Į viršų

Ideali mama – misija neįmanoma

Tekstas: Gintarė
Nuotrauka: Donatas Zazirskas

Visada galvojau, kokia gi aš būsiu tapus mama, bet tikrai žinojau, kad būsiu ideali. Ne tik puiki mama, bet ir tobula žmona! Ir aš tikrai viską spėsiu. Na, negi auginant vaikus gali būti sunku susitvarkyti namus, paruošti valgyti, pabūti su vyru… Juk reikia tik noro! Suklydau tik dėl vieno: savo „priešvaikinėje“ fantazijoje mačiau puikiai naktį miegančius ir gerai valgančius vaikus, tokius, kurie neatsikalbinėja ir apskritai nedaro nesąmonių. Jie buvo tikri angelėliai. Ir jie niekada nesiguldavo ant žemės vidury parduotuvės, kai nenupirkdavai jiems kažkokio nesąmoningo žaislo. Gal kartais kitų žmonių vaikai taip elgdavosi, bet tikrai ne mano! O realybėje…

O realybėje idealių mamų nėra. Taip, kiekviena mama yra kame nors puiki. Kažkurioje vienoje ar netgi keliose srityse. Viena „mamaudama“ sugeba namuose palaikyti idealią švarą tuo pačiu nepamiršdama ir savo išvaizdos; kitai puikiai sekasi idealiai maitinti visą šeimą nepamirštant skirti laiko savo hobiams; trečia skiria begalę laiko ir pastangų praleisti su vaiku kiek įmanoma daugiau laiko lauke, veda vaiką į įvairiausius būrelius arba pati namie kasdien skiria kelias valandas vaikų lavinimui bei įvairiausių įgūdžių ugdymui.

Dar kita mama visiškai nepriklausomai nuo to, koks jos gyvenimas yra realybėje, sugeba fantastiškai sudėti savo dienos šviesiausias akimirkas į Facebook ir Instagram, sekėjams pateikdama idealų savo kasdienybės vaizdą.

Kaip ir kitose sferose, taip ir mamystėje ideali nebūsi – tam mažų mažiausiai trūksta valandų paroje.

Ir man visiškai negėda prisipažinti, kad aš nesu nei ideali mama, nei žmona, nei moteris, nei apskritai žmogus. Įdomu yra tai, kad kol neturi vaikų, žmonėms paprastai nelabai įdomu, ką tu veiki, ką valgai ar kokia tvarka tavo namuose. Bet tapus mama… Na, viskas prasideda nuo tokių pastebėjimų kaip: „Žinai, o mano draugės kirpėjos pusseserė su naujagimiais dvynukais savo verslą įkūrė, o tu tik namie sėdi, ane?“ Rimtai, čia yra tik pradžia. Mamoms keliami standartai yra nerealūs, kartais ima atrodyti, kad pagimdžius vaiką, turėjai pasigimdyti ir papildomas 7 valandas paroje, kad spėtum išpildyti bent pusę kaimynės Marytės (ar bet kieno kito, kas staiga gimus vaikui sumano, jog gali kištis į tavo gyvenimą) lūkesčių.
Vien dėl kūdikio maitinimo niekada nebūsi ideali mama! Neturintys vaikų gal nesupras, bet čia yra beprotiška tema.

Maitini mišinuku – sulauki tokių reakcijų kaip: „Tai kam iš viso vaikus gimdei, jei net nesugebi pasistengti jų maitinti pati ir nuodiji juos ta chemija?“ Žindai – puiku! Bet tik kokius 6 mėnesius. Nes vos po pusmečio klausimą „Ar žindai?“ keičia klausimas „Vis dar žindai?“, po kurio seka ne ką mažiau pasibaisėjimo kupini žvilgsniai bei žodžiai.

Arba kad ir sauskelnės: vienkartinės – kaip neekologiška, daugkartinės – ooo, tai taip ir neišlipai iš akmens amžiaus? Tvarkaisi kasdien – laiko švaistymas, vaikų auginimas šiltnamyje; nesitvarkai – nevala, kokį pavyzdį vaikai mato… Kiekvienu, net ir mažiausiu, nereikšmingiausiu klausimu yra bent dvi radikaliai skirtingos nuomonės. Dabar jei kas jau piktybiškai man perša savo nuomonę, nusijuokiu ir atsikertu taip, kad maža nepasirodytų, bet auginant pirmąjį vaikutį linksma tikrai nebuvo.

