Indrė Stonkuvienė: „Žmonės galvoja, kad kai moteris peršasi, tai neva pažemina vyrą – bet tai yra nesąmonė“
Kalbai pasisukus apie piršlybas, daugelis iš karto galvoja apie tradicinį modelį – vyras peršasi moteriai. Tokius spėjimus patvirtina ir atlikti tyrimai: heteroseksualiose porose moterys peršasi labai retai (tik 5 proc.). Tiesa, tai jokiu būdu nėra blogai – daugeliui porų tiesiog svarbios piršlybų tradicijos.
Labai smagu, kad tokių drąsuolių, nepabūgstančių pirštis savo vyrui, yra ir Lietuvoje. Viena iš jų – TV laidų ir renginių vedėja, socialinių iniciatyvų kūrėja ir „Isagency“ agentūros vadovė Indrė Stonkuvienė, savo drąsa įkvepianti Lietuvos moteris būti savimi. Tariame nuoširdų ačiū Indrei, kuri mielai sutiko pasidalyti savo piršlybų istorija ir išskirtiniais, neviešintais kadrais.
Tačiau pradėkime nuo pradžių. Moterys, kurios peršasi pačios: vis labiau populiarėjantis reiškinys ar itin retas įvykis?
Kodėl moterų pasipiršimas yra retas reiškinys?
Bene labiausiai akivaizdus atsakymas yra tradicijos. Esame įpratę matyti būtent tokį pasipiršimo modelį, kai ant kelių klaupiasi vyras, o ne moteris. Artimųjų pasakojimai, knygos, filmai, kita įvairi medija jau nuo vaikystės skatina moteris laukti to ypatingo momento. Apie tai, kad moterys taip pat peršasi vyrams, atrodo, išgirdome visai neseniai.
Pavyzdžiui, platformos „Pinterest“ duomenimis, 2018 m. paieškos, kuriose figūruoja moterų pasipiršimas vyrams, padidėjo net 336 proc. Skaičiai kalba patys už save – susidomėjimo daug. Tačiau kodėl pačių moterų pasipiršimų atvejų vis dar yra tiek mažai?
Moterys yra dažniau kritikuojamos dėl šio žingsnio nei vyrai
Vyrams pirštis atrodo visiškai normalu ir natūralu, tačiau kalbant apie savimi pasitikinčias moteris, ypač romantiniuose santykiuose, kyla daug nepasitenkinimo bangų. Vis dar galvojame, kad moteriai imtis iniciatyvos ar vadovauti yra nepriimtina. Piršlybose lygiai taip pat – moteriai skirta laukti, o ne bandyti paskubinti įvykius ir priversti vyrą atsidurti nepatogioje situacijoje. Moters drąsa santykiuose dažnai laikoma trūkumu, o piršlybos, inicijuotos moters, neva pažemina vyrą.
Turbūt net nereikia priminti, kad visos šios mintys yra pasenusio mąstymo pavyzdys.
Požiūris keičiasi šiek tiek greičiau nei elgesys
Pažinčių svetainė Match.com nustatė, kad 95 proc. vyrų norėtų, kad moterys žengtų pirmąjį žingsnį, pavyzdžiui, pirmos pabučiuotų arba paprašytų telefono numerio.
Taip pat žurnalo „Glamour“ atliktame tyrime išsiaiškinta, kad 70 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų apsidžiaugtų, jeigu jiems pasipirštų moteris. Tad bijoti nėra ko – tik išdrįsti žengti ypatingą žingsnį ir parodyti pavyzdį kitoms moterims.
Kaip ir minėjome pradžioje, Lietuvoje šitaip drąsiai pasielgė aktorė, TV laidų ir renginių vedėja, socialinių iniciatyvų kūrėja ir „Isagency“ agentūros vadovė Indrė Stonkuvienė.
