Į viršų

Bijau nusirengti, nes… mano kūnas netobulas

Teksto autorė Olivija Skruodenytė
Nuotraukos autorė Beata Tiškevič, nuotrauka susikūrė pasąmonės dirbtuvių metu

Dar paauglystėje kalbant su draugais apie pirmuosius kartus tikriausiai baisiausias iššūkis buvo ne rasti tinkamą žmogų, ne tinkamai pasiruošti seksualiniam gyvenimui, o baimė dėl to, kad kitas žmogus pamatys tave nuogą. Mokyklos laikais persirengimo kabinose tvyrojo ne tik prakaito, bet ir baimės kvapas, kai, atėjus kūno kultūros pamokai, būdavome priversti mokyklines uniformas pakeisti sportine apranga. Ir, neduok dieve, esi mažesnė, stambesnė ar be krūtinės. Juk apskritai, kaipgi kažkas gali matyti tave be rūbų, matyti visus randus, odos nelygumus ir tą baisiausią „riebalą“ ant pilvo! Per tiek laiko jau puikiai išmokai visus tuos minusus paslėpti po tam pritaikytais rūbais, makiažu ar netgi tinkamu apšvietimu, o dabar reikia tiesiog taip imti ir viską parodyti.

Nuo senų laikų žmonės lygiavosi į vyrus ir moteris iš žurnalų bei reklamų viršelių, kurie buvo to meto grožio etalonai. Medijos visą šį grožio kultą tik paskatino ir sustiprino, todėl šiandien daugybė žmonių siekia to visų trokštamo kūno, kuris netgi nėra arti realybės, o padailintas krūva nuotraukų retušavimo programų, kurios taip lengvai padeda įveikti „netobulą“ tikrovę. Per daugelį amžių priimtas socialinis rūbų nešiojimo standartas pripratino žmones gėdytis ir bijoti savo nuogo kūno, kadangi tai yra negražu, nepadoru bei nepriimtina.

Todėl ar tikrai dėl socialinių standartų turime įkalinti save ir uždaryti duris sveikiems santykiams su savimi bei kitu žmogumi?

Baimė yra natūrali žmogaus būsena su kuria susiduriama vos ne kasdien. Baimė dėl savo nuogo kūno taip pat yra labai natūrali ir dažnai pasitaikanti tiek tarp moterų, tiek tarp vyrų. Ir, žinoma, lengva pasakyti, kad su baimėmis reikia kovoti, jas praaugti ir taip tapsime geresniais žmonėmis. Realybė kiek kitokia ir kovai su baimėmis dažnai yra pasitelkiamos psichologų bei kitų specialistų konsultacijos. Naikinti baimėms, kurios yra susijusios su netobula fizine išvaizda, žmonės pirmiausia pasitelkia sporto klubus, dietas, makiažą ar net grožio chirurgus. Tačiau kad ir kaip norėtume tapti tobulais šios žemės sutvėrimais, tai tik siekiamybė.

Realybė dažniausiai yra tokia, kad aplinkui matome daug gražių, savimi besirūpinančių žmonių, tačiau jie yra labai nelaimingi dėl savo išvaizdos. Socialiniai tinklai šią situaciją tik stiprina, kadangi kasdien matome žmones, kurie mums atrodo gražesni, laimingesni ir kitokie „-esni“. Bet tos pačios socialinių tinklų žvaigždės turi celiulitą ant kojų, joms taip pat yra būdinga turėti spuogų ar papildomų kilogramų dėl sėslesnio gyvenimo būdo šaltuoju metų sezonu. Ir neatsibunda jos po pusiau nemiegotos nakties visos spindinčios ir žvalios lyg ką tik iš grožio salono.

Amžinas noras būti geriausia savo versija ir tobulumo siekimas neretai priveda prie tokių kompleksų, kaip savo nuogo kūno baimė. Jo bijom dažnai ne tik prieš kitus, bet ir prieš save. Esu ne kartą atsistojusi prieš veidrodį ir nepatenkinta bandžiusi suspausti vos matomą papildomą kilogramą, kadangi praėjusį mėnesį jo nebuvo ir tikrai buvau gražesnė. Ne kartą esu net apsiverkusi dėl to, kad veidas nubertas, o esu susitarusi eiti į pasimatymą su žmogumi, kuris man patinka, bet kaip jis galėtų žiūrėti į tokią nepatrauklią būtybę, kuri vis dar neišaugo iš paaugliškos aknės. O apsinuoginti prieš kitą žmogų išvis yra tragedija. Nes jis gi tik ir matys tuos kilogramus, tą randą, kurį paliko šaka, kai kritau iš medžio ar tris plaukus ant kojos, kurie skubant buvo pamiršti nuskusti. Neatkreips dėmesio į tavo gražią odos spalvą, išraiškingus raktikaulius, mielą apgamą tarp šonkaulių ar išskirtinius kūno judesius. Taip ir kyla noras viską slėpti po antklodėmis ir išjungta šviesa.

