Begėdžiai: sekso pradžiamokslis

Susitinkam Spalio 3d., klube Tamsta, Vilniuje!
Į viršų

Aseksualumas – kai tavęs netraukia niekas

Teksto autorius Žmogaus teisių balsas
Nuotraukų autorius Donatas Zazirskas

Akivaizdu, kad Lietuvoje egzistuoja lytinio švietimo problema, ypač kalbant apie LGBT+ žmones. Aseksualumo atveju ji, deja, dar didesnė, nes apie tai ne tik nėra užsimenama mokykloje, internete rasti informacijos irgi itin sudėtinga.

Kas yra aseksualumas?

Aseksualumas – tai seksualinė orientacija, kai žmogus nejaučia seksualinio potraukio nei vienai lyčiai.

Žinoma, aukščiau pateiktas apibrėžimas yra pats paprasčiausias variantas. Kaip ir su dauguma lyties ir seksualinių kategorijų, aseksualumas nėra toks paprastas. Aseksualumas dažniausiai yra traktuojamas kaip tam tikras spektras ir visiškai aseksualus asmuo yra tam tikras „galutinis taškas“, „spektro galas“. Aseksualumas taip pat gali būti suprantamas kaip skėtinis terminas, kuris apima kitas (panašias) orientacijas.

Šis spektras gali svyruoti nuo žmonių, kurie seksualinį potraukį jaučia pilnai, iki žmonių, kurie jo nejaučia visai.

Asmenys, kurie yra kažkur spektro viduryje vadinami „pilkaisiais aseksualais“ (gray asexuals), – šie žmonės jaučia seksualinį potraukį, tačiau ne visada. Kada šie žmonės jaučia potraukį, priklauso nuo konkretaus asmens.

Kita susijusi seksualinė orientacija – demiseksualūs žmonės (demisexual). Tai tokie asmenys, kurie jaučia seksualinį potraukį tik tada, kai su kitu žmogumi suformuoja pakankamai artimą emocinį ryšį.

Svarbu tai, kad aseksualumas neturėtų būti tapatinamas su celibatu ar abstinencija nuo lytinių santykių. Aseksualumas, priešingai nei kitos kategorijos, nėra asmens pasirinkimas. Tuo tarpu celibato ar abstinencijos atveju asmuo pats pasirenka neturėti lytinių santykių, nors potraukį dažniausiai jaučia.

Romantinė orientacija

Nors aseksualumo spektrui priklausantys asmenys dažnai nenori turėti lytinių santykių, tai nereiškia, kad jie negali ar nenori formuoti romantinių santykių. Būtent dėl to verta kalbėti apie romantinę orientaciją. Ši kategorija nusako tai, kam žmogus jaučia romantinį potraukį, – t.y. su kurios lyties asmenimis žmogus nori kurti romantinius santykius, laikytis už rankų, bučiuotis ar atlikti kitus simpatiją išreiškiančius veiksmus.

Didžiajai daliai populiacijos seksualinė orientacija ir romantinė orientacija sutampa, todėl ji dažnai nėra išskiriama kaip atskira kategorija, tačiau šių orientacijų skirtumas yra akivaizdus, kai kalbame apie aseksualius žmones.

Apibrėžiant šią orientaciją yra vartojamos panašios sąvokos kaip ir apibrėžiant seksualinę orientaciją:

1. Žmogus yra vadinamas heteroromantiku (heteroromantic), jei jis/ji jaučia romantinį potraukį priešingos lyties asmenims.
2. Žmogus yra vadinamas homoromantiku (homoromantic), jei jis/ji jaučia romantinį potraukį tos pačios lyties asmenims.
3. Žmogaus yra vadinamas biromantiku (biromantic), jei jis/ji jaučia romantinį potraukį tiek savo lyties, tiek priešingos lyties asmenims.

Žinoma, kaip ir seksualinės orientacijos atveju, taip ir romantinės orientacijos atveju, gali pasitaikyti asmenų, kurie nejaučia ne tik seksualinio potraukio, bet ir romantinio potraukio. Tokie žmonės yra vadinami aromantikais (aromantic). Tam tikri žmonės gali savo romantinę orientaciją apibrėžti ir kitomis sąvokomis.

