Iliustracija: Meda Dargytė

Internete šiais laikais galima rasti visko – nuo keistų pirkinių iki savamokslių daktarų, patariančių kaip išsigydyti vieną ar kitą ligą. Ir ne šiaip patariančių – pasiryžusių išgydyti jus visais įmanomais netradiciniais būdais (įtraukiant ir tą česnakų nuovirą, kurį savo rūsyje turi daugelis močiučių). Ne išimtis ir mūsų jau ankstesniame tekste minėtas hemorojus.

Kiekvienas savo organizme turime hemoroidų – iš išangės kanalo kraujagyslių susidariusių kraujagyslinių pagalvėlių, kurios pasitarnauja sandariai uždarydamos išangę. Vis dėlto, ne visi hemoroidai ramiai gyvena savo gyvenimą. Dėl įvairių priežasčių minėtieji rezginiai ima didėti, o tai sukelia kraujavimą, skausmą, niežėjimą ar kitokius nemalonius pojūčius išeinamosios angos srityje. Būtent šie simptomai susideda į vieną nesmagią ligą – hemorojų.

Vis dėl to, pasitikėti internetu galima ne visada, ką jau daugelis tikriausiai puikiai žinome. Nors čia tikrai galima rasti naudingų patarimų, nevalia pamiršti ir kalno klaidinančios informacijos. Apie įvairias ligas, taip pat ir hemorojų, galime prisiskaityti pakankamai daug, tačiau patikimiausia informacija visada ateina iš specialistų lūpų. 

Norėdami suteikti kuo daugiau naudingos ir tikslios informacijos apie hemorojų, pakalbinome Kauno chirurgijos klinikos vadovą bei abdominalinės chirurgijos gydytoją koloproktologą Algimantą Tamelį.

Tai kas vis dėl to yra tas hemorojus?

Hemorojumi vadiname ligą, kuri pasireiškia dėl išangėje esančio kraujagyslių tinklo išvešėjimo ir nuslinkimo išangės kanalu į išorę. Pats savaime kraujagyslių tinklas, net jei jis yra labiau išvešėjęs, nėra liga. Liga vadiname tik tokią būseną, kai pacientai pradeda jausti tam tikrus simptomus dėl šio tinklo išvešėjimo ir išslinkimo.

Kas gali sukelti hemorojų?

Nėra vienos priežasties, dėl kurios kraujagyslių tinklas, esantis išangės kanale, pradeda slinkti žemyn ir vešėti.  Manoma, kad didžiausią įtaką turi ilgas, sudėtingas išmatų stūmimas tuštinantis, stanginimasis.

Ar hemorojų galima pilnai, negrįžtamai išgydyti?

Hemorojaus negalima ir nereikia „pilnai, negrįžtamai išgydyti“, kadangi išangės kanalo kraujagyslių tinklas yra normali mūsų kūno dalis, svarbi išmatų sulaikyme. Svarbiausia, kad pacientas nejaustų simptomų, todėl dažniausiai taikomi tausojantys gydymo metodai. Išoperavus ir pašalinus hemorojinius mazgus ligos atsinaujinimas yra labai retas – 2-5 proc. atvejų, bet operacija reikalinga ne daugiau kaip ketvirtadaliui pacientų, sergančių hemorojumi

Kaip gydomas hemorojus?

Hemorojui gydyti yra ne vienas metodas – jie parenkami atsižvelgiant į ligos simptomų stiprumą ir hemorojinių mazgų išslinkimą. 

Vienas svarbiausių gydymo veiksnių – tuštinimosi įpročių sureguliavimas, kad sumažėtų jėga, kuria tuštinimosi metu yra stumiami hemorojiniai mazgai. Dažniausiai tai pasiekiama valgant daugiau augalinių skaidulų turinčio maisto, geriant daugiau vandens, esant reikalui – papildomai vartojant vidurius laisvinančius vaistus. 

