Metų pradžia man visada yra galimybė pasikeisti. Tai – kaip nusikirpti plaukus, persikraustyti į naujus namus arba pradėti pildyti naują užrašų knygutę. Galimybė į naują dieną perkelti tik tas savo savybes, kurios man patinka, o užknisančias modifikuoti. Tiesa, tai nevyksta taip greitai, kaip ateina nauji metai, bet, lašas po lašo ir akmenį pratašo.

METŲ PRADŽIAI – SAVI RITUALAI

Naujus metus visada pradedu nuo pokalbio su savimi: kokie buvo senieji? Už ką esu dėkinga? Ką man pavyko pasiekti? Ką iš išsikeltų tikslų įvykdžiau, o ko nepavyko? Kodėl nepavyko?

Pagalvoju apie žmones, esančius mano gyvenime: ko iš jų išmokau? Kokius ryšius norėčiau puoselėti, kam dar šiandien turėčiau parašyti, kaip myliu ir už ką esu dėkinga? Ką reikėtų paleisti?

Nukreipiu kruopštų žvilgsnį į save: ką esu savyje apleidusi? Kurioje mano sferoje jau veši samanos? Ko padaryti neišdrįstu?
Užsirašau dalykus, kuriuos norėčiau padaryti, tačiau jų bijau, ir pasižadu sau, vos nuaidėjus šventėms ir visiems grįžus į darbus, imtis šių darbų.

Artėjant naujiems metams, dažniausiai nujaučiu, ko iš jų norėčiau. Pavyzdžiui, 2019 metais norėjau savyje puoselėti racionalumą, žemiškumą, pastovumą, atsigręžti į paprastus žmogaus gyvenimo aspektus: išmokti vairuoti, taupyti pinigus būsto paskolai, daugiau skaityti ir mažiau blaškytis.

NAUJI METAI – NAUJI ĮPROČIAI

Nors interneto memai juokiasi iš mūsų naujų metų rezoliucijų, o sausio pradžioje sporto klubuose apsilanko tiek žmonių, kiek daugiau niekada metuose, neskubėkime būti skeptiški nei dėl savo naujų metų rezoliucijų, nei dėl kitų žmonių. Žinoma, gerų norų ar įsigyto abonemento nepakanka tam, kad įgytume naują įprotį, tačiau nuo kažko pradėti turime.

Šį mėnesį Nebegėdoje daug kalbėsime apie sveikus įpročius ir kaip jų įgyti, o kol kas pasiūlysiu planą, kuris puikiai veikia man:

1. Ne daugiau 2 tikslų vienu metu. Kai sugalvodavau vienu metu patobulinti ir anglų kalbą, ir išmokti vairuoti, galiausiai mesdavau abu. Vienas naujas įprotis ar įgūdis reikalauja nemažai jėgų ir kantrybės, tad geriau tinkamai įgyvendinti vieną, o vėliau pereiti prie kito.

2. Jeigu tai – visuomenės spaudimas, o ne gilus vidinis noras, – nepaeis. Man yra sakę, kad reikėtų sutvirtinti pilvo ar sėdmenų raumenis, įsižeisdavau, bet patikėdavau jais, užsirašydavau į sporto klubą, iš to pykčio palankydavau porą savaičių, o vėliau pagalvodavau: velniop juos, aš patinku sau tokia, kokia esu, ir mesdavau. Mano meilė sportui atėjo per didelį vidinį norą išmokti plaukti. Pavargau stoviniuoti ant kranto, kai draugai smagiai turkšdavosi ežere – pradėjau lankyti plaukimo pamokas. Plaukti jau seniai išmokau, bet vis randu ką patobulinti, tad jau ketvirti metai vis dar lankau baseiną.

Kartą per savaitę pabėgioju, nes man tai geriausias streso įveikos būdas – pabėgiojusi pajuntu tokį didelį vidinį džiaugsmą ir euforiją, kad vien dėl šio jausmo prisiverčiu išbėgti.

Mokytis vairuoti man rekomendavo labai daug žmonių, lygiai kaip ir stebėjosi, kad, būdama trisdešimties, aš nemoku vairuoti. Užsispyriau tai padaryti tik praėjusiais metais – mane aplankė didelis vidinis noras turėti nuosavą automobilį ir nelaukti, kada kas nors mane nuveš prie ežero ar pas draugą į sodybą. Visa tai noriu padaryti pati.

O kas jus nuoširdžiai užkniso? Ką norite padaryti patys?

3. Žalingą įprotį keičiu į sveikesnį. Žalingi įpročiai: rūkymas, skrolinimas, nesveiko maisto vartojimas dideliais kiekiais mano gyvenime užpildo kažkokius nejaukius tarpus. Tad bandydama mesti vieną ar kitą dalyką, atverdavau didelę smegduobę, su kuria nežinojau, ką veikti. Pradėdavau skrolinti dažniausiai tuomet, kai tekdavo laukti: man nuobodu, išsitraukiu telefoną ir prasinešu per feisbuką nykščiu.