Savęs atradimas

Dėl informacijos trūkumo dažnas žmogus, kuris priklauso aseksualumo spektrui, apie savo seksualinę orientaciją suvokia itin vėlai. Neturėdami informacijos aseksualūs žmonės mano, kad kažkas su jais yra „blogai“, ar kad jie yra nepilnaverčiai.

Štai keletas ženklų, kurie gali padėti suprasti, kad Tu esi aseksualus:
1. Tau atrodo, kad lytiniai santykiai yra šiek tiek bjaurūs;
2. Seksualinės užuominos filmuose, knygose, muzikoje ir kituose kūriniuose Tave erzina;
3. Tu nesupranti, kodėl kitiems žmonėms lytiniai santykiai tokie svarbūs;
4. Tu nenori inicijuoti lytinių santykių;
5. Tu jautiesi nejaukiai galvodamas apie romantinius santykius, nes galvoji, kad Tavo partneris tikėsis su Tavimi turėti lytinių santykių;
6. Tu jautiesi tarsi niekada iki galo lytiškai nesubrendai;
7. Tu nesimasturbuoji ir nejauti noro to daryti.

Žinoma, vertėtų paminėti ir tai, kad įmanomos situacijos, kad visiems šiems teiginiams pritarei, ir vis tiek nenori savęs identifikuoti kaip aseksualaus. Taip pat gali būti, kad visiems šiems teiginiams nepritarei, ir vis tiek nori save identifikuoti kaip aseksualų. Visos šios situacijos yra priimtinos.

Svarbu žinoti, kad tam tikrais atvejais žmonės gali prarasti seksualinį potraukį laikinai dėl vartojamų medikamentų ar kitų faktorių – šiame straipsnyje kalbama apie lytinio potraukio nejutimą ilgą laiką (visada).

Santykių užmezgimas

Aseksualūs žmonės dažnai susiduria su papildomais iššūkiais megzdami santykius su kitais asmenimis. Pirmiausia, itin didelė žmonių dalis vis dar nežino kas yra aseksualumas, todėl dažnai aseksualus žmogus ne tik turi atskleisti savo tapatybę, bet tuo pačiu tapti ir mokytoju, kuris turi pristatyti visą informaciją apie šią orientaciją.

Antra, mūsų visuomenėje lytiniai santykiai užima itin svarbią vietą, nors kartais to ir nepripažįstame. Romantiniuose santykiuose lytiniai santykiai yra tarsi standartas ir tikimasi, kad poroje esantys žmonės, pasiekę tam tikrą artumą, turės lytinių santykių. Tai sukelia itin daug nepatogumų aseksualiems asmenims – jie jaudinasi ne tik dėl to, kad turi informuoti savo partnerį, bet bijo ir dėl to, kad aseksualaus žmogaus partneris gali pagalvoti, kad jis/ji „nėra pakankamai geras(-a)“. Be to, aseksualūs žmonės dažnai jaučiasi negalintys suteikti savo partneriui visapusiško jo/jos poreikių patenkinimo.

Aseksualumas nereiškia gyvenimo be sekso

Kad ir kaip keistai skambėtų, aseksualumas nėra nuosprendis gyvenimui be sekso. Psichologas A. Maslovas savo garsiojoje poreikių piramidėje lytinius santykius priskiria prie fiziologinių poreikių – t.y. pačių svarbiausių poreikių šalia kvėpavimo, maisto, vandens, miego ir panašiai.

Aseksualių žmonių santykis su seksu yra pakankamai įdomus. Gana dažnai šie žmonės turi lytinių santykių, bet tai pasireiškia kaip tam tikras būtinas savo poreikių tenkinimas arba noras patenkinti savo partnerio poreikius.

Tais atvejais, kai aseksualus asmuo tenkina savo poreikius, jis/ji dažniausiai užsiima masturbacija ir netraktuoja to kaip seksualinio dalyko, o daugiau kaip elementarų būtinumą – tarsi taip, kaip būtų būtina pavalgyti, kad nesijaustum nepatogiai.

Tais atvejais, kai aseksualus asmuo tenkina savo partnerio poreikius, dažniausiai jis/ji tą daro tam, kad partneris jaustųsi gerai ir dažniausiai aseksualus asmuo jaučiasi laimingas dėl to, kad jo/jos partnerio poreikiai yra pilnai patenkinami.