Jei hemorojiniai mazgai yra labai dideli ir nuolat iškritę iš išangės, pacientus tenka operuoti, mazgus šalinant. Yra ir mažiau invazinių gydymo metodų, taikomų tada, kai hemorojus yra tarpinės būklės (mažiau pažengęs).

Ar hemorojaus gydymas yra skausmingas?

Hemorojaus gydymas nėra skausmingas. Jei reikalinga operacija – pacientai nuskausminami pasitelkiant vietinę arba bendrąją nejautrą. 

Reikia pripažinti, kad pooperaciniu laikotarpiu tuštinantis pacientai jaučia skausmą, todėl jie turi vartoti skausmą slopinančius vaistus. Bet, kaip minėjau, operuojama retai – tik tada, kai kiti metodai jau būna nebeefektyvūs. 

Ar dažnai atėję gydytis pacientai jau būna su pažengusia hemorojus stadija, nes anksčiau ateiti jiems buvo gėda?

Pasitaiko, kad pacientai nekreipia dėmesio į hemorojaus simptomus ir hemorojiniai mazgai labai išveši. Kai kuriais atvejais tai yra susiję su gėdos jausmu, bet pastaruoju metu taip būna retai.

Kas nutiks, jeigu žmogus numos ranka ir nesigydys?

Dažniausiai – nieko, bet kartais gali prasidėti stipresnis kraujavimas ir per keletą savaičių atsirasti mažakraujystė.

Kai kada išslinkęs hemorojinis mazgas gali įstrigti išangėje – tuomet atsiras hemorojaus trombozė, dėl to pacientas pradės jausti labai stiprų skausmą ir diskomfortą. Mazgas paburks, bus sunku sėdėti, vaikščioti. Ši komplikacija vadinama ūminiu hemorojumi.

Kokia hemorojaus profilaktika ir ar įmanoma jo išvengti?

Pagrindinė hemorojaus profilaktikos kryptis – tuštinimosi reguliavimas ir palengvinimas.

Daugelis girdėjo, kad hemorojus labai dažnas nėščioms moterims. Kaip dažnai pasitaiko tokių atvejų?

Nėštumo ir gimdymo metu kartais padidėja hemorojiniai mazgai, bet dažniausiai vėliau jie išnyksta ir viskas sugrįžta į savas vėžes.

Kaip būtų galima palengvinti tuos nemalonius hemorojaus simptomus?

Hemorojaus simptomų palengvinimas priklauso nuo hemorojaus stadijos. Paprasčiausias: reikia pradėti nuo tuštinimosi palengvinimo, galbūt vartojant augalines skaidulas. Jei tuštinimuisi susinormalizavus simptomai išlieka, reikalinga gydytojo specialisto konsultacija dėl tolimesnio gydymo metodų parinkimo ir taikymo.

Šis tekstas parengtas bendradarbiaujant su hemorojaus simptomus mažinančiais vaistais „DETRALEX“ . „Detralex“ mažina uždegimą, kraujagyslių sienelių pralaidumą bei didina jų tonusą. Dėl šių vaisto savybių, „Detralex“ ypač greitai mažina kraujavimą, skausmą, tinimą, niežėjimą ir kitus nemalonius simptomus, su kuriais susiduriama hemorojaus atveju.

„Detralex“ gaminamas iš natūralių flavonoidų, kurie yra susmulkinti specialiu mikronizacijos būdu, kad pagerėtų vaisto įsisavinimas ir efektyvumas. Vaistas yra skirtas ilgalaikiam gydymui, tad jis ne tik palengvins simptomus ir pagerins gyvenimo kokybę, bet ir išvarys hemorojų iš tavo gyvenimo.

Bendradarbiaudami su „Detralex“ dalinamės naudinga informacija apie hemorojų, specialistų patarimais, o ateityje – ir jūsų patirtimis.

Pirmąjį tekstą apie hemorojų galite rasti čia: Kas yra hemorojus?