Tad, norėdama nustoti skrolinti, turėjau atrasti sau kitą veiklą: sąmoningą kvėpavimą, aplinkos stebėjimą, knygos skaitymą ar jausmų užrašymą knygutėje.

4. Tikiu savimi. Skeptiški balsai kartais gyvena išorėje, o kartais jie įsikuria ir mūsų viduje: Tu pradėsi bėgiot? Taigi mesi dar nepradėjus. Mokysies ispanų kalbos? O tu neatsimeni, kaip greitai metei prancūzų? Visi mes esame kažkada pasidavę, begėdiškai metę būrelį vos jį pradėję ir panašiai. Taip, šie veiksmai neprideda savigarbos. Bet žmogaus galimybės yra neribotos. Mes galime keistis. Neleiskite, kad tie skeptiški balsai perrėktų jūsų tikėjimą savimi – vien pasitelkę tikėjimą, kantrybę ir atsidavimą naujam tikslui, mes susipažinsime su savimi tokiais, kokių niekas dar nėra regėjęs.

5. Mažas, bet pastovus žingsnis yra pergalė. Neužsmaukite savęs per dideliais lūkesčiais ar tikslais. Niekada gyvenime nesate nuolat sportavę, o dabar išsikeliate sau tikslą nubėgti maratoną? Tikėtina, kad tai gali pakenkti jūsų motyvacijai. Galbūt dar ir keliams 🙂 Verčiau vietoj to pasiūlyk sau 2-3 kartus per savaitę nubėgti po 3 km pastoviu, sau patogiu greičiu. Išlaikyk tokį tvarkaraštį mėnesį.

Pastovumas yra pats didžiausias pasiekimas, jeigu kalbame apie naujus įpročius.

6. Nesilyginkite su kitais. Nesvarbu, kad bendradarbis Jonas jau 3 kartą įveikia Iron Maną, o jūs dar tik mokotės plaukti. Nesvarbu, kad jūsų sesė perka jau 3 automobilį, o jūs dar lankote vairavimo teoriją. Taip, tų žmonių aplink mus yra labai daug ir kartais jie – gražesni, turtingesni, gabesni. O ypač interneto laikais, kai galime tų gabesnių pamatyti dar daugiau. Nenuvertinkite savęs. Kaip sakė psichologas Paulius Mačiulevičius, jeigu norite save su kažkuo lyginti, tai lyginkite save su praėjusio pirmadienio savimi.

7. Fiksuokite savo pažangą. Tai galite daryti popierinėje knygutėje, telefone ar specialioje programėlėje. Kai užsimaniau keisti savo miego įpročius – eiti miegoti anksčiau ir keltis anksčiau – man labai padėjo atskirai naujų įpročių puoselėjimui skirta popierinė užrašų knygutė, kurioje kasdien rašiausi, kada kėliausi ir kada ėjau miegoti. Neseniai perverčiau ją ir supratau, kad man pavyko.

Joje taip pat užsirašau savo įpročius-prioritetus dienai, savaitei ar mėnesiui. Pavyzdžiui: eiti miegoti iki 23 val., valgyti namuose ruoštą sveiką maistą ir kasdien medituoti. Ir, kasdien ją pildydama, atsiskaitau sau, kaip man pavyksta laikytis šių tikslų.

8. Planuokite rūpinimosi savimi valandas taip, kaip planuojate visa kita. Daugumos mūsų gyvenimas greitas, visi reikalai svarbūs, turime daug artimų žmonių, kuriais reikia pasirūpinti – galima taip įsisukti į šį verpetą, kad prabusime tik dar kitais metais ir sakysime: palaukite, o aš čia dar kažkada sau turėjau laiko skirti?.. Dėl to į kalendorių prie darbų, prie savo mylimųjų gimtadienių ir vaikų darželio švenčių, drąsiai rašykite: 14-16 val. sportuoju ar 10-12 val. pasivaikščiojimas su savimi ir laikykitės to. Tai yra labai svarbu.

PABAIGAI

Ir, pabaigai, labai paprasta citata, bet aš tik neseniai tai supratau. Nė nenumaniau, kiek daug mano gyvenime priklauso nuo manęs ir bijojau pasiimti atsakomybę į savo rankas. Tingėjau save keisti ir dirbti dėl savo svajonių. Norėjau, kad jos pildytųsi taip, kaip išlošiami prizai loterijoje, tačiau, kai supratau, kad dažnai reikia įdėti nemažai pastangų, darbo, kantrybės, savo nuostatų keitimo tam, kad įvyktų trokštami pokyčiai gyvenime – atrodytų, man atsivėrė akys.

Gražių metų, mielieji! Pasiimkime į savo rankas tai, kas priklauso nuo mūsų ir turėkime drąsos nerti į sėkmingus pokyčius!

Daugiau Beatos tekstų: Beata Tiškevič. Kaip aš mokausi nuobodžios meilės