Tad ar aseksualūs žmonės gali mėgautis lytiniais santykiais? Žinoma, juk asmens biologija (pvz., nervų struktūra) nuo asmens seksualinės orientacijos nepasikeičia, jie gali jausti visus biologinius pojūčius, kurie yra susiję su seksu ir tuo mėgautis.

Jei manote, kad patys priklausote aseksualumo spektrui – nebijokite tyrinėti savo kūno, pojūčių ir tapatybių. Kuo geriau suprasite save, tuo bus lengviau.

Jei manote, kad jūsų partneris priklauso aseksualumo spektrui – pasikalbėkite su savo partneriu, įsiklausykite į jo/jos poreikius ir aiškiai pasakykite apie savo poreikius. Tik komunikuodami galite jaustis esantys visaverčiuose santykiuose, kurie patenkins jūsų abiejų poreikius.

Dvi Nbgd skaitytojos, identifikuojančios save kaip aseksualias, pasidalino savo patirtimi:

„Pradėsiu nuo to, kad pirmas kartas buvo tuomet, kai man buvo 17 metų ir jau tada supratau, kad esu kažkuo kitokia. Pirmu kartu susižavėjau tik dėl draugių pasakojimų. To „bandos“ jausmo vedama aš savo vaikinui pasiūliau pabandyti. Viskas buvo puiku ir gražu. Bet aš niekada nesupratau, kodėl tai yra daroma iš malonumo. Žinojau, kad tai man nepatinka. Aplinkiniai, kurie kalbėjo apie seksą kaip apie malonumą man buvo keisti. Taigi po kiek laiko tas pats vaikinas pradėjo vėl prie manęs drąsiau lįsti, glamonėti ir, kai jau eidavom link to, aš pasakydavau, kad negaliu. Po kelių tokių pasispyriojimų pradėjome labai pyktis. Mačiau kaip aš slopinau jo pasitikėjimą savimi, todėl pagalvojau, kad reikia nusiraminti ir tai padaryti. Vienas, antras, trečias kartas ir aš vis vien nesupratau, kodėl tai yra daroma dėl malonumo. Po daugiau nei 2 metų draugystės su vaikinu, mes dėl mano aseksualumo išsiskyrėme. Man prireikė metų po skyrybų, kad suprasčiau, jog esu aseksuali. Pastebėjau, kad esu apatiška kalboms apie seksą. Man jos dažnai yra nesuprantamos. Jeigu man patinka vaikinas, aš jo nematau kaip lovos partnerio. Nebent kaip draugą šalia. Intymumas ir glamonės manęs nesujaudina. Pastebėjusi, kad esu tokia, pradėjau skaityti apie aseksualumą ir tirti save, kokios to priežastys. Ilgu darbu su savimi bandau tai pakeisti ir prisijaukinti seksą. Ir tikiu, kad tai yra įmanoma. :)“

Ir kitos skaitytojos patirtis:

„Iš tiesų, ilgai galvojau ar parašyti jums, ar ne. Dar dabar nesu iki galo užtikrinta. Ir nemanau, kad kada nors būsiu. Man vis dar gėda. Nežinau, dėl ko labiau: ar dėl tėvų priešiškumo, manymo, kad tai tik „fazė, praeis“, ar dėl savęs pačios.