Indrė Stonkuvienė: „Iš tikrųjų, kai viską darai iš meilės, iš jausmo ir galvodama apie savo antrą pusę, tos piršlybos pavyksta be jokių spazmų, teka visiškai pasroviui.“
Kalbant apie moterų pasipiršimus, nėra nieko geriau nei visai šalia, Lietuvoje, turėti puikų drąsios ir savimi pasitikinčios moters pavyzdį, kuri be jokių dvejonių žengė šį daugeliui baimę keliantį žingsnį ir pasipiršo savo partneriui. Labai džiaugiamės, kad Indrė Stonkuvienė mielai sutiko papasakoti apie savo piršlybų patirtį: atvirai ir nuoširdžiai.
Tikimės, kad šis pokalbis su Indre įkvėps ir kitas Lietuvos moteris nebijoti išreikšti savo meilę būtent šiuo būdu.
Indre, pats svarbiausias klausimas – tai kodėl ir kaip nusprendei pasipiršti pati?
Nusprendžiau pasipiršti pati, nes nesutinku su tuo „štampiniu“ visuomenės mąstymu, kad neva moteris turi laukti, kol vyras pasipirš, ir visą atsakomybę turime palikti vyrui. Aišku, abu partneriai tikrai šnekasi apie tas piršlybas (daugiau ar mažiau), bet didysis žingsnis visada lieka vyrui.
Ir moteris laukia. Iš savo patirties esu girdėjusi, kad moterys laukia tol, kol tai tampa kažkokiu priekaištu ir tas visas jaudulys ir atsakomybė primetama vyrui. Tarsi tik jis vienas nusprendžia, kada jis yra pasiruošęs, ir tuomet peršasi. O moteris juk visada pasiruošusi ir sulaukti to sužadėtuvių žiedo, ir „ženytis“ – bent jau taip daugelis galvoja.
Todėl aš į šį piršlybų žingsnį sudėjau daug dalykų: savo sąmoningumą, kitokį požiūrį į moters poziciją visuomenėje, savo pačios patirtį ir faktą, kad esu individuali asmenybė. Turbūt tas pasipiršimas yra toks praktinis žingsnis iš visos mano teorijos apie tai, ką šneku ir šnekėjau ne vienus metus.
Plius, tie lyčių vaidmenys. Jeigu mes abu žengiame tą žingsnį, tai kodėl nuskriaudžiame vyrą? Juk tuomet tą piršlybų staigmeną išgyvena tik vienas iš partnerių. Kodėl moteris jam negali „atsipiršti“ lygiai taip pat, suteikdama jam tą puikią, gerą emociją, kurią gauna pati. Ta staigmena, siurprizas, dėmesys partneriui. Į tuos visus „nevyriška“ ar „nemoteriška“ reikėtų pažiūrėti iš tos perspektyvos, iš kurios žiūrim į pačius santykius. Būti kartu yra abiejų partnerių sprendimas.
Be viso to, aš tiesiog norėjau kažkaip pradžiuginti Vidą ir norėjau, kad jis patirtų tai, ko daugelis vyrų taip ir nepatiria.
Apie piršlybas mes kalbėjomės, todėl ir Vido pasipiršimas man nebuvo toks visiškai netikėtas. Ta pati pasipiršimo akimirka ir procesas tikrai nustebino, nesitikėjau, kad tai įvyks DABAR, bet kad kažkada įvyks – tikrai žinojau. Kadangi tai yra abiejų žmonių pasirinkimas, natūralu, kad mes apie tai kalbėjomės.
Kaip vyko piršlybos? Ar daug planavai ar tiesiog ieškojai jaukios, bet ypatingos akimirkos?
Iš tikrųjų, kai viską darai iš meilės, iš jausmo ir galvodama apie savo antrą pusę, tos piršlybos pavyksta be jokių spazmų, teka visiškai pasroviui.
Vieną dieną aš susipažinau su vienu juvelyru, pasikalbėjau su juo ir pajutau, kad noriu sukurti vienetinį, unikalų žiedą, kuris simbolizuotų mūsų su Vidu partnerystę, meilę, draugystę. Ta visa žiedo kūryba sukelia nuostabų jaudulį, kurį tikrai linkiu patirti visoms moterims, kurios galvoja pirštis pačios.
