar meilė apskritai yra skirta tam žmogui ir taip toliau. 

Tad jeigu esate vieniši ir svarstote, kur gi ta meilė – tikrai verta išbandyti šiuos tradicinius burtus. Ir linksma, ir tikrai labai įdomu.

Be to, nuo seno tikima, kad Joninių naktį ežero, upės ar net rasos vanduo tampa šventas – juo prausdavosi jaunos mergelės, svajodamos apie grožį, taip pat vyresni žmonės, tikėdami, kad vanduo sugrąžins jiems jaunystę. Tad vaikinams šokti į vandenį gaudyti vainikų tikrai bus labai naudinga.

Paparčio žiedo paieškos – kas lauktų jį radus?

Apie paparčio žiedo paieškas Joninių naktį žino tikriausiai kiekvienas lietuvis – ir dalis mūsų tikrai nors kartą gyvenime leidomės į šio paslaptingo žiedo paieškas. Paparčio žiedas jau nuo senų laikų yra laikomas aiškiaregystės ir laimės simboliu. Buvo manoma, kad žmogus, Joninių naktį radęs šį žiedą, sužinos daug paslapčių apie gamtos jėgas, taps protingesnis, laimingesnis, jam pradės sektis, įgis antgamtinių galių (pavyzdžiui, išmoks skaityti kitų žmonių mintis). Kalbant apie moteris, buvo tikima, kad radusios paparčio žiedą jos ištekės.

Jonų ir Janinų pagerbimas

Kaip jau nesunku nuspėti iš šventės pavadinimo, daug dėmesio šią ypatingą dieną skiriama ir visiems Jonams bei Janinoms. Daugybė smagių papročių egzistuoja ir šiaip laikais.

Tad nustebinti ir pradžiuginti Jonus ir Janinas galima įvairiais būdais. Pavyzdžiui, pritvirtinant ąžuolo lapų vainiką ant jų namų (o gal darbo kabineto) durų. Paprastai tai daroma slapta, o pagerbtas Jonas ar Janina turi atspėti, kieno tai darbas (arba užklupti bekabinant vainiką), ir padovanoti „kaltininkui“ ką nors skanaus.

Dažnai Jonus ir Janinas sveikina su dainomis ir linksma muzika, o kaimo vietovėse net vežioja arklių tempiamais vežimais. Ko tik neprisigalvoja artimieji ir draugai, norėdami šią dieną pagerbti Jonus ir Janinas.

Net jei jūsų kompanijoje nėra nei Jono, nei Janinos, trumpiausią vasaros naktį smagiausia praleisti laikantis senųjų papročių ir įsijaučiant į tikrąją šios šventės dvasią. Burtai, laužai, vainikai – visa tai labai smagu išbandyti. Juk Joninių naktis prabėga taip greitai – kodėl neišnaudojus jos tinkamai, pasitelkiant šiek tiek magijos?..

Taip pat skaityk: 10 drąsių dalykų, kuriuos turi padaryti šią vasarą