Viskas prasidėjo prieš metus (teisingiau, aš tik tada pradėjau pati suvokti, kad su manimi „kažkas negerai“), kuomet vaikinas, su kuriuo buvom draugai nuo pat mažų dienų, pasiūlė tapti pora. Sutikau. Iš pradžių, nemeluosiu, buvo tiesiog gera turėti šalia savęs žmogų, kuriam gali išsipasakoti, tiesiog būti savimi. Jaučiausi tarsi laimės burbule, bet burbulai ilgai neužsibūna, sprogsta. Taip nutiko ir mums. Man. Apkabinimai, bučiniai, aš nieko nejausdavau. O kuomet bendraudavom paprastai, be „meilės išraiškų“ viskas būdavo gerai. Priešingu atveju aš būdavau sumišus, galvodavau, kad man kažkas negerai. Mačiau, kaip kankinosi mano antroji pusė. Buvo skaudu. Jis kaltino save. Vėliau mane. Taip nei vienas iš mūsų negalėjom gyventi. Išsikalbėjom. Priėjom išvadą, kad galbūt esu homoseksuali. Neaiškinsiu kaip, bet tai nepasitvirtino. Skausmo, paniekos sau buvo daug. Nekenčiau savęs. Nesupratau, kas man yra. Kodėl aš nesijaučiau laiminga nei su vaikinu, nei su mergina? Ir, tiksliai neatsimenu, bet piešdama visada klausausi muzikos ar pokalbių šou. Būtent tą vakarą klausiausi anglų pokalbių šou. Tema buvo apie seksualinius poreikius. Būtent ten nuskambėjo žodis „aseksualus“. Prisipažinsiu, nežinojau šio žodžio reikšmės, teko pasižiūrėti internete. Ir supratau, kad aš esu ne viena. Kad aš neišsigalvoju, nekuriu „pasakų, erezijų“ kitiems. Pagaliau jaučiausi tarsi naujai gimusi. Akimirką buvau laiminga. Laimę aptemdė realybė. Turejau pasakyti draugui ir tėvams. Pokalbiai buvo keisti. Tėvams tai vis dėl to liko mano „fazė“, kuri praeis. Vaikinas, su kuriuo draugavau neilgai, bet vis dėl to buvo mano vaikystės draugas, tikėjausi, kad mane supras. Jis kaltino save… Nebendravom ilgai. Dabar likom draugais, dėl ko labai džiaugiuosi, nes jis vienintelis iš draugų žino apie mano (nežinau, ar tinkamas žodis) orientaciją.

Taigi, tai tik mano istorija. Sukonkretinusi galiu pasakyt, kad gyvenimas nebuvo saldus. Ne tik bučiniai, apkabinimai, apskritai, artumas, yra svarbiausia gyvenime. Aš nejaučiu priešingai ar tai pačiai lyčiai visiškai nieko. Draugas net juokavo, jog iš manęs „išeitų“ puiki vienuolė… Tiesa, man vis dar gėda ir nemalonu, kuomet draugės aptarinėja vaikinus, o aš tiesiog linkčioju arba veidmainiauju, apsimetu. Būtent iš baimės būti išjuoktai, jau ir seniau buvę panikos/nerimo, nerviniai priepuoliai dar labiau suaktyvėjo. Bet man padėjo ir vis dar padeda kūryba.

Nežinojau kaip užbaigti, nes nemanau, kad reikia. Aš vis dar kovoju su savimi, nežinau, kaip tai baigsis, tad ir šio laiško nesugebėjau užbaigti „tinkamai.“

Nebegėda.lt- viskas apie kūną, seksą ir santykius.

Komentarai (23)

  • Avatar

    Pompom

    Labai ačiū, kad apie tai rašote. Vis bandydavau save klasifikuoti ir ieškoti, kodèl taip ir, ar susiję su mokymais vaikystèje (tèvų įtaka, seksas blogis, vaikai, problemos ir tt) ir net iškapsčius visiškai viską situacija ta pati -lytiškai niekas netraukia. Santykiai poroj labai sunkūs, nors turèjau visokių ir trumpalaikių iki 3mèn ir ilgalaikių iki 13m, yra ir vaikas, ir šeima, bet pati suprantu, į kokią padètį stačiau ir statau vyrus. Tik tuščiai viliasi ir laukia, kada gi jau norėsiu. O mane daug labiau jaudina tiesiog buvimas kartu, dalijimasis potyriais, lepinimas, poezija, gero, seno meno darbų apżiùros ir pats jaudulys kuriančių žmonių, kol paskendę ekstazèje nuo savo kūrybos ir proceso. Stebèjimas jų ir kalbèjimas, ir jausmas it šilta elektros srovelè galvoje. Bet niekad papilvèje. Ji tiesa bùna, skaitant ar girdint apie kito žmogaus geidulį, bet vos reikia veikti, nebelieka. Kai pagalvoju, kad ne už kalnų 40metis, o reikalai tokie rimti, kartais liūdina, bet gyventi użtai labai paprasta.
    Dar kartą ačiū x

    reply
    • Beata Tiškevič

      Ačiū, kad dalinatės <3 Dabar kažkas skaito jūsų komentarą ir jam lengvėja <3

      reply
  • Avatar

    Vardenis

    Įdomus straipsnis. Kartais jaučiuosi kaip vienintelis egzempliorus aplinkoje 😀 jei kas iš aseksualų norėtų pabendrauti, mielai laukčiau žinutės pastininkas.ane@mail.com

    reply
  • Avatar

    Karolina

    Šis tekstas yra tai ko savęs klausiu kasdien, kodėl man tai „nebūtina“?
    Draugauju su vaikinu jau 3 metus ir Tai darau tik tenkindama jo poreikius. Svarbu būti svarbiai ir mylimai… Bet tema apie seksą visada viską sugadina. Ačiū nebegeda.lt pagaliau suvokiu, jog aš ne vieną tokią. Ir man viskas gerai!