Net įvaldžius pakankamai aiškų ir toli pasiunčiantį žvilgsniuką tiesiogiai į akis lendantiems aplinkiniams, spaudimas taip lengvai nesibaigia. Na, bent jau jeigu mama, kaip ir aš, kartais mėgsta įlįsti į socialinius tinklus. Visos mamyčių grupės tik ir knibžda vaikų bei jų mamyčių gebėjimais ir pasiekimais. Labai džiaugiuosi, kad Facebooke mamų grupes atradau tik su antruoju kiškučiu, kai jau tapau truputį atsparesnė lyginimuisi, matavimuisi bei išmokau atsirinkti, kas tinka būtent man ir mano vaikams. Jei būčiau ten įlindus su pirmuoju, yra gan didelė tikimybė, kad sėdėčiau ir verkčiau bežiūrinėdama, kaip kitų vaikai jau vaikšto aplink stalą ant kurio garuoja mamos paruošta trijų patiekalų vakarienė, kai tuo metu mano gi mažylis kriokia nesavu balsu jei tik bandau atsitraukti toliau nei per metrą… todėl šiandien vakarienei vėl teks graužti traputį su geltonu sūriu.

Man prireikė laiko, kad ateitų kitoks supratimas ir vietoj „kodėl joms sekasi, o man nesiseka“, pažvelgus į kitų mamų pasiekimus pirma man kylanti mintis būtų „šaunuolės, gražu žiūrėti, džiaugiuosi dėl jų“. Nemeluosiu – taip sureaguoti pavyksta ne visada.

Bet, mano galva, lygintis yra žmogiška ir neišvengiama. Tik čia svarbu balansas: neužsikelti į padebesius, bet taip pat ir nenužeminti savęs iki plintuso. Nors, mano pastebėjimu, mamos labiau linkusios nuvertinti save, kas yra labai liūdna. Ypač naujos mamos, pažiūrėjusios į kitas mamas, mėgsta susidaryti įspūdį, kad va – tos mamos žino ką daro, yra užtikrintos, viską moka ir neklysta, o mes, naujos mamos – ne. Bet tiesa ta, kad nė vienas vaikas su savim neatsineša naudojimosi instrukcijos. Ir kad ir kiek būtum pasiruošusi teoriškai bei morališkai, praktiškai vaiko gimimas vis vien daugiau ar mažiau apverčia tavo pasaulį aukštyn kojom.

Kai jau pradeda atrodyti, kad supratai, kaip veikia tavo vaikas, ypač kūdikystėje – pyst ir viskas pasikeičia. Miego, valgymo režimas, pomėgiai, dienotvarkė… vien tam, kad nuobodu nebūtų. Tiesiog su laiku geriau išmoksti slėpti savo nežinojimą ir nerimą, nes kai atrodai abejojanti, iš už kas antro kampo iššoka kaimynė Marytė su savo patarimais. Kas, jeigu atvirai, ilgainiui užknisa pakankamai, jog net ir didžiausias nesąmones pradedi daryti žiauriai užtikrintu veidu.

Galbūt būtent dėl to užtikrintumo, tos vidinės ramybės ir žinojimo ką darai, spinduliavimo kai kurios mamos tikrai atrodo idealios. Bet, esu tikra, kad idealių mamų nėra. Nes idealių žmonių nėra. O mama – irgi žmogus, o dar ir dažniausiai neišsimiegojęs, kas žavesio neprideda.

O aš… aš žinau, kad man mama būti sekasi neblogai. Mažoji neseniai pradėjo sakyti „mama“, juokiasi iš mums vienoms tesuprantamų pokštų ir žaisdama mėgsta prisėlinti ir pabučiuoti man į lūpas. O jau kiek paaugęs žmogus tiesiai šviesai sako: „Mama, tu esi pati geriausia pasaulyje“. Tai negi aš netikėsiu savo vaiku? Tikiu. Ir man to užtenka. Stengiuosi ir manau, kad dažniausiai esu gera mama. Juk būnant mama visiškai pakanka būti tiesiog gera mama.

***
Visas mamas, norinčias atsipūsti, skirti laiko sau bei savo kūnui, kviečiame pasidairyti po mūsų parduotuvę:

 

Nebegėda.lt- viskas apie kūną, seksą ir santykius.

Komentarai (2)

Komentuok