Feminizmas ir aš

Nuotrauka Agnės Papievytės
Piešinėliai teksto autorės

Feminizmas mano gyvenime skleidėsi pamažu: dvyliktoje klasėje vaidinau mokyklos spektaklyje aršią feministę, kuri nuolat rėkia ir mosuoja ore botagu (toks buvo mano įsivaizdavimas apie tai, kas yra tikra feministė). Vėliau šį žodį laikiau baisiu keiksmu, kuris man gyvenime visai nereikalingas, o dar vėliau – labai lėtai, per body positivity judėjimą, gražias citatas apie moterų galią, ėmiau kastis prie feminizmo šaknų.

Feminizmas man yra apie laisvę ir drąsą. Jis man padėjo pastebėti, kiek manyje yra manęs, o kiek visuomenės lūkesčių bei stereotipų. Kritiškai nužvelgiau savo gyvenimo pasirinkimus ir supratau, kad asmeniška yra politiška. Personal is political yra frazė iš Carol Hanisch 1969 m. straipsnio, kuriame ji rašo:

Mes tai vadiname „pro-moteriška linija“. Tai reiškia, kad su moterimis yra viskas gerai. Neigiami dalykai, kuriuos sako apie moteris, yra arba mitai (moterys yra kvailos), arba taktikos, kuriomis moterys pasinaudoja tam, kad individualiai susitvarkytų su sunkumais (moterys yra kalės), arba tai, ką mes norime atnešti į naują visuomenę ir tai, ką norime išlaisvinti ir vyrų elgesyje (moterys yra jautrios, emocionalios). Moterys, kaip priespaudą patirianti grupė, elgiasi iš būtinybės (vaidina žioplas prie vyrų), bet ne dėl to, kad tai yra jų pasirinkimas. Moterys išlavino geras gudravimo technikas dėl savo pačių išlikimo (atrodyti gražiai ir kikenti tam, kad gautų, išsaugotų darbą ar vyrą), kurios turi būti naudojamos tuomet, kai tai būtina iki tol, kol sistema pasikeis. <…> Moterys, kaip ir afroamerikiečiai, darbininkai, turi nustoti kaltinti save dėl mūsų „nesėkmių“. – C.Hanisch.

Ši frazė man padėjo suvokti, kad tai, jog vyresni vyrai darbo vietoje mane liesdavo, leisdavo sau „juokais“ man plekštelti per užpakalį, pakomentuoti mano išvaizdą, įvardyti, ar aš seksuali/neseksuali, o tokiose situacijose aš viso labo nevykėliškai pypsėdavau arba kikendavau arba burbteldavau kažkokį nerišlų žodį, ne visai yra mano kaltė. Toks vyrų elgesys yra patriarchalinės sistemos pasekmė. Mano pypsėjimas – taip pat. Griežčiau atkirtusi, užvožusi, būčiau pabaigusi savo karjerą jai dar nė neprasidėjus. Be to, nusileisti, nutylėti yra taip pat išmoktas „moteriškas“ elgesys. Taigi čia berniukai, – sakė man jau darželyje. Anglų kalboje yra šios frazės atitikmuo: boys will be boys. Ir šiame straipsnyje viskas aiškiai sudėliota, kodėl šios frazės turėtų vengti mokytojai, tėvai ir visi kiti žmonės.

Aš noriu, kad mano vaikas užaugtų pasaulyje, kuris jam leidžia atrasti ir tyrinėti savo gabumus bei užsiiimti saviraiška jam priimtinais būdais, o ne tokiais, kuriuos jam siūlo visuomenė, nes jis yra berniukas. – Elisabeth Meyer.

Radikalus feminizmas mato moteris kaip priespaudą patiriančią žmonių grupę, dėl to, jis teigia, moterys susiduria su labai panašiais sunkumais savo gyvenime – seksualiniu priekabiavimu, prievarta, seksizmu darbe. Taigi tai, kas mums atrodė, jog liečia tik mus ir yra mūsų asmeninio gyvenimo nelaimė, iš tikrųjų yra kolektyvinė visų moterų patirtis. Visuomenė vis dar linkusi už patirtą smurtą, prievartą ar neplanuotą nėštumą perkelti kaltę tik moteriai. Smurto atveju sako: „ji pati išprovokavo“, prievartos atveju sako: „bet ji pati ėjo pas jį namo, juk žinojo, kur eina“, nėštumo atveju dalina nemalonius epitetus ir sako, kad ji „pati prisidirbo“. Taip pat aborto atveju pasmerkiama yra tik moteris, o moterys, esančios prostitucijoje, yra apibūdinamos, kad „pačios to nori“, neįsigilinant į jų gyvenimo padėtį, aplinkybes ir nė neatsisukant kliento pusėn: kas jis? kodėl jis perka kito žmogaus kūną? kur jo atsakomybė?
Turiu jums absurdišką pavyzdį: jeigu man vienądien parašytų koks nors žmogus ir sakytų: „Beata, aš noriu tau parduoti nupjautą savo pirštą,“ ir aš jį nusipirkčiau. Į ką kryptų jūsų dėmesys: į jį ar mane, pirkėją?

Tai aš pradėjau būti feministe po truputį. Iš pradžių kalbėdavau: „Taip, aš feministė, bet aš faina feministė“ tam, kad galėčiau suderinti feminizmą ir seksizmą, kurį patirdavau kone kasdien. Nes feminizmas savaime reiškia konfliktą, kvestionavimą visuotinai priimtinų elgesio modelių. Nors aš ir pritariau feminizmo idėjoms, garsiai ir tvirtai už tai pastovėti neturėjau stiprybės ir drąsos. Tad pypsėjau toliau.

Vėliau pradėjau daryti socialinius projektus, rašyti tekstus, kuriuose plačiau išdėliodavau savo mintis ir pažiūras. Susilaukiau priešiškumo. Savo išvaizda pilnai atitikau grožio standartus, diktuojamus moterims: ilgi šviesiai dažyti plaukai, ryškūs lūpdažiai, aukštakulniai, lieknas kūnas, madingi, aptempti drabužiai. Feminizmo priešininkams ne taip baisu girdėti kvestionuojančias patriarchalinę sistemą mintis iš žmogaus, kuris puikiai prisiderina prie sistemos savo išvaizda ir yra malonus vaizdas vyrų akims.

Tik po kelių metų įgijau drąsos ir stiprybės, apsupau save saugia aplinka, kai jaučiausi stabiliau finansiškai, galėjau atsisakyti to „moters kostiumo“: ir aukštakulnių, ir push-up bra, ir makiažo, ir šviesiai dažomų plaukų, ir lūpdažių nebe taip reikėjo (prieš kelis metus visa tai padaryti man atrodė neįmanoma, nes mano darbai buvo susiję su pramogų pasauliu – o mūsų visuomenės spaudimas jaunai moteriai, juo labiau, esančiai scenoje, dėl išvaizdos yra didžiulis).

Tai, kad esu feministė, daugumai žmonių savaime reiškia, kad nekenčiu vyrų. Nuolat bandydavau įrodyti, kad taip nėra: „na, aš turiu daug draugų vyrų“, „aš turiu vaikiną“, „vyrus aš myliu“ ir pan. Bet tokie įrodinėjimai savaime yra absurdas – feminizmas nėra apie tai.

Aš nejaučiu jokios neapykantos tam tikrai žmonių grupei, o ypač lyčiai! Tai būtų neregėto dydžio absoliutinimas, kuris visiškai niekaip nieko bendro su tiesa neturi. Feminizmas siekia sugriauti patriarchalinę sistemą.

Patriarchalinę sistemą, kuri pabrėžia lyčių būtinumą ir kiekvienai lyčiai sukūrė apibrėžimą bei vietą. Vyrai negali būti med. seselėm, nes tai – nevyriška. Moterys negali vadovauti informacinių technologijų įmonei, nes ką jos ten supranta. Vyras turi uždirbti aukštesnes negu vidutines pajamas ir dar keliskart daugiau, nes kitaip jis nėra vyras. Daug pinigų uždirbanti moteris kelia pavojų šalia jos esančiam vyrui bei visai šeimai. Jeigu ji tiek daug uždirba, tikriausiai, visai neturi laiko pasirūpinti šeimos židiniu, tad geriau jau sudeginkime ją ant laužo arba atveskime atgal į protą.

Patriarchalinė sistema pabrėžia vyrą, kaip pagrindinį politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo dalyvį. Moteris yra labiau naminė veikėja, kurios pareigos sukasi aplink namus, vaikus ir pasirūpinimą vyru. Žinoma, mes dabar gyvename daug lanksčiau. Bet dar yra daug viso to liekanų – seksizmas, seksualinis priekabiavimas, vyrų dominavimas galios pozicijose. Pavyzdžiui, į 2016 m. Seimą buvo išrinkti 111 vyrų ir 30 moterų.

Vyrai nėra savaime priešai. Vyras vadovas, direktorius nėra blogybė. Feminizmas kvestionuoja sistemą, kuri sudaro daug palankesnes sąlygas vyrams pasiekti visų šių pozicijų. Ši sistema yra palaikoma mūsų visų bendrų nuostatų, o jos formuoja elgesį. Kadangi yra savaime suprantama, kad vaikai yra labiau moters pareiga, nes ji juos išnešioja, pagimdo, turi tą mistinį „motinišką“ instinktą, žindo juos, tai sudėlioja, kad moteris ir eis tų motinystės „atostogų“. Dėl to darbdavys, prieš priimdamas į darbą vaisingo amžiaus moterį, gali apie tai pagalvoti ir tai gali padaryti įtaką jo sprendimui. Taip pat, kadangi yra manipuliuojama gražiais posakiais, kad moterys vis tiek yra šiltesnės, labiau rūpestingos, vaikams svarbiausias ryšys yra su mama, tai leidžia preziumuoti, kad jei vaikas susirgs, mama bus tas žmogus, kuris praleis savo darbą tam, kad nuvyktų su vaikais į polikliniką.

Kadangi nuo vaikystės mus supanti aplinka atkakliai moko, kaip dera elgtis pagal tai, su kokiais lytiniais organais gimėme ir kartoja: „neverk kaip boba“, „mergaitės turi būti tvarkingos“, „nelaipiok po medžius su berniukais, tai – berniukų reikalas“, „užsimanei lėlės? Bet juk čia mergaičių žaislas“ ir pan., kai kuriose parduotuvėse vis dar yra suskirstyta, kur galima rasti berniukų, o kur – mergaičių žaislus, mes jau nuo mažų dienų rūpestingai išmokstame savo lyties vaidmenį. Lyties vaidmuo ateina ir su profesiniu orientavimu. Kosmonautai, pilotai, inžinieriai – berniukų reikalas. Mergaitės dažniau renkasi (arba yra orientuojamos?) į humanitarines sritis. Šis šaltinis teigia, kad profesijos pasirinkimui lyčių stereotipai turi įtakos žmogui vis labiau bręstant. Taip pat tam įtakos turi tėvų profesijos arba lūkesčiai. Kadangi tėvai taip pat yra mūsų visuomenės dalis, neretu atveju jie reprezentuoja tuos pačius stereotipus, tad tampa labai sunku ištrūkti iš to rato.

Daug žmonių, manau, nė nesusimąsto, ar jų profesinė siekiamybė yra jų tikrasis noras, o gal labiau aplinkos lūkestis, jų lyties „komforto zona“. Jeigu ir susimąsto arba išdrįsta žengti ten, kur jų lyties žmonių vos vienas kitas, komentarai, pasipriešinimas, dėmesys, su kuriuo tenka susidurti gali tapti dideliu iššūkiu. Mums, žengiantiems pirmuosius žingsnius bet kurioje srityje – ar tai būtų mokymasis plaukti, ar naujos studijos, ar pirma diena darbe, – labai reikalingas palaikymas. O jeigu kiekviename žingsnyje turėtum dar teisintis dėl savo lyties ar įrodinėti, kad tavo lytiniai organai tau tikrai nesutrukdys šioje srityje mąstyti ar mokytis… Tai tikrai gali apsunkinti kelią!

Yuval Noah Harari savo knygoje „Sapiens“, p.146 apie vyriškumą rašė: „Vyrai privalo nuolatos, nuo pat lopšio iki kapo duobės, savo gyvenimu įrodinėti vyriškumą. <…> Vyriškos giminės atstovams yra būdinga nuolatos gyventi bijant prarasti teisę vadintis vyru. Įvairiausiais istorijos tarpsniais vyriškos lyties individai būdavo pasirengę rizikuoti savo gyvybe ir netgi ją paaukoti vien tam, kad žmonės apie juos sakytų: „Jis yra tikras vyras!“

Dėl to aš labai skeptiškai žiūriu į visas „vyriškumo“ ir „moteriškumo“ apibrėžtis. „Moteriškumo“ mokyklas, kurios moko, kaip svarbu dėvėti sijonus ar būti švelniai. Dauguma šių kursų ir mokyklų išplaukia iš tos pačios patriarchalinės sistemos, kuri atranda naujų būdų moterytėm komunikuoti jų vieteles pasaulyje. Kad tik neduok die, neįbristų į vyrams skirtus vandenis!

Visus mūsų kompleksus dėl išvaizdos, dietų laikymąsi kildinu taip pat iš patriarchalinės sistemos, kurioje moteris turi būti vyro gyvenimo papuošalas. Kad jam būtų malonu pasižiūrėt. Net jeigu jums pačiai nėra malonu žiūrėti į tą vyrą, jūs turite papuošti jo gyvenimą. Net jeigu jis yra tiesiog praeivis. Kokius kovo 8-osios proga pasveikinimus dažniausiai girdime? „Be moterų mūsų pasaulis būtų daug niūresnis, ačiū, moterys, kad papuošiate mūsų gyvenimą.“ Čia galima rasti dar geresnių: „Dėmesio moterims niekada nebus per daug…“, „Tegul Jūsų veidus visada puoš šypsena, nuo Jūsų sklis gėris ir šiluma…“, „Moteris – šeimos židinio kurstytoja, tad tegul ši ugnis niekada neužgęsta“… „Moteris reikia mylėti ir gerbti, dovanoti šypsenas ir gėles. O Jūs, mielos mamos, draugės, žmonos ir mylimosios, visada skleiskite aplink gėrį ir šilumą“…

Tikrai, kaip „gera” gimti ir laukti to princo ant balto žirgo, jo sulaukti, o vėliau iki gyvenimo pabaigos skalbti princo kojines, valyti jam grindis, rūpintis jūsų bendrais vaikais ir būti tikra namų puošmena. Šypsotis, būti švelniai, dėvėti sijonus – būti namų deive, kuri turi sprendimo galią nebent tada, kai perka rūbų minkštiklį. Koks šaunus gyvenimėlis! Ačiū, bet aš atsisakysiu. Man čia panašu į vergovę. Šiltomis sąlygomis, nebadaujant, tarp ikea baldų ir su atostogom gal du kartus per metus, bet vis tiek vergovę. Dar žinant tai, kad dauguma moterų prie visų namų pareigų dar ir dirbti spėja, o vyrai joms buity tik „padeda“, tai susiformuoja dar liūdnesnis reikalas: būti fantastiška mama, kuriai netrūksta vaikų dėmesio, būti nuolat patrauklia ir įdomia savo vyrui, palaikančia partnere, performinti darbe, nes tavo linkedin turi švytėti pasiekimais, gaminti instagram nuotraukų vertus patiekalus, atrodyt stulbinamai gerai – nesuvytusiu užpakaliu ir amžinai jaunu veidu, bei dar turėti švarius, tvarkingus namus, kuriuose nesmirda!

Dauguma vyriškumą ir moteriškumą apibrėžiančių įstatymų, normų, teisių ir pareigų atspindi žmonių vaizduotę, o ne biologinę tikrovę. – Yuval Noah Harari

Tai, kad mano biologinė lytis yra moteris, reiškia tik tiek, kad mano biologinė lytis yra moteris. Tai nulemia mano fiziologiją, tai, kad turiu gimdą ir kartą per mėnesį kraujuoju. Tai reiškia, kad mano mėnesinių ciklo metu savo vaidmenimis keičiasi estrogenas su progesteronu, o ciklo vidury man įvyksta ovuliacija ir aš galiu pastoti. Fiziškai esu silpnesnė už daug vyrų, bet už kai kuriuos esu ir stipresnė, bet ne fizine jėga mes XXI a. išsikovojame savo vietą pasaulyje. Savo vietą randame naudodamiesi smegenimis, išsilavinimu ir įgūdžiais. Tai, kad aš esu moteris, savaime nieko nepasako apie mano turimą/neturimą išsilavinimą ar sugebėjimus.

Čia vėl pacituosiu Yuval:

„Sureikšmindami raumenų jėgą susiduriame su dviem keblumais. Visų pirma, teiginys „vyrai yra stipresni už moteris“ teisingas tik apskritai paėmus ir tik kalbant pie tam tikrus jėgos tipus. Moterys paprastai atsparesnės alkiui, ligoms ir nuovargiui nei vyrai. Taip pat rastume daugybę moterų, kurios sugeba bėgti greičiau ir gali pakelti sunkesnius svorius nei dauguma vyrų. Be to, labiausiai šią teoriją diskredituoja tai, kad visais istorijos tarpsniais moterys buvo nušalintos nuo darbų, kurie reikalauja labai menkų fizinių pastangų (dvasininkijos, teisės ir politikos), o gana dažnai dirbdavo sunkius fizinius darbus laukuose, amatų srityje ir namų ūkyje. Jeigu socialinė galia būtų padalyta pagal fizinės jėgos ar ištvermės santykį, moterys jos būtų gavusios daug daugiau.“

Ką darome?

Visų pirma, reikia nustoti sakyti: „vyrai, na, jie vis tiek racionalesni“, „man įdomiau bendrauti su vyrais“, nes tai, kad žmogaus biologinė lytis yra vyras, nereiškia, kad jis iškart yra geresnis draugas ar sugebės išspręsti aukštosios matematikos lygtį. Nustokime skirstyti žmones pagal jų lytį ir dar priskirti jiems tam tikras savybes. Tai nėra logiška.

Jeigu jūsų vaikas nori žaist su lėlėm, leiskite jam ir nežiūrėkite į tai, kad jūsų vaikas yra berniukas. Žaisdamas su lėlėm jis išmoks svarbių dalykų, kurie yra aktualūs ne vien moterims – plaukų šukavimas, socialiniai ryšiai, galimų lėlės gyvenimų scenarijų kūrimas. Jei jūsų vaikas nori konstruoti robotus, tegul konstruoja ir nedrauskite jam to vien dėl lyties. Mergaitės užaugusios irgi vairuoja automobilius – kodėl jos negali žaisti su mašinytėm? Neslopinkite berniukų emocijų – ašarų, silpnumo, švelnumo, o mergaitėms nedrauskite reikšti pykčio, įsiūčio, ryžto, atkaklumo. Neliepkite merginoms patylėti ir nepezėkite tokių nesąmonių kaip: „vaikinams nepatinka drąsios ir stiprios merginos“. Nei vaikinai, nei merginos neturi būti auginami pagal hipotetinį modelį, kas patinka/nepatinka priešingai lyčiai.

Jeigu jūsų draugė patiria smurtą, reaguokite į tai rimtai ir nekvestionuokite jos. Palaikykite ją. Tikėkite moterimis, kurios kalba apie priekabiavimą, smurtą ar prievartą! Išgirskite jas ir nustokite jas dėl visko kaltinti.

Nustokite vyrus lyginti su bobom. Tokiu būdu viską, kas susiję su emocijomis, švelnumu, emociniu intelektu, jautrumu, nurašome į tą antrarūšę poziciją. O vyrai nuo mažų dienų tik tą ir girdi, kad baisiausia vyrui būt boba ir bėga nuo to kaip velnio – tokiu būdu jie užblokuoja savo tam tikrų emocijų reiškimą, o tai yra žalinga sveikatai.

Nėra vien moteriškų ar vyriškų savybių. Yra žmogiškos savybės, o mes esame žmonės, visko kokteilis.

Nesitikėkite, kad vien tai, kad jūsų partnerė yra moteris, ji automatiškai yra atsakinga už visą namų švarą ar jūsų abiejų vaikus. Nesitikėkite, kad jei jūsų partneris yra vyras, kad jis būtinai turi įkalti vinį ar pakeisti rozetę ar sutaisyti unitazą – youtube mokame naudotis visi.

Tai, kad jūs esate moteris, nereiškia, kad privalote savo išvaizda atitikti kažkokius standartus ar džiuginti visų akį. Pataupykite pinigus ir laiką! Nusispjaukit. Jūsų užpakalis neprivalo niekam patikti. Ne užpakaliu per gyvenimą einame. Tai, kad išeisite šiandien į miestą be pudros, tikrai nesugriaus jūsų karjeros. Šie visi lūkesčiai moterų išvaizdai irgi yra patriarchalinės sistemos dalis. Nusispjaukite ant jų ir mieliau rūpinkitės savo sveikata ir patogumu. Nukreipkite savo dėmesį į buvimą, ne atrodymą. Ar tokia, kokia ESU šiandien, sau patinku? (Besiruošianti triatlonui, išdrįsusi paskambinti dėl naujo darbo, nuėjusi į pirmą plaukimo treniruotę ir pan.) O ne tokia, kokia ATRODAU kitiems? Nes atrodymas yra dažniausiai apie kitus ir apie mūsų išorinę išvaizdą. Svarbiausia yra visų pirma pagalvoti apie save ir tai, kaip jaučiasi vidus. Išorė jį atlieps. Ir be to, gyvenimas nėra mis konkursas. Taip, kad fuck it.

Puoselėkim savo nepriklausomybę ir pakankamumą. Santykiai yra puikus dalykas, kai jie mus augina, palaiko, sušildo, bet svarbu atminti, kad būsimas partneris mūsų neišgelbės. Joks žmogus neturi galios išspręsti mūsų gyvenimo ar padaryti mūsų laimingų. Toks įsitikinimas formuoja mūsų priklausomybę nuo kito asmens. Mes jį padarome mūsų gyvenimo šeimininku. Tai nėra nei protinga, nei saugu. Jūsų gyvenimas yra jūsų reikalas. Jeigu jaučiatės šūdinai, santykiai jūsų nuotaiką pakels tik ribotam laikui, o problemos užgrius su dar didesne jėga. Vis tiek reikės susiimti ir pačioms (patiems) tai spręsti. Nėra princų ant baltų žirgų. Yra tik tokie pat gyvenime ieškantys, klystantys žmonės, kaip ir mes.

Investuokite į savo išsilavinimą, tikslus, finansinį stabilumą, nepriklausomybę. Priklausomybė nuo partnerio finansiniu aspektu padaro mus labai pažeidžiamus ir nemobilius. Gyvenimas banguotas ir svarbu mokėti ir galėti savimi pasirūpinti bet kurioje situacijoje.

Nustokim vaidinti moteris ir vyrus. Paklauskime savęs, o koks aš esu žmogus? Kokias turiu savybes, kokie mano pomėgiai? Ir nustokime galvoti, kaip tai įsipaišo ir ar įsipaišo į lyties rėmus. Mes tiesiog žmonės. Ir visi laaaabai skirtingi. Dėl to pasaulis yra toks gražus ir spalvingas.

Komentarai (41)

  • Monika

    Aš nuoširdžiai palaikau lygybę tarp visų mūsų, kas mes bebūtume, tačiau negaliu savęs vadinti feministe dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, net pats feminizmo pavadinimas išskiria vieną žmonių grupę, taip sukurdamas priešpriešą su kitomis ir pabrėždamas grupių skirtumus, o ne panašumus (ko, mano nuomone, turėtume siekti, norėdami siekti lygybės). Pradinės feminizmo idėjos ir nuopelnai tikrai atnešė daug pokyčių, ir dėl to galime didžiuotis, tačiau trečiosios bangos feminizmas man asmeniškai pavertė feminizmą kilnių idėjų parodija. Aš esu už nusistovėjusių normų kvestionavimą, už kritišką mąstymą, tačiau neprivalau stoti į niekeno gretas. Mane erzina, kad tokiems kaip man vietos praktiškai nėra, nes tu arba esi feministė, arba esi prieš feminizmą ir su tavim kažkas negerai. Tačiau man nereikia etiketės, kad palaikyčiau lygybę, kaip tik, dėl šios priežasties aš noriu tų etikečių vengti.

    reply
      • ouroboros

        Svarbu suteikti vienodas galimybes, bet vienodas rezultatas neimanomas. Cia jau kvepia komunizmu kazkokiu. Visose darbo vietose 50/50 proporcija lyciu? Sekmes igyvendinant tokia utopija. Del darbo uzmokescio – https://www.youtube.com/watch?v=QcDrE5YvqTs . Ar tikrai “patriarchaline sistema” kalta, kad moteru pomegiai skiriasi nuo vyru kai kuriose vietose?
        Net socialiniuose tinkluose galima pastebeti, kad merginos labiau domisi kosmetika, visazu, o ne programavimu. Zinoma, tai tik “anekdotinis irodymas”. Tiek jau to. Jus gi geriau zinot ka didzioji dauguma moteru megsta.. 🙂 Siaip atvirai, gal Jus galetumete politikams paaiskinti, kad moterys nenori tu vaiku ir del to tas gimstamumas toks mazas? Zmonems siais laikais rupi hedonizmas, viskas tik MAN MAN ir APIE MANE. Galu gale svarbu tik begalinis keliavimas ir ispudziai :)) Butu bent zinoma visiems, nes dabar visi galvoja, kad esme piniguose.

        reply
      • Saulelė

        Miela Beata, žmonės priešinasi Stambulo konvencijai ne dėl to, jog nenori apsaugoti moterų, bet dėl to, jog ten net neaišku kas mes tokios esame, bandoma teigti ideologija, prisidengianti moterų teisėmis! tekstas ilgas, sunku buvo skaityti, bet teigiant, kad mes, Lietuva, kažką blogai darom tai būtina. Jeigu bet kuris vyras gali tapti moterimi spragtelėjus pirštais, ar neatrodo, jog tai mus ne tik kad sumenkina, bet apskritai tada nėra prasmės būti kažkuom, vyru ar moterim. Ar mamos, močiutės, merginos yra tokios paprastos ir visiškai tapačios vyrams? Jeigu jūs pritariate tai ideoligijai ir jos būvimu Lietuvos teisinėje sistemoje, tai belieka laukti kol vyrus ileis į mergaičių tuoletus, kas jau yra daroma svetur. Negaliu savęs vadinti feministe, nes kažkodėl, kaip ir šiame puslapyje, visa tai ateina su begale kitų ideologijų, o tai sveikai mąstančiam žmogui jau yra itartina. Man begalo patinka tai, ką jūs rašot apie moteri kaip apie magišką, stiprią būtybę, neatrastą, nepažįstamą net mums pačioms, bet kai pradedate rašyti apie ‘patrianchinę sistemą’ ir kitus panašius dalykus aiškiai matosi visur brukamas ‘tekstas’, kodėl nepasidomėjus kita puse? pavyzdžiui, dėl ko iš tikrųjų, atmetus visą širdgėla, moterys uždirba mažiau apskritai? arba kodėl vyrai neina slaugyti?

        reply
    • Marta

      Monika, Jūs gi žinote, kad yra įvairios feminizmo kryptys? “Pabrėždamas grupių skirtumus” tai jau kalbama apie radikalųjį feminizmą (dar galėtume sakyti, kad kultūrinis, socialistinis feminizmas irgi iš dalies pabrėžia skirtumus tarp lyčių). Tai buvo (gal ir yra) radikaliojo feminizmo idėjos: siekis uždrausti pornografiją, išskirti moterį kaip grupę/klasę (socialistinis feminizmas). Iškelti moteris kaip aukas, visas moteris. Taip vadinama viktimizacija. Jų siekis buvo sukurti laisvą nuo vyrų visuomenę, kur moterys galėtų gyventi tik tarp moterų, nes jų manymu heteroseksualiniai santykiai, patys savaime yra prievartiniai. Iš to dar išsirutuliavio feministinis lesbizmas. Beeet nepamirškime, kad liberaliosios ir jėgos feministės visiškai nesutarė su radikaliosiomis. Liberalusis feminizmas (kuriam priskiriu save) kaip tik pabrėžia mūsų PANAŠUMUS, o ne skirtumus. Siekia, kad moterys ir vyrai nebūtų diskriminuojami vien dėl lyties, jų užmestų standartų. Tai yra lygių galimybių feminizmas. Jie atmeta tą mintį, kad moterys yra auka, avinėlis, kurį reikia gelbėti iš “šovinistinių kiaulių” nagų. (radikaliojo feminizmo vartojamas žodynas). Kaip jau minėjau, radikaliojo ir liberaliojo feminizmo idėjos labai labai skiriasi. Jeigu Jūs domina feminizmo kryptys, rekomenduoju perskaityti lenkų filosofo Kazimierz Sleczka knygą “Feminizmas”, kur autoriaus nuodugniai aprašo antrosios bangos feminizmo kryptis. Gražios dienos!

      reply
      • Marta

        Atleiskite už klaidas, greitai rašiau ir nespėjau visko patikrint!

        reply
  • Aušra

    Koks gražus tekstas. Džiaugiuosi jūsų sugebėjimu taip nuostabiai parašyti apie sudėtingus dalykus.

    Tik pridėsiu, kad kaip ir kiekviena didesnė iniciatyva, feminizmas turi savo radikalus, kurie labiau kenkia nei padeda.

    Pavyzdžiui žymioji Melanie McDonagh, kuri labai nori, kad DNR amžiuje vyrai iki šiol negalėtų būti tikri dėl tėvystės.
    “The woman’s prerogative of knowing who is a child’s father…”

    http://whatmenthinkofwomen.blogspot.com/2009/09/paternity-tests-rob-women-of-their-hold.html

    reply
      • O.

        Mes gyvename civilizuotame pasaulyje, o ne kokiose tai gentyse. Ir ačiū mokslui už DNR, nes garantuotai kiekvienam turtingam vyrui tektų mokėti alimentus kokiems 10 vaiku, jeigu tik moteris galetu nuspręsti kas vaiko tėvas. Pati labai arti buvau tokio vyro, kuris tetis turejo tapti tik dėl savo finansinių galimybių, nes tikrasis tetis pinigu turejo nedaug.
        Viską jus rašote labai gražiai. Ir ypač graziai tai nugula juodu ant balto, bet gyvename realiame pasaulyje ir ne viskas kas teoriškai “turėtų būti” prisitaiko ir praktiškai.

        reply
    • Anonime

      Ir nebutina jiems visko zinoti. Kiek seimu isdraskyta ir vaiku pamesta del tu zinojimu. Tai ka kiekvienas dabar gali susipykes su zmona pasidaryt testus ir mojuoti po to.

      reply
  • Vytautė

    Man didelė garbė mokytis, suprasti feminizma iš jūsu, Beata. Esate viena tikslingiausiu dabartinės visuomenės veikėju ir švietėju.
    Straipsnis fantastiškas! Man dėliojasi mintys, argumentai, bet labai norėjau padėkoti vos perskaičius

    reply
  • Sofi

    Skaitai, ir viskas kaip ir teisinga, ir ok.
    Bet nematai saves nei vienam zody.
    Aisku, gal I’m so lucky, kad galiu visai be kovos pries “vyriska pasauli” tureti vadoves pozicija ir darba su skaiciais, jokio priekabiavimo ir poziuri i save kaip i specialista. Ar tikrai musu salyje reikalinga tokia arsi kova? Ar tikrai tai aktualu zmonems, kurie skaito irasa? Ar tai vistik zodine “masturbacija” siauroje bendroveje, kur vieni su kitais sutinka?
    Ir kaip ir sutinku, kad reikia sviest moteris ir rodyt, kad gali but kitaip, kad reikia kad butu kitaip. Bet jus nemanot, kad tos, kurias reiktu sviest, gyvena savo ramu ir jauku gyvenima, verdant seimai sriuba ir skalbiant vyrui kojines ir net nebandys skaityti sio iraso? Nes joms yra ok. O jei belsites i ju butuku su marinuotais agurkais balkone, duris ir bandysit sviest, busit nesuprasti, nes joms idomiau visai kiti dalykai. Ne saviraiska, o vaiko suplysusios kelnes, ne ambicijos, o bulviu transportavimas is sodo. Ir jos dirbs, reguliuos uki, darys dalykus savo seimos gerbuvui, tiesiog nemastys, kad joms reikia iskovot kzkokias teises.

    reply
      • Monika K.

        Šiame rašinyje visai nepajutau “kovos” ir “aršumo”, labiau paaiškinimas, kad būtina kalbėtis ir susikalbėti, nes, būdama trijų skirtingos lyties vaikų mama, iš šono matau, kaip darželyje ar kitoje aplinkoje susilaukia krūvas ribojančių komentarų: “mergaitės taip nelipa”, “mergaitės taip nedaro”, “vyrai neverkia, susiimk” – ir čia kalbam apie Vilniaus burbulą net, nes klišės stipriai galvoje gyvena.

        Kaip tai sustabdyti? Gi nesiaškinsi kaskart, būsi “arši boba”.

        Labai džiaugiuosi, kad moterys šiame įraše savęs nemato, aš savęs matau per daug, nes mano išvaizdą komentuoja visi kas netingi, o galvoje “patarnautojos” mentalitetas šoka pasiutpolkę. Tikiuosi mano VAIKAI išmoks pasakyti “STOP, čia yra mano kūnas, čia yra mano pasirinkimas”.

        reply
  • Julija

    Aš esu kosmoso technologijų inžinierė, ir viskas labai faina.
    Super tekstas, labai pritariu.

    reply
  • Martyna

    Informatyvus, konstruktyvus tekstas ir manau, kad Lietuvai švietimo šia tema labai reikia. Pati prisimenu iš savo vaikystės nemažai frazių iš šeimos narių, mokytojų ir etc. skatinančių “nusileisti”, “patylėti”, “nekreipti dėmesio” į berniukų elgesį. Tai išgyvendavau labai emocionaliai, vis svarstydavau, kodėl mergaitės turi vadovautis kitu elgesio modeliu nei berniukai ir t.t. Šios patirtys labai traumuoja ir vėliau atsiliepia tolimesniame gyvenime.
    Ačiū, kad kuriate, seku ir skaitau kiekvieną jūsų straipsnį!

    reply
  • Aurelija

    Sutinku su daugeliu paminėtų dalykų, bet pati niekada nesusimąsčiau, kad patiriu nelygybę, nes esu jautresnė ir švelnesnė už savo partnerį, arba, kad aš dažniau skalbiu ir gaminu, o jis dažniau įkala vinį arba pats neša sunkius pirkinius, o man duoda lengvesnius. Priešingai, džiaugiuosi, kad jis naudoja savo fizinę jėgą ir nesako, man nesvarbu, kad tu moteris, neši tiek pat.

    Kas man nepatinka apie feminizmo temą, kad, mano nuomone, tai yra perspausta. Moterys neturi būti moteriškos, o vyrai neturi būti vyriški, niekas nieko neprivalo, bet čia ir yra laisvė rinktis. O feministės komentuoja tik tą vargšę mamą sėdinčią namuose dėl motinystės atostogų kai ji galbūt yra begalo laiminga ir džiaugiasi savo kūdikiu, arba komentuoja porą, kurioje visada gamina tik moteris, nežinodamos, kad ji gamindama atsipalaiduoja ir vyras pats pasisiūlo suplauti indus. O gal yra vyrų, kurie nori eiti į tas atostogas, bet žmona neleidžia? O gal, kai kurie visada gamina, tai tada viskas ok? Manau, nereikia taip tirštinti visų spalvų, asmeniškai nepažįstu nei vienos moters, kuri šiais laikais negalėtų mokytis ar dirbti tai, ką nori, nes yra moteris. Bet pažįstu moterų, kurios labai sėkmingai kopia karjeros laiptais.

    Tačiau darbo aplinkoje priekabiavimų tema yra aktuali ir man. Ta baimė šiurkščiai atsakyti, o gal čia tik juokelis, kam kelti bangas. Neseniai turėjau tokią patirtį: per tą patį LinkedIn susisiekiau su vienu dėstytoju, kurio paskaitoje dalyvavau prieš pusę metų, norėjau pasitikslinti dėl tos paskaitos oficialaus pavadinimo ir turėti LinkedIn kontaktą. Jis man atrašė labai maloniai, padiskutavom darbo tema ir jis man pasiūlė parašyti rekomendaciją. Puiku. Tada po keletos dienų gavau jo žinutę instagram paskyroje ‘You lady are absolutely stunning, somehow I missed it before, probably due to discussing only business🙂’. Nežinau ar aš čia perdedu, na bet susinervinau. Atrodo, būtų vaikinas jaunesnis parašęs vyresnei dėstytojai niekada taip nenutiktų! Parašiau jam, kad mane domina tik darbo reikalai. Atrašė ilgiausią žinutę kaip jis analizavo ar moters grožis turi įtakos jos intelektui. Nieko nebeatsakiau. O vyro grožis jo intelektui įtakos ar turi?

    reply
  • Monika K.

    Auginu tris, Vilniuje, keliauja į “gerą” darželį ir girdi: “mergaitės taip nelipa”, “nu jau vyram visai ašaros netinka”, “mergaitės gi švariom suknelėm vaikšto” – ir tada nerėkauju, neaiškinu, o vaikams ugdau kritinį mąstymą per pavyzdžius.

    Vienas berniukų auginasi ilgus plaukus, nes jam smalsu koks jausmas bus, kai pasieks užpakalį – patikėkit, kiek jau replikų sulaukė. Jam penki. Ir aš esu ir būsiu nuoširdi feministė, kalbėdama su vaikais apie laisvus ŽMOGAUS, ne lyties, pasirinkimus.

    Ačiū, Beata!

    p.s. man skaitinys visai nekvepia “aršumu” ir “kova”, atvirkščiai, didelio burbulo “feministė” paaiškinimas paprastomis situacijomis, kurių, beje, 98% patyriau, nors ir esu vadovė tech, ilgai užtrukai kol radau autentišką, o ne mačistinį vadovavimo stilių.

    reply
  • Dovilė

    Beata, tekstas puikus. Pati neretai susiduriu su neteisinga feminizmo samprata. Net mano vyras būna pakomentuoja: va ši moteris kritikuojanti vyrus tikrai feministė.
    Bet, nejaugi lytis tikrai neturi jokios įtakos mūsų emocijoms? Ar emocijos/charakteris yra auklėjimo ir patriarchalinės sistemos pasekmė? Juk ne. Tarkim diskutuodama su vyru jaučiu, kad remiuosi emocijomis, būna nebegirdžiu, kas ką kalba, kai tuo tarpu mano vyras atrodo tikrai racionalesnis ir emociškai stabilesnis. Ar visa tai visai nepriklauso nuo lyties?
    Kalbant apie vaikus, taipogi iki tapdama mama maniau, jog abu tėvai yra vienodai svarbūs ir reikalingi vaikui nuo pat jo gimimo. Tačiau tas ryšys gimus vaikui ir žinojimas ką su juo daryti man buvo tarsi įgimtas, o vyrui tenka visko mokytis. Kaip tai paaiškinti? Ir iki motinystės buvau ta, kuri norėjo vienodai siekti karjeros, ieškoti savirealizacijos kelių, o dabar tai nebeatrodo taip svarbu, kaip “kurstyti namų židinį”. Feminizmo samprata ir idėja man yra artima, pritariu, jog tikrai gyvename patriarchalineje visuomenėje. Visgi domuosi lyčių paichologija ir negaliu nuneigti tam tikrų skirtumų, kurie tikiu turi įtakos mano gyvenime, dėl ko aš nesijaučiu “nelaisva, nelygiaverte, nepriklausoma” ir priskiriu tai moteriškumo sąvokai.

    reply
  • Indrė

    Labai džiugu, kad sugebėjai taip aiškiai ir nuodugniai išgveldenti su feminizmu ir patriarchaline sistema susijusius bruožus mūsų ir kitose visuomenėse – manau tai ne man vienai padėjo i žodzius ir sakinius sudėlioti mintis, kurios dažnai galvoje iškyla, arba nesusidėlioja, kai norisi kam nors argumentuoti atsidūrus vieno iš šios sistemos situacijų pavyzdžiu – o tai juk taip svarbu – mokėti konstruktyviai kritikuoti ir argumentuoti!

    Tik skaitant tekstą, man taip pat kilo toks įspūdis, kad nežinau, ar funkcionuoju tokioje aplinkoje, ar priežastys kitokios, bet tiek artimoje, tiek tolimesnėje aplinkoje turiu nemąžą skaičių ‘stiprių ir vadovaujančių’ moterų, kurios būtų nustebusios perskaičius apie tokių pat moterų esamą kovos mąsta. Dėl to ir tekstą laikytų paaštrintu.
    Ačiū

    reply
  • Justina

    Aš šiuo metu rašau bakalaurinį darbą apie vyrų erekcijos disfunkciją. Turbūt net negalėjau įsivaizduoti,kad susidursiu su tiek sunkumų,norint vyrus apklausti ar išvis jų (norinčių kalbėti) rasti. Kaip vienas pavyzdys iš mano bakalauro pristatymo,na ten kelis tokius punktus pristatyti. Vienas iš dėstytojos komentarų buvo: na nereikia moteris lysti į tokiua dalykus, ir išvis negalima jų nuvertinti. Žinot pasidarė kiek apmaudu. Daug girdėjau,kad tai nemoteriškas reikalas. Kad atlikti praktiką urologijos kabinete,žmonėms sukels tiek juoko. Sako,juk tu būsi moteris,kuri žiūrės į vyro lytinius organus… cmon…. kiek problemų turiu,ir dauguma vien dėl to,kad esu moteris

    reply
  • Ieva

    Nuostabua tekstas Beata. Tu net neįsivaizduoji kiek savo tekstais bei skleidžiamomis vertybėmis tu įkvėpi. Įkvėpi kvėpuot iš naujo ir jaust žemę po kojomis, kuri kartais mėgsta išslysti ir tuomet aš blaškausi ir neturiu su kuo pasikalbėti apie man svarbius dalykus, bet man tavo tekstai yra puikūs pašnekovai, perskaičius juos jaučiuosi labiau suprasta ir jaučiu kad esu verta visų gerų dalykų gyvenime. Pastaruoju metu dažnai jaučiuosi taip lyg žinau kažką (lyčių lygybės svarbą kasdienybėje ir visur) ko nežino kiti ir tas jų nežinojimas mane labai erzina. Dirbu ofise ir kasdien būtinai išgirsiu kažką seksistiško, stereotipiško kas palies tą temą, bet dar nerandu būdų kaip atstovėti savo pažiūras, o ir baisu likti visiškai atstumtai, nes bus sunku ten pat dirbti. Ir juk visur bus tų žmonių kurie kaip kokie neišmanėliai, nesubrendėliai kvykaus visokias sekstines nesamones ir “bajeriukus”. Žinoma, galbūt tai mane erzina, nes iš dalies tai rodo mano vidinį bejegiškumo jausmą, kai matau tokias situacijas ir atrodo turiu savo pažiūras, bet tarsi nejaučiu kad pati dar pilnai pagal savo vetybes gyvenčiau, o ir tuose situacijos nelabai žinau kaip reaguoti ir ar išvis reaguoti? Kaip tu reaguoji į tokius žmones sutinkamus kasdienybėje?

    reply
  • Austėja

    Skaitydama šį tekstą mintyse (o kelis kartus ir garsiai) vis kartojau “Taip, taiiip!!!”, o širdyje jaučiau tokį artumą, tokią šilumą, net ugnį! Nes išties, visiška tiesa!! Manau, šis tekstas labai vertingas ir reikalingas, ypač tiems, kurie dar vis skeptiškai žiūri į feminizmą ir mano, jog jis nereikalingas, nes mūsų visuomenėje ir taip viskas yra ok.

    Aš irgi anksčiau galvojau, kad esu ta minėta faina feministė :DD Tada, atėjau į Lyčių studijų paskaitas VU, kur sužinojau ir supratau visa tai, ką puikiai apibendrina šis straipsnis. Ir nuo tada, tiesą sakant, nelabai man ir rūpi, kad kažkam gal nesu faina 😀 Toliau norėčiau pasidalinti informacija bei keliomis asmeninėmis įžvalgomis ir mintimis (už visa tai dar kartą dėkoju paskaitoms), kurios, manau, parodo feminizmą dar kitu kampu, tačiau retai yra minimos.

    Labai dažnas žmonių, kurie yra skeptiški, gal net priešiškai nusiteikę feminizmo atžvilgiu, argumentas yra, jog vyrai ir moterys nėra vienodi, tad kaip gi jie gali būti lygūs! Dažnai feminizmas yra klaidingai interpretuojamas – menkai pasidomėjusiems žmonėms kyla mintis, jog siekiama vyrus ir moteris suvienodinti, paneigti jų unikalumą ir individualumą.

    Aš ir pati turėjau tokį įsitikinimą, tačiau supratau, kad feminizmas yra visiška suvienodinimo priešingybė. Kone didžiausią nuostabą palikęs faktas – jog daugelis medicininių tyrimų, naujų medikamentų ir įvairių ligų gydymo būdų yra pritaikyti būtent vyrų kūnams, jų organizmams. Jog pirmiausia ieškomi mediciniai sprendimai, kurie vyrams tinka, o jau tada bandome tą patį metodą ant moterų… Nežinau, kaip situacija kinta dabar, jei esu klaidingai informuota, prašau, paneikit šitą informaciją. Pasakykit, kad visi dabar mūsų vartojami vaistai, jų šalutiniai poveikiai, yra tikrai ištirti ir moterims, o ne kliaunamasi seniau atliktais tyrimais vyrams. Būsiu labai laiminga! Nes net ir tikslios vaistų dozės skaičiuotos pagal vyrus: vyrui reikia 10mg – bus viena tabletė, o moterims reikia 4mg – na, tai tegu vartoja pusę tabletės..? Nors visi juk žinome, kad moterys ir vyrai biologiškai skiriasi!..
    (Beje, ar žinojote, jog egzistuoja hormoninė kontracepcija skirta vyrams? Kažin kodėl ji nėra populiari, kodėl medicina nėra suinteresuota tobulinti šias kontracepcijos priemones ir padaryti, jog jos būtų taip pat plačiai prieinamos kaip ir moterų hormoninės kontracepcijos priemonės..?)

    Šioje situacijoje, mano nuomone, dar kartą atsiskleidžia feminizmo svarba ir vertė. Feminizmas nesako, jog neturime skirtumų. Atvirkščiai! Mes tikrai skiriamės!! Ilgus istorijos šimtmečius moterys bei jų problemos, mintys, norai, tikslai, atradimai, pasiekimai (ir t. t.) laikomi antraeiliais, o prioritetas teikiamas vyrų gerovei, jų saviaktualizacijai, jų mintims, atradimams (ir t. t.). Sąmoningai rašau esamuoju laiku, nes manau, jog dabartinėje visuomenėje, remiantis ir Jūsų minėtais faktais, moteris ir jos gyvenimas vis dar YRA antraeiliai. Ir visa tai net tokioje pažangioje mokslo srityje kaip medicina.

    Mano nuomone, feminizmas siekia ne suvienodinti – siekia, jog skirtumai būtų pagaliau pastebėti. Būtent tokie – REALŪS skirtumai. Nes dabar moterų ir vyrų skirtumą dar vis suvokiame kaip plaukų ilgį, rūbus, ar makiažo sluoksnį…

    reply
  • Skaitytojas

    Feminizmas tapo viena iš tų temų, kur radus progą diskusijai, nebežinai nuo ko pradėti. Manau, kad tiems, kurie diskutuoja, tai yra labai asmeniška tema, nes kitaip turbūt nelabai kiltų noras diskutuoti. Tačiau būtent iš šio asmeniškumo kartais atsiranda nereikalinga trintis ir prie gerų argumentų prisiplaka daug emocionalių nesąmonių. Pavyzdžiui, aš esu (daugiausia internete) susidūręs su žmonėmis kurie prisidengdami feminizmo retorika kaip tik siekia didesnio lyčių padalijimo, todėl kiekvieną kartą susidūrus su feminizmu man norisi išlieti šias susikaupusias nuoskaudas. O žmogus kuris mane suerzino ir kuriam išlieju pyktį yra skirtingi asmenys! Tada jau aš mėtausi emocijom ir keliu kitam žmogui nuoskaudas susijusias su vyrais. Todėl po šios ilgos įžangos stengiuosi mesti išankstinius nustatymus ir apsiriboti straipsniu.

    Straipsnis skoningas. Patiko, jog autorė pamini apie visuomenės efektą tiek moterim tiek vyram ir kodėl siūlo alternatyvas. Taip pat gerbiu už naudotas citatas ir šaltinius bei pavyzdžius. Manau, kad vienas iš priekaištų, kuris gali būti taikomas šiandieniniam feminizmui yra tai, jog apsiriboja vien kalbėjimu, jog sistema bloga, tačiau jokio realaus efekto kaip ir nedaro (o juk praeities feministės įgalino moterų balsavimą ir kitus svarbius dalykus). Tačiau šis portalas atlieka labai svarbią rolę mažindamas stigmas (kurios susiję su lytiškumu ir lytį apskritai), kas veda prie darnesnės visuomenės. Taip pat komentaruose minėjote Stambulo konvenciją – man asmeniškai tai buvo negirdėtas dalykas, dabar žinau apie realią problemą ir kodėl ji jums rūpi, todėl ačiū, kad naudojate realius dalykus argumentams paremti. Manau, jog didelę dalį trinties tarp feminizmo ir likusios populiacijos sudaro paprasčiausias neįsigilinimas į vienas kito elgesio priežastis. Tarkime, feministinės pozicijos atstovui gali būti sunku suvokti, kodėl kažkas sakytų ‘aš palaikau lyčių lygybę, tačiau nemėgstu feminizmo’. O galbūt tas žmogus taip sako, nes paprasčiausiai jam atrodo, kad noras identifikuoti savo poziciją socialinių problemų atžvilgiu tėra bandymas sukurti ‘moralinį pranašumą’, kuriuo prisidengiant gali teisti to menamo pranašumo neturinčius. Panašų efektą sukuria ir tokių grupių atstovai kaip veganai, stipriai religingi, gamtosaugos aktyvistai. Tai aišku, kad didelė dalis minėtų žmonių neturi intencijos primetinėti tą moralinį pranašumą, tačiau pilnai suprantu, jei taip gali atrodyti iš šalies. Aš asmeniškai nemėgstu aktyvistų ar bet kokių žmonių turinčių garsiai reiškiamą agendą, net jeigu su ta agenda sutinku. Galite manęs nesuprasti, galite nemėgti, tačiau jūs negalite nurašyti mano subjektyvios patirties kaip ‘neteisingos’. Aš nekaltas, jog jei asmuo iškart skuba apibrėžti save kaip liberalą, konservatorių, krikščionį, ateistą, veganą, mėsėdį, feministą, homofobą..t.t., man iškart pasąmonėj suskamba įtarumo aliarmas.

    Žadėjau likti grynai ties straipsniu, bet nuėjau į lankas, atsiprašau. Kai esi 19metis vaikinas, kuriam rūpi daug temų, sunku susilaikyti gavus progą. Ačiū už jūsų komandos kuriamą turinį!

    reply
  • Vesta

    Labai artimas ir teisingas tekstas. Neseniai pradėjau dirbti gan vyriškoje motociklų sferoje ir kone kasdien jaučiu gilias patriarchato šaknis. Nesisveikinimas, nežiūrėjimas į akis, klausiamas žvilgsnis “ką tu čia veiki?”, noras aptarti darbo reikalus su kolega vyru, o ne su manimi… Lietuvoje tikrai reikia apie tai kalbėti ir daug! Netikiu tais ar tomis, kurios sako, kad apie tai kalbėti neverta ar nereikia. Ačiū Beatai – tai, ką darot yra labai svarbu. 🙂

    reply
  • moteris

    nesuprantu tikslo pūčių ir penių skaičiavimo statistikos tam tikrose pozicijose. Net didžiosios pasaulio koorporacijos iškėlė tikslą, kad suvienodinti moterų ir vyrų skaičių savo darbovietėse. Tai taip išeina, kad jei pagal statistiką darbovietėje trūksta (atsiprašau) trijų pučių, tai kandidantuojantis penis, nors ir turėdamas toje pozicijoje žymiai daugiau profesinio pranašumo, jis lieka už borto, vien todėl, kad šiuo atvėju jis turėjo penį.
    šis straipsnis taip pat dviprasmiškas, kaip ir visa ta lygybių politika. Lyg ir šnekama apie lygybę, bet tuo pačiu yra žeminamas vyras.
    Ir dar- kas liečia seksualinį priekabiavimą, psichologinį smurtą, fizinį smurtą – vyrai iš moterų jį patiria taip pat. Nereikia išskirti lyties 🙂 man rodos reikia apsispręsti, kurios pozicijos laikotės. Nes skaitant šį tekstą, daug painiavos.

    reply
    • Uršulė

      Tai nėra apie lytinius organus. Vakarų korporacijos stengiasi duoti moterims galimybes. Žmonės su mažesniais ar didesniais gabumais visi yra nusipelnę galimybių; bet jei tos galimybės yra teikiamos tik moterims – verta pažiūrėti į pačios kompanijos vidų ieškant į tai atsakymo. Šiais laikais yra suprantama jog darbą gerai atlikti gali tiek vyras tiek moteris, tačiau kas yra labai svarbu įdarbinant naują žmogų tai jo potencialas ir culture/team fit. Tiek vyrai tiek moterys, kurie yra labiau kompetetingi nei kiti kandidatai, yra negavę pozicijos į kurią aplikavo, nutinka visiems tad nereikia iš karto manyti jog tai lytinė diskriminacija. Tame yra daugiau niuansu nei lytiniai organai. Pavyzdžiui kaip Vesta pakomentavo, darbas gali buti kompanijoje, kurioje labai daug vyrų ir tik kelios moterys kurios jaučiasi emgiamos ir neįtrauktos (tai kenkia jų darbo našumui ir kompanijos sėkmei) įdarbinus moterį (kad ir kol kas mažiau pasiekusią) tai pakels moralę, padės sutvarkyti toksinę aplinką, o tai savu ruoštu pakels kitų moterų produktyvumą. Juk jau yra pastebėta, jog diversija darbovieteje yra sveika ir pelninga, tai kaip kitaip tai padaryti jei ne įdarbinant įvairius žmones, net jei tai reiškia, jog juos reikės apmokyti daugiau nei kitus kandidatus.

      reply
  • Austėja

    Na, be galo džiaugiuosi šiuo straipsniu, jame pilna galimų diskusijos krypčių. Tekstas taip mane įkvepia ir žadina mintis, kūrybą, motyvaciją. Ir net į vieną komentarą šioje temoje savęs nemoku sutalpinti 😀 nepažadu, kad ir šis bus paskutinis.

    Pagalvojau, kad ne kartą dalindamasi savo mintimis apie vyrų ir moterų socialinę nelygybę, apie feminizmą, išgirsdavau minčių, jog “vyrai ir moterys turi vienodas galimybes ir išsilavinimą gauti, ir dirbti, o moterys uždirba mažiau, karjeros prasme pasiekia mažiau, nes mažiau stengiasi, mažiau gabios, nenori, jos pačios pasirenka prioritetu šeimą. Nelygybė yra tik jų problema”.

    Įkvėpta teksto minčių ir savų apmąstymų sugalvojau tokią analogiją, manau ji vaisai faina, tad gal verta ir pasidalinti 🙂

    Jei karjera būtų bėgimo varžybos, tai moterys šiuo metu bėga vingiuotu šaligatviu aptrupėjusiomis plytelėmis, tai į kalną, tai nuokalnėn, kartais aplenkdamos kokį medį, peršokdamos krūmą, o dažnai dar joms ir aukštakulnius liepia apsiauti ir dar pamąstyt apie išvaizdą, nes nu kaip čia pasirodys raudonu prakaituotu veidu! Vyrai, tuo tarpu, bėga naujame, ką tik įrengtame stadione, ant minkštos, lygios dangos, su pėdai pritaikytais sportbačiais.

    O rezultatus vertiname pagal vienodus kriterijus. Matome, jog moterų rodikliai prastesni – jos lėčiau bėga, mažiau nubėga, daugumą prizinių vietų šiose lenktynėse pasiima vyrai. Ar tikrai teisinga sakyti, jog moterys mažiau stengiasi, yra mažiau gabios?

    Yra moterų, kurios su tais aukštakulniais skuodžia beprotiškais greičiais! Ir džiaugiasi, joms taip faina ir tą krūmą peršokti, ir lekia jos greičiau nei dauguma vyrų, dabinasi aukso medaliais. Yra vyrų, kurie bėga kur kas lėčiau nei dauguma moterų, nes gal jiem tiesiog sportas ne prie širdies?! Yra moterų, kurios visą gyvenimą bėga į kalną ir svajoja apie lygų ir minkštą stadioną. Yra vyrų, kurie taip norėtų apsiaut tuos aukštakulnius ir šokinėt per šaligatvio plyteles, nors tada jų rezultatai būtų ir prastesni.

    Dažnai feminizmas suvokiamas kaip noras visus šio bėgimo konkurso dalyvius perkelti ant to naujo stadiono ir visiems užmauti sportbačius. Tačiau aš situaciją matau kiek kitaip. Feminizmą matau kaip modelį, kuriame nebelieka ribos šaligatvis ir aukštakulniai – moterims, stadionas ir sportbačiai – vyrams. Varžykitės! Feminizmą suvokiu kaip galimybę žmogui laisvai pasirinkti savo kliūčių ruožą, savo apavą… O vėliau gal normalu bus ir rinktis, ar nori bėgti sprintą, o gal maratoną, o gal išvis tik ramiai pasivaikščioti?..

    Taip suvokiu socialinę lygybę, socialinį teisingumą. Taip, galbūt vyrų ir moterų pasirinkimai, kaip dalyvauti šiose žaidynėse, bus skirtingi. Dėl biologinių, ar dėl socialinių priežasčių. Bet rezultatus ar pasirinkimo skirtumus pamatysime juk tik tada, kai iš tikrųjų bus galimybė rinktis (:

    reply
  • Saulė

    Geriausias tekstas skaitytas šiame puslapyje!
    Kaip gali tai būt nenaudinga? Puiku, jei kai kurioms iš jūsų pasisekė visko pasiekti ir jums nereikia tokio žodžio, kaip feminizmas. Bet yra daug jaunuolių, kuriems yra kalamos į galvą tos frazės ką daro mergaitės ir berniukai, ir ko jie daryti negali. Tą garsiai aiškina seneliai, tėvai ir mokytojai. Kiek iš mūsų tai praleidžia pro ausis ar netgi pritaria ir kiek drįsta pasakyti “Taip, aš mergaitė ir šią akimirką sėdžiu medyje ir pykstu ant viso pasaulio” arba “Taip, aš berniukas ir dabar aš verkiu, nes man skaudu ir liūdna” ir t.t.?

    reply
  • Jurgita

    Laikausi nuostatos: visi skirtingi – visi lygūs. Ja vadovaujuosi darbe, namuose, draugų rate ir per šeimos šventes. Visada stengiuosi pabrėžti, kad visi gali verkti, visi turi tvarkytis ir rūpintis namų šiluma, visi turime būti laisvi. Bet kartu ir turime turėti laisvę rinktis, kokį gyvenimą gyventi. Svarbiausia visada sąžiningai sau atsakyti: ar tikrai tai yra mano pasirinkimas, ar aš jaučiu laimę ir laisvę pasirinkus tokį gyvenimo būdą, ar aš esu aš ir ar tikrai man pakanka to, kas yra.

    reply
  • Lina

    Sveika Beata, aciu uz teksta ir atleiskit, kas skaitysit uz nelietuviskas raides. Norejau pasakyt, kad darot labai gera darba ir labai taikliai apraset situacija. Labai jutau sia problema, ypac jaunam paauglystes amziui ir visais tuo metu suprantamais budais tam priesinaus – gyvendama Lietuvoje labai daznai gincidavausi su berniukais politinem ar istorinem temom (kur girdeta!), “tusuose” sokau kaip norejau (ne seksualiai kraipydama uzpakali ir t.t.), juokiausi garsiai ir daug, nejau is proto, kad visa laika atrodyt tobulai. Bet taip pat turejau ta “sindroma” – oi as palaikau moteris, bet neesu feministe. Kol pradejau augti, plesti akirati, sutikti intelektualias ir DRASIAS moteris, matyti ju sugebejimus. Ir tada pamaciau KIEK DAUG MOTERIS GALI ATLIKTI. Tai pamaciau per paprasciausiai dirbdama su jomis, (ypac kai vyras nesugebejo susitvarkyti su uzduotimi). Mes neretai istvermingesnes (atlaikom sunku kruvi ilgesnem valandom), greitesnes, visapusiskiau mastancios (sugebejimas matyti “the big picture”). Del to skaitau kai kuriuos komentarus ir siek tiek graudu, nes buvimas feministe nereiskia kad nesiskuti pazastu ar negali dirbti grozio industrijoje, feminizmas yra tam, kad jeigu nori but grozio industrijoje ir esi tam gabi – butum atitinkamoj pozicijoj ir uz atitinkama atlyginima. Bet taip pat suprantu koks stiprus yra musu visuomenes poveikis siuo klausimu – nurasymas “ai durna boba nezino ko nori” ir panasiai ir nei viena nenorim buti asocijuojamos su tuo. Ir taip vyksta pokalbis “nenoriu feministes etiketes, feminizmas pasikeites dabar jau ir etc.”. Taip sakau, nes “buvau ten”. Ir dekui komentatorei, kuri nurode knyga apie feminizmo kryptis, nes panasu, kad jos labai reikia.

    reply
  • Asta

    Ir tai praeis…

    reply
  • Marius

    Dėl lygių teisių stengtis reikia. Tiek vyrai, tiek moterys turi turėti lygias teises pretenduoti į tai ko nori. Problema yra tame, kad dažnai organiškai susiklostantys dalykai (ir aš nekalbu, kad taip turi būti su buities darbais) yra priskiriami diskriminacijai. Vyrų vadovų yra daugiau dėl to kad potencialių vyrų vadovų yra statistiškai daugiau, bentjau pagal šiuolaikinius standartus: vadovui reikalingų savybių dažniau(!) galima rasti pas vyrus(labai atsipraśau, tačiau mażesnis empatijos lygis taip pat, deja). Tai nereiškia, kad moterims vadovėms būti draudžiama, nes tai būtų diskriminacija, tačiau ar reikia per prievartą “lyginti” 50% ant 50%, jeigu taip paprasčiausiai liaudiškai sakant nesigauna. Ar čia tik toms pozicijoms tinka, kuriose atlyginimai didesni? Vadovai, IT sektorius.. Każkodėl apie automechanikes ir slaugus ne taip dażnai akcentuojama, nors principas taspats ir organiškai kas kaip išsidėsto, manau yra savaime aišku, net nepaisant galūnių.
    Mano asmenine nuomone ta problema ateina iš diskriminacijos temos skaudumo, nes ji YRA tikra ir skaudi, tačiau neretai datomos prielaidos remiantis labiau emocijomis, o ne logika ir tam tikri fenomenai, kaip wage-gap’as, tiksliau teorizavimas išsieskaluoja truputėli per toli.

    reply
  • Naomė

    Pačiai neseniai suėjo 18 metų, ir neseniai atradusi šį puslapį vis labiau traukdavau dėmesį užsukti čia, ir šiandien su vaikinu pakalbėjome panašia tema ir po pokalbio aptikau šį tekstą, ir perskaičiusi supratau, kad vaikystėje tikrai esu patyrusi tos nelygybės dar net ir dabar net iš artimos aplinkos girdžiu įvairių komentarų.. ypač vaikystėje buvo peršami „mergaitės taip nedaro/nekalba” „mergaitės kaip tik tvarkingesnės būna” ir begalė tokių pasakymų.. nežinau gal nuo paauglystės tas požiūris formavosi, tačiau kad ir kokia jauna esu ir dauguma galvos kad nieko ji čia nesupranta ir nepatyrusi ką gali dar sakyti 🤦🏾‍♀️ Bet visuomet tas požiūris buvo jog visi esame lygus ir nereikia skirstyti pagal rasę, lytį ar tautybę.. tačiau su tokiais tekstais su ištartais viešais žodžiais manau mes galime pasiekti lygybę!! Svarbiausia apie tai kalbėti garsiai ir paliesti kiekvieną žmogų, nes mane jūs tikrai palietėte ir labai norėčiau apie tai sužinoti kuo daugiau ir į tai gilintis 😊 ačiū jums ❤️

    reply

Komentuok

Nebegėda pateikiama informacija ir prekės yra skirtos asmenims vyresniems nei 18 metų.

Jei esate vyresni nei 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir bus saugoma nuo nepilnamečių.

Svetainėje yra naudojami slapukai ("cookies"). Plačiau apie slapukų naudojimą sužinokite čia.