    reply
  • Avatar

    Marija

    „kai aseksualus asmuo tenkina savo partnerio poreikius, dažniausiai jis/ji tą daro tam, kad partneris jaustųsi gerai ir dažniausiai aseksualus asmuo jaučiasi laimingas dėl to, kad jo/jos partnerio poreikiai yra pilnai patenkinami.“ – visiškai va taip… sunku kiek, kai jam tai taip svarbu, o man taip meh, nes man iš tiesų tik patinka pamatyti, kaip jam visas tas seksas patinka ir po to toks laimingas būna. o aš na va jaučiuosi, kad pasistengsiu ir pasirūpinsiu juo ir tiek. eh.

    reply
  • Avatar

    Sandra

    Aš jaučiuosi kaip ne iš šios planetos. Nesuprantu kodėl dažnam seksualiniai santykiai geriausia kas gali būti, o man nei jų reikia nei nereikia. Man svarbiau dvasinis nei fizinis artumas. Gal teisingai pasakius pirma jausmai, vienas kito pažinimas, pripratimas, tik poto intymus artumas ir jei yra ta cheminė trauka. Man 31eri, tačiau sutrinku, raustu kalboms pakrypus apie seksą ir netgi supykstu ypač, jei tai nešvanku. Kiti tikios mano reakcijos nesupranta, stebisi kaip taip. Juk tai taip natūralu. Ačiū už straipsnį! Nežinojau kaip sau tai įvardinti, dabar galėsiu daugiau paieškoti medžiagos internete apie aseksualumą ir gal imsiu save labiau suprasti.

    reply
  • Avatar

    Li

    Kad aš esu aseksuali suvokiau gal prieš metus. Anksčiau tai laikiau “kažkas negerai”, bet dabar man tai atrodo normalu. Gyventi be lytinių santykių man patinka, nejaučiu poreikio, turiu pilnavertį gyvenimą. Bet kai mūsų visuomenėje tai dažnai yra nepriimtina, tai kartais užplūsta išties įvairios mintys, bet nepaisant to- myliu save ir didžiuojuosi tardama “Taip, aš aseksualė”. Nematau tame nieko blogo.
    Straipsnis išties įdomus, ypač vieta, kur surašyti ženklai, kad galbūt esi aseksualus. Ačiū Jums labai, kad rašote tokiomis visuomenėje dažnai cenzūruojamomis temomis ir priešinatės jos sukurties įstatymams! 🤗

    reply
  • Avatar

    Aida

    Kad aš aseksuali supratau tik prieš 2 metus. O tai pasakiau vyrui visai neseniai. Kęsdavau tuos lytinius santykius su juo, nes jam to reikia labiau nei oro.. O aš? Gęsdavau viduje ir galvodavau, kad kažkas su manimi negerai. Daug verkdavau po to į pagalvę. Bet išdrįsusi pasakyti jam, kaip jaučiuosi, kad man tai kančia, pasijutau išsilaisvinusi. Mūsų santuoka, ko gero, dėl to ir iširs, bet… Geriau taip nei kaskart aukot save ir verkt.. O jam irgi kančia, kai žmonai kiekvieną vakarą “ skauda galvą“.