Viskas savaime. Po ilgojo savaitgalio šventėme mano gimtadienį, aplink buvo visi artimi draugai, šeima. Mes su Vidu buvom kartu, atėjom eilinį kartą palydėti saulės – nuostabi atmosfera. Ir tuomet, be jokios muzikos, be nieko, po nuostabaus saulėlydžio, aš pasikviečiau Vidą. Dar labai juokinga prisiminti, nes kai jį pasikviečiau eiti, jis ėmė klausinėti: „O kodėl mes čia einam? Ką mes čia kalbėsim? Tu gal man pasipirši?“ Ir aš atsakiau labai paprastai – „Taip“. Ir atsiklaupiau prieš jį.
Tas atsiklaupimas prieš mylimą žmogų yra kažkoks kosminis, labai intymus momentas. Ne veltui visos maldos yra kalbamos atsiklaupus. Tas veiksmas sukuria atmosferą, kuri labai paveikia emocijas ir sukuria akimirką, kai nelieka nieko kito. Nes priklaupusi aš tikrai nieko nemačiau, kas vyksta aplink – buvau susikoncentravusi ties tuo, kad aš esu dėkinga už tai, ką mes su Vidu kuriame. Už tą meilę, santykį ir ryšį. Įteikiau jam žiedą ir paklausiau: „Aš sutikau – o tu? Ar sutinki tuoktis ir gyventi toliau šioje abipusėje harmonijoje?“
Man atrodo, kad kai kalbi apie santykius ir meilę, svarbu tas ciklas, cirkuliavimas ir davimas vienas kitam – todėl ir pasipiršau.
Kaip reagavo Tavo partneris?
Vidas nustebo, irgi priklaupė, klausėsi ir vis kartojo „O Dieve mano, o Dieve mano“ (visai kaip aš, kai Vidas piršosi man), nes jis tikrai nesitikėjo. Galbūt iš vyro tikėtis moteriai yra normalu, bet iš moters vyrui… Mes abu klūpėjom vienas priešais kitą, susikibę už rankų. Labiau įsiminė ne žodžiai, o tas žvilgsnis, kūno kalba, kad jam ši akimirka labai brangi ir kaip jis pats sakė, kad yra dėkingas už tą jausmą, kurio dažnas vyras galvoja, kad tikrai niekada gyvenime nepatirs.
Ką patartum kitoms moterims, kurios nedrįsta pasipiršti pačios?
Visų pirma, pasipiršimas neturi būti kažkoks spazmuotas, traumuotas, ar drebėti verčiantis žingsnis – jis turi būti žengiamas kartu ir užtikrintai. Tad jeigu tu jauti, kad ir tavo partneris yra pasiruošęs, bet jam sudėtingiau pasipiršti, padaryk tai. Labai svarbu imtis iniciatyvos ir pačiai, o ne visada laukti ko nors iš partnerio.
Aš visada sakau – kartais lauki to išsvajoto žiedo su deimantu, nors gali pati jį užsidirbti, nueiti ir nusipirkti. Juk ne tas žiedas esmė, o dėmesys.
Yra žmonių, kurie galvoja, kad kai moteris peršasi, tai neva pažemina vyrą – tik noriu pasakyti, kad tai yra nesąmonė. Šioje vietoje nereikėtų išskirti lytiškumo. Ir apskritai, kiekvienas žmogus yra vertas meilės, dėmesio ir dovanų. Nesvarbu, kokios jos būtų. Nes tai yra tas jausmas, kad žmogus galvoja apie tave, jam rūpi ir jis įsiklauso į tave, tavo poreikius, norus, svajones. Ir pildyti svajones yra žiauriai geras jausmas.
Šaltiniai: https://www.multivu.com/players/English/8024551-match-7th-annual-singles-in-america-study/
https://www.glamour.com/story/women-proposing-to-men-first