Esameįpratę kalbėti apie fizinę sveikatą. Mums lengva atpažinti fizinius simptomus, apie juos mes drąsiai pasakojame artimiausiam žmonių ratui. Tačiau kalboms pakrypus apie emocinę sveikatą, mes turime įprotį apie tai kalbėtis kiek atsargiau, nes galvoje jau pradeda rikiuotis dažniausiai girdimos psichikos ligos. Apie emocinę sveikatą mes žinome per mažai ir tikrai ne visi ją vertiname taip pat, kaip ir fizinę sveikatą. Pabandykime tai pakeisti.

Kas yra emocinė sveikata?

Ją apibūdinti galima dešimčia skirtingų būdų ir dažniausiai visi tie apibūdinimai puikiai tinka. Pavyzdžiui, organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorės Karilės Levickaitės darbe „Psichikos sveikata darbe“ emocinę sveikatą ji apibūdina kaip būseną, kai gebame išgyventi skausmą ir liūdesį, kai galime gerai jaustis ir visiškai mėgautis gyvenimu, užmegzti ir palaikyti sveikus santykius su kitais žmonėmis, išreikšti save, patiems priimti sprendimus ir būti už juos atsakingiems. 

Visi savo gyvenime galime susidurti su psichikos sveikatos sutrikimais ir to gerai nesuvokti (sutrikimai gali likti nediagnozuoti). Skaudžios skyrybos, artimojo netektis ir daugelis kitų situacijų gali privesti prie būsenos, kai mums tampa sunku susitvarkyti su savo emocijomis. Sunku ir tai, kad apie psichikos sveikatos sutrikimus visuomenė turi klaidingų įsitikinimų. Turbūt net ir iš savo pažįstamų žmonių rato esame girdėję komentarų apie tai, kad su psichiniais sutrikimais susiduriantys žmonės yra neadekvatūs, dažnai neprognozuojami, kartais – net ir pavojingi. Tokie komentarai ne tik nereikalingi, bet ir žalingi – juos išgirdus niekam nebesinori garsiai kalbėti apie savo emocinę sveikatą ar ieškoti pagalbos.

Kodėl svarbu emociškai jaustis gerai?

Visų pirma, jeigu žmogaus emocinė sveikata yra gera, tikėtina, kad jis bus darbingesnis, palaikys stipresnius ryšius su draugais, artimaisiais ir kolegomis, gebės tinkamai priimti sudėtingus sprendimus ir nepasiduoti stresui. 

Taip pat nedaugeliui žinomas faktas, kad kartais visos mūsų kaupiamos neigiamos emocijos tampa fizinių negalavimų priežastimis. Pavyzdžiui, jeigu darbe ar namuose jaučiame daug įtampos, yra tikimybė, kad susidursime su migreniniais galvos skausmais. 

Kas gali padėti pasirūpinti savo emocine sveikata?

Kartais savo savijautą galime pagerinti labai paprastais būdais, kuriais šiandien ir norime pasidalinti su jumis. Jie pravers ir šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai daug laiko praleidžiame namuose ir dažnai jaučiame nerimą dėl viruso.

Pažink ir priimk savo emocijas. Kai įvardysime savo emocijas ir rasime jų atsiradimo priežastis, bus daug lengviau su jomis susitvarkyti. Pavyzdžiui: jeigu jaučiame stresą, kuris atsirado dėl pervargimo darbe, laikas skirti daugiau laiko poilsiui.

Užsiimk fizine veikla. Kai sportuojame, mūsų organizme kyla endorfinų lygis, kuris lemia geresnę nuotaiką. Sportuodami mes užsimirštame, atsipalaiduojame, visas mintis sutelkiame ties tuo, ką darome būtent tuo momentu. Taip pat nepamiršk ir fizinio aktyvumo daromos įtakos geresniam miegui (pasportavę greičiau ir lengviau užmiegame). Sportas nebūtinai turi būti susijęs su sporto sale. Galima išeiti pasivaikščioti, pasimankštinti namuose, pabėgioti gryname ore. 30 minučių aktyvumo per dieną gali visiškai užtekti.

Subalansuok savo mitybą. Dar vienas labai paprastas, tačiau lengvai paaiškinamas patarimas. Kad mūsų organizmas tinkamai funkcionuotų, valgydami sveiką maistą turime gauti reikiamą kiekį vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų. Jų reikia ir gerai smegenų veiklai palaikyti. Tad stenkis į savo mitybą įtraukti kuo įvairesnio ir sveikesnio maisto, gerk daug vandens. Tai užtikrins ir geresnę fizinę savijautą.

Venk neigiamas emocijas sukeliančių dalykų. Ką tai reiškia? Jeigu jaudiniesi dėl siaučiančio viruso ir nuolat tikrini visus naujienų portalus, stenkis tai daryti kuo rečiau. Vaizdžiai aprašoma liūdna pandemijos situacija tikrai nepagerins tavo savijautos, todėl sek tik būtiniausias naujienas (apie naujas karantino sąlygas ar apsisaugojimo būdus). 

Pasikalbėk su kuo nors. Savo jausmų išsakymas ir pasidalinimas su kitais tik parodo, kad rūpiniesi savimi ir tau svarbi tavo savijauta. Kai kalbamės su kitais, nebesijaučiame tokie vieniši, tampa lengviau rasti problemos sprendimo būdą. Taip pat toks pokalbis gali paskatinti ir tavo pašnekovą atsiverti, o tai sustiprins jūsų santykius. Taip pat nebijok prašyti pagalbos – kolegos, draugai, artimieji tikrai padės atsistoti ant kojų ir džiaugsis, kad sunkią akimirką atsigręžei būtent į juos.

Padėk kitiems. Tai labai paprastas gestas, kuris leis pasijusti reikalingam ir vertinamam. Išbandyk savanorystę, labdaringą veiklą, pasisiūlyk garbaus amžiaus kaimynei padėti apsipirkti. Nė nepastebėsi, kaip užmegsi naujų pažinčių ir pasijusi daug geriau. 

Pakeisk savo miegojimo įpročius. Tai ypač aktualu dabar, kai daugelis iš mūsų karantino metu savo miegojimo įpročius pakeitė kardinaliai (ir nebūtinai į gerąją pusę). Dirbdami iš namų tiek keliamės, tiek einame miegoti vėliau, neturime pastovaus ritmo, vieną rytą atsikeliame 8 valandą, o kitą – 10. Dėl to ryte atsibundame labiau pavargę, negu pailsėję, nes vakar vakare visą valandą vartėmės lovoje negalėdami užmigti.

Pasidaryk eksperimentą – visą savaitę eik miegoti ir kelkis tą pačią valandą. Ir visai nesvarbu, ar tai būtų darbo diena ar savaitgalis. Pabandyk taip sureguliuoti savo miego režimą ir stebėk pokyčius. Ar ryte vis dar jautiesi pavargęs (-usi) ir irzlus (-i)? O galbūt atsikėlei be žadintuvo ir esi kupinas (-a) motyvacijos? Juk kuo geriau jaučiamės fiziškai, tuo geresnė ir mūsų emocinė sveikata!

Priimk save tokį, koks esi. Priimk savo trūkumus, pasijuok iš jų, pagirk save už pasiekimus, gerai atliktus darbus. Priėmus save automatiškai išaugs ir pasitikėjimas savimi. Eik, kurk, dalyvauk, kalbėk, megzk pažintis, tobulėk. Visi šie dalykai leis pajusti gyvenimo pilnatvę. Tai puikus žingsnis geresnės emocinės sveikatos link.

Taip pat skaityk: Kas iš tiesų yra meilė sau ir kaip ją praktikuoti?