    reply
  • Avatar

    Masha

    Apie šią orientaciją sužinojau gal prieš 10 metų ir tuo metu ji man padėjo suprasti šį tą apie mane. Jei atvirai, maniau, kad visi žmonės tokie daugmaž kaip aš, bet perskaičiusi apie aseksualumą supratau, kad čia aš išimtis. Man tai buvo šioks toks šokas 😀 Iki šiol nesuprantu, ką reiškia aistra ar geismas ir kodėl žmonės tam švaisto tiek savo energijos užuot veikę ką nors tikrai įdomaus ir prasmingo. Aš tik teoriškai ir labai abstrakčiai suvokiu, kas tai yra, tad, matyt, tas visada man liks slėpiniu. Bet jei atvirai, nors jaučiuosi užtikrintai ir gerai būdama aseksuale, net ir dabar nesu linkusi, taip sakant, lįsti iš spintos ir visam pasauliui ar net savo artimiems draugams skelbti apie tai. Aišku, jie gal stebisi, kad aš iki šiol, o man jau gerokai virš 30, neturiu jokio partnerio ar partnerės, bet greičiausiai nurašo tai mano perdėm nepriklausomam charakteriui. Man greičiausiai būtų lengviau atsiverti, jei būčiau homoseksuali, nes mūsų perdėm seksualizuotoje kultūroje aseksualumas yra išvis kažkas nesuvokiamo ir aš nenoriu, kad kiti žiūrėtų į mane kaip visišką freak’ę, gailėtųsi ar lįstų su savo patarimais, kaip pagyti 😀 Visumoje mano asexualus gyvenimas puikus. Kažin, ar sutikčiau keisti jį į seksualų, nors šiaip man visai patinka orgazmai, bet šituo ir pati sėkmingai galiu pasirūpinti. Kita vertus, giliai manyje, vis dar slypi įsitikinimas, gal iš tikrųjų tokių kaip aš žymiai daugiau ir mes esame „norma“, tik viešas hiperseksualumo diskursas to neleidžia pamatyti, o daugelis tik apsimeta, kad iš jo neiškristų 😉

    reply
    • Avatar

      ASTA

      Lyg savo mintis skaityčiau! Nors man užtruko ilgiau ir išsigrynino viskas tik prieš metus. Taip, viešintis nesinori (draugai be problemų priima ir galvoja, kad aš – homoseksuali, tokia mano „cover story“), bet tuo pačiu neapleidžia mintys: o kas/kaip toliau? Norisi partner in crime (, bet LT susirasti yra ypatingai sudėtinga, o užsienio APP’sai ar svetainės yra iš esmės bergždžia.

      Va tie, ačiū už tekstą, geras jausmas čia skaityti visus komentarus, norisi šaukti: yeee, aš ne viena!!!

      reply
  • Avatar

    Dovilė

    Ačiū už puikų ir pakankamai informatyvų straipsnį!
    Savo aseksualumą suvokiau pakankamai jauna – tik 18 (!) metų, tačiau man prireikė net metų kol galų gale sau pripažinau, kad esu aseksuali. Kažkodėl man atrodė, kad geriau jau būti net lesbiete nei aseksuale (aš augau konservatyvioj krikščionių šeimoje, tad mums nuo mažumės buvo aiškinama, kad homoseksualumas yra kelias į pragarą) . Tikiuosi šis straipsnis padės kitiems aseksualams anksčiau atsiskleisti ir nebesijusti tokiems vienišiems minioje. Na, ir tikiuosi, kad aseksualų tėvai, giminės ir draugai nustos kartoti „tai tik fazė“; „nieko, kada nors suaugsi“ ; „sutiksi TĄ ir“ išgysi „“ ; „linkiu ateityje susirasti tą vienintelį (-ę) (ir suprasti kas yra tikra laimė) „.
    Mes nesergam, mes jau suaugę, o tie „linkėjimai“ susirasti tą vienintelį partnerį yra jūsų svajonės perkėlimas ant mūsų pečių, o ne geranoriškas linkėjimas.

    reply
  • Avatar

    Anonimė

    Beata, prieš įkeldama tekstą (savo ar kitų sukurtą, nesvarbu), patikrinkit klaidas. Jau ne pirmas straipsnis, kai už akių užkliūva ne viena ir tikrai ne dvi klaidelės😁 Tačiau nepaisant to, manau, jog visi straipniai yra naudingi, ypač šiuolaikiniam jaunimui

    reply
  • Avatar

    Vaiva

    Niekad nesupratau, kai kitos merginos aptarinėdavo pusnuogių vyrų nuotraukas. Arba futbolininkus aikštėje. Juk aš jų nepažįstu, kaip galima kažką jausti. Gera žinoti paaiškinimą.