Nėra vienos aiškios formulės ar stebuklingų 5 būdų, kurie padės save išlaisvinti ir nebijoti rodyti savo kūno. Ir pasakymas, kad nereikia bijoti, nes visi bijome, taip pat nieko neišgelbės. Tačiau galime palengva, mažais žingsneliais pradėti mylėti save. Ryte atsistojus prieš veidrodį žiūrėti ne į tą papildomą kilogramą, o į išraiškingus pečius, kuriuos visada pabrėži rinkdamasi rūbus. Ne į tą eilinį spuogą ant kaktos, o į aiškią skruostikaulio liniją, kuri be makiažo nepraranda jokio žavesio. Stenkimės priimti kitų žmonių mums sakomus komplimentus ir nepamirškime laikas nuo laiko pasakyti jų sau patiems ir duoti savo kūnui tai, ko jis prašo. Ar tai būtų šokoladas vėlai vakare, 16 valandų miego, po kurių būsite užtinę, ar 3 valandos vonioje iki pirštai susiraukšlės nuo vandens. Ir, svarbiausia, nebijokite išeiti iš vonios neužsisiautę rankšluosčiu, nes prieš jus bus toks pat nuogas žmogus, kuris taip pat turi savo trūkumų, kurio kūnas yra toks pat netobulas ir dėl to jis jums yra toks gražus ir artimas.

Nebegėda.lt- viskas apie kūną, seksą ir santykius.

Komentarai (9)

  • G.

    Šiuo metu kaip tik bandau sau įkalti į galvą, kad sveikos vaisingo amžiaus moterys TURI turėti bent šiek tiek riebalų ant pilvo ir šlaunų. Žinoma, yra žmonių, kuriems svoris tiesiog neauga, bet aš ne apie tai; pagrindinis grožio standartas turėtų būti sveikas kūnas! Deja, dabartinis visuomenės supratimas apie tai, kas yra sveikas kūnas, yra gerokai iškreiptas. O moteris nuotraukoje labai graži!

    reply
    • Skaitytoja

      Aš iš tų žmonių, kurie niekaip negali priaugti svorio, bet patikėkit, tie standartai ir baimės lanko ir lieknus (per maža krūtinė, rankos ir kojos „degtukai“, įkyrūs klausimai ar sėdi „ant dietos“). Gerai, kad bent jau dabar labai lėtai, bet tampa mada rodyti kūnų įvairovę.

      reply
      • Adeira

        Pagaliau turiu kam pritarti ir pasakyti, kad mane persekioja tokie patys žvilgsniai… 1, 80m ūgis ir vos 65kg. Dažni klausimai, kodėl nevalgai ir pasakymai, kad „sukūdai“… Achhhh…

        reply
  • Mėnuo

    Savo nuogo kūno baimę nugalėjau po 22 metų. Tiesiog neturėjau rūbų tinkamų maudytis sraunioje upėje. Tai tiesiog išsirengiau iki apatinių ir įlindau į vandenį. Reikėjo matyt draugo reakciją, kuri buvo pasimetimo ir džiaugsmo už mane mišinys.

    reply
  • A.

    G.,

    aš manau, kad įsitikinimą reikėtų formuluoti taip: „sveikos vaisingo amžiaus moterys GALI turėti bent šiek tiek riebalų ant pilvo ir šlaunų“. Bet ne „TURI“ ir ne „PRIVALO“. Kiekvienos moters kūno sudėjimas ir medžiagų apykaita yra individualūs. Sveikas kūnas gali būti ir labai lieknas, ir vidutinio sudėjimo ir pilnesnio sudėjimo. Sakydama, kad „sveika vaisingo amžiaus moteris TURI turėti bent šiek tiek riebalų ant pilvo ir šlaunų“ diskriminuojate natūraliai labai lieknas, bet sveikas moteris. Jei manote, kad tokio sudėjimo moterys nepatira pašaipų iš aplinkinių, klystate („tavo kojos kaip du degtukai“, „daugiau valgyk, o tai vėjas nuneš“, „vyrai ne šunys, ant kaulų nepuola“ ir t.t.).

    Taigi, „sveikos vaisingo amžiaus moterys GALI turėti bent šiek tiek riebalų ant pilvo ir šlaunų“. GALI, bet ne TURI.

    reply
  • Iš kūdųjų

    Aš irgi iš tų žmonių, kurie niekaip negali priaugti svorio. Dažnai sulaukiu įkyrių komentarų dėl savo plonumo “gal tu dietos laikaisi“, “daugiau valgyk nes vėjas nupūs“, arba kai susitinki seną pažįstamą: “o dieve kokia tu sukūdus!“. Ir kažkaip visiems kitiems atrodo, kad jie sako komplimentus! Mano mama taip pat labai plona ir replikų dėl savo plonumo sulaukia net darbe, švietimo įstaigoje. Mama sako, kad tai yra dvigubi standartai, nes stambiam žmogui pasakyti “gal tiek daug nevalgyk / pradėk sportuot / o, kokia sustambėjusi“ yra labai neetiška, tačiau plonam žmogui, kuris toks yra nuo gimimo, dėl genų, pasakyti koks jis kūūūdas yra normalu ir kažkaip vis dar priimtina. Ji tikrai pergyvena dėl savo plonumo vien dėl to, kad kiti žmonės tai vis komentuoja. Kai buvo jauna, bernai mokykloje į batus jai mėtydavo popieriukus, nes kojos plonesnės už batų plotį. Visi vadindavo lenta. Tačiau džiaugiuosi tuo, jog drąsinu mamą tiek nekompleksuoti ir pati stengiuosi mažiau kreipti dėmesį į replikas 🙂 Esu sveika, valgau absoliučiai viską, turiu reguliarias mėnesines ir jaučiuosi gerai. Jaučiuosi graži, visada jaučiausi patenkinta savo išvaizda, krūtine, užpakaliu. Yra kaip yra, aš tiesiog nepriaugu. Gal liūdniau pasidaro tada, kai aplinkiniai tampa kraujo donorais, o aš negaliu – nesiekiu 50kg. Ir tada, kai fotografuojantis su kitais žmonėmis jie pasako, kad prie manęs bet kas pasijustų storas. Man taip nesmagu. Aš juk nesakau kitiems, kad jie stori ir “gadina“ nuotrauką.
    Norėčiau, kad nebegėda parašytų ir apie šią plonų žmonių problemą. Aplamai, tarkim informacijos “kaip priaugti svorio“ beveik nėra. Arba dvigubi standartai stambiems ir ploniems žmonėms. Apie juos nekalbama. O juk ir ploniems gali būti gėda jų nuogo kūno ir išsikišusių kaulų, kurie visiems duria.

    reply
  • Asta

    Savo kūną sąmoningai mokausi mylėti jau kokie 11 metų, tiek, kiek esu su savo vyru. Supratau, kad jeigu jam esu graži tokia – su savo celiulitu, pilvuku, stambesnėmis rankomis, dėl kurių nuolat kompleksavau ar plačiais klubais – turiu patikti ir pati sau. Jeigu sportuoju – tai tik dėl to, kad sutvirtinčiau savo kūną, kad jame jausčiausi patogiai, bet ne dėl to, kad netelpu į medijos primetamus „standartus“. Jeigu darau iškrovos dienas – tai irgi dėl savęs, savo sveikatos, o ne kad atsikratyčiau kilogramų. Ir nebebijau save matyti nuogą veidrodyje – tai labai išlaisvina (:

    reply
  • Lidija

    Visada galvodavau, kad negyvenu dėl išvaizdos, tiesiog gyvenu. Užsiiminėju sportu kuriamia estetinio „instagraminio“ grožio mažai ir į jį dėmesio niekad nekreipdavau.. bet vienu metu buvo pauzė-trauma, kuri privertė pažiurėti į save ir paklausti savęs, ar man išties patinka tai ką matau veidrodyje. Reikėjo nemažai laiko ir drąsos po 21 metų sąstingio vėl pamilt savo kūną išnaujo ir visai kitu kampu.

    reply
  • Vytas

    Paprastai galioja tokia tendencija, kad apie vidinį groži postringauja negražūs žmonės … Aš jau mėnuo kaip laikausi ekstremalios ketogeninės dietos . ne todėl, kad savęs nemyliu , o todėl, kad žinau kaip apdribo mano kūnas ir noriu, savo žmonai sekso metu kelti geidulį o ne gailestį , nes objektyviai save vertinu , be to puikiai žinau , kad ir kiek galiu būti tolerantiškas kito žmogaus netobulumams, libido tai nepadės . Ar verta save apgaudinėti ? Aš galėčiau gerbti ir mylėti savo žmoną visokią kokia ji bebūtų -ligota ar stora , bet seksualinis gyvenimas tikrai nuo to nukentės . Kaip tame anekdote :“aš tave myliu, bet kaip katiną „…

    reply

Komentuok

Paremk Nebegėdą →