    reply
  • Avatar

    Anonimas

    Ačiū, kad kalbate. Bent jau žinau pavadinimą to kad su mano žmonai yra. Ji tikra mano antra pusė, labai myliu. Turim 5 metų vaiką. Labai bandau suprasti ją. Ji nuolat kartoja, kad jai sekso gali ir nebūti, jai „potraukis yra kažkas kito, dvasiškesnio“ ir kad aš turėčiau su tuo susitaikyti. O mano jausmai? Ar man taip pat sakyti, kad man seksas yra ryšio išraiška ir nuolat reikalingas ir ji taip pat turėtų su tuo susitaikyti?

    reply
  • Avatar

    Rimas

    Verdiktas ‘asexual’ nebūtinai yra teisingas – tik kartais to nežinome. Kadaise apie save taip galvojau, iki kol susiklostė taip, kad tapome labai artimi su itin įdomia savo mintimis, žaviu sąmojingumu bei protu mergina – kažkas nerealaus, kai potraukis prabunda netikėtomis aplinkybėmis. Tik daug vėliau sužinojau apie sapiosexual+demisexual kombinaciją, buvo įdomu, nes turėjau daug situacijų, kurios tikrai būtų jaudinančios būnant tik demisexual arba tik sapiosexual. Daugelis esame labai skirtingi tačiau tikrai neverta dėl to nusiminti – verčiau su šypsena toliau striksėti savęs pažinimo keliu.
    Ačiū už turinį ir linkiu atradimų!!

    P.S. Gal bus straipsnis The 5 Love Languages (Dr. Gary Chapman) tematika? Svarbūs aspektai vienas kito pažinimui, o gal net ir aistros blėsimo profilaktikai 😉

    reply
  • Avatar

    TOMA

    O aš dabar guliu ir verkiu… Ir man labai negera, kadangi vėl vaikinas mėgino o aš susierzinusi pasakiau, kad mane tai dar labiau atstumia, kai jaučiu šį spaudimą… Viskas būtų puiku jeigu jis suprastų, tačiau ne… Viską lydi ne kalbėjimas, veido mimikos ir aplamai shit elgiasys… Kada pasijauti nuknistai blogai…. Ir nesupranta nei kalbėjimosi tarpusavyje (mėginta) prašiau eiti pas psichologą kad paaiškintų kad aš neesu iš kosmoso… (pati sergu depresija) ir visa tai mane dar labiau žudo…. Atrodo padarai 10 žingsnių į priekį ir vienas toks viską sugriauna….. Palikti nenoriu bet aš jau nebematau prasmės būti kartu, vienas kitą skaudiname…. Nes mylėtis per prievartą jau irgi pavargau… Viduje pasidaro dar blogiau… Ir žinote kas skaudina, tas nenoras suprasti mėginimas kažkam suverti kaltę lyg va su kitu tai norėtum ir darytum… Atsiprašau rašiau gal nesuprantamai bet nebeturiu kam išsikalbėti….

    reply
    • Avatar

      Diana

      Mieloji, tavo potraukio nebuvimas gali būti susijęs ir su depresija… I nemanau, kad verta būti su žmogum, kuris net nesistenga suprasti. Jei pastangos būtų – sakyčiau nenuleiskit rankų. Bet jei jis net ir žinodamas tavo situaciją vis tiek rodo nepasitenkinimą – tai kam tau būti su žmogumi kuris tavo savijautą dar labiau blogina? Laikykis…

      reply
  • Avatar

    Demiaseksualus

    Paskaičiau tekstą ir supratau kad esu demiaseksualus. Man šiuo metu yra 29 metai. Niekada gyvenime nesupratau kodėl mano draugai tik kalba kad reikia ką nors išpisti ir nesvarbu ką. O aš norėdavau ir draugystės ir visokių kitokių dalykų. Dabar pabandžiau su atsitiktine pažįstama ir man nuo jos net nepasistojo. Pagalvoju apie tas su kuriomis dažnai bendrauju, vien nuo minties man įvyksta erekcija. Nors tikriausiai reikės kreiptis į kokį psichologą ar daktarą ir susitvarkyti kažkaip kad mane visos trauktų. Ar nebūtina? Ką manot?

    reply
    • Avatar

      Irgi demiseksuali

      Patarčiau susirasti partnerę, su kuria jaustumeisi saugiai, su kuria būtų ryšys, tada atvirai kalbėkites kas jai ir tau patinka, kas „veikia“ ir manau, viskas bus puiku. Plius, nesinervink, jei per one night stand’a nepasitojo, pačiai teko tokioje situacijoje dalyvauti ir manau tai dažna, nes pats konceptas mylėtis su nepažįstamais yra neidealus 😀

      reply
  • Avatar

    Susivokęs aseksualas

    Tomai ir kitiems

    Aseksualumas yra viena iš lytinių orientacijų. LGBTQA+ paskutinė raidė juk reikškia assexual. Džiaugiuosi, kad jūsų suvokimas dėl aseksualumo atėjo anksčiau nei jau sukūrus šeimą.

    Jei žinote, kad esate aseksualūs, prisiminkite, kad tyčia (apgaule, smarkiai pasistengus) sukurti šeimą su kitos lytinės oriantacijos žmogumi yra labai žiauru.

    Jei suvokimas ateina jau sukūrus šeimą, tai yra šeimos tragedija, dažniausiai pasibaigianti skirybomis.

    Jei suvokimas neateina niekada, tai ta pora tampa anekdotiniu šlykščiu šeimos šešėliu, kur vienam tik vienas galvoj, o kitas ledinis šventuolis.

    Jei visgi siekiate buvimo kartu su kitos orientacijos žmogumi, atmikite, kad realiai jūs turėsite lipti per save ir rasti būdų kaip nesužlugdyti savo artimojo. Jei jūs įsivaizduojate, kad jūsų seksualusis partneris turi būti kažkaip mažiau sekaualus dėl jūsų, galvokite iš naujo. Pabandykite įsivaizduoti gėjų tyčia kuriantį santykius su heterosekaulia moterimi, kuomet gėjus dar šokdina tą moterį liepdamas jį suprasti ir prie jo nelįsti, nes juk jis gėjus. Atrodo marazmas? Aseksualumo atveju marazmas toks pat, tik aseksualas „nieko nenori, nenueina į kairę“, tad atrodo šventesnis.

    Dėl depresijos. Šiuo atveju gali būti net susiję. Neaiški seksualinė orientacija iššaukia depresiją arba depresija nužudo libido.

    Siūlau paskaitinėti forumą čia: http://www.asexuality.org.

    Aš pats esu aseksualas ir pažįstu kitų (sorry, bet dažniausiai moterų), kurie veržiasi į šeimas dėl visuomenės spaudimo, niekaip nesuprasdami, kad kuria tragedijas. Man tai atrodo siaubinga, nebrandu ir kažkiek nusikalstama.

    reply
  • Avatar

    Metamorfozė

    Buvau įsitikinusi, kad esu aseksuali, bet galų gale tapau be proto geidulinga.
    Po pirmų seksualinių pabandymų, suvokiau, kad kažkas ne taip. Pats sekso konceptas manęs taip pat netraukė ir nors buvau romantiška, jokie vyrai, net „crushes“ manęs seksualiai netraukė. Labai ilgą laiką maniau, kad esu aseksuali, nors labai prieš tą mintį kovojau, bijojau, kad su ateities gyvenimo partneriu seksas taps nemalonia buitine pareiga, kuri kankins mane visą gyvenimą.
    Tada sutikau savo dabartinį partnerį, pirmą vaikiną, su kuriuo užmezgiau tvarius santykius. Su juo jaučiausi saugi perlipti savo drovumą ir jis nuo pat pradžių ragino daug kalbėtis apie tai kas man sekso metu patinka – jam labai rūpėjo mano malonumas. Pirmus kelis mėnesius situacija per daug nesikeitė, bet buvau atvira seksui ir galų gale labai tai pamėgau. P.S. Supratau, kad esu demiseksuali.

    reply
  • Avatar

    Mantas

    Tu niekada ir nebuvai aseksuali, aš patiriu šiuo metu košmarą su savo drauge-ji yra aseksualė. 2 metus kenčiu, o buvo visko, išgyvenau visas fazes: savigraužą, kaltinimai pačiam sau, kad kažkas negerai man pačiam, nuotaikų nestabilumas, pyktis, apmaudas, masturbacinis jausmų malšinimas nepadeda malšinti geismą žmogui kurį myli visa širdimi ir visu kūnu. Nėra malonu kai žmogus su tavim mylisi to nenorėdamas-tai neišeitis. Tu jo visiškai nejaudini. Tai skirtingas aistros ir geismo supratimas. Galiausiai Intimumo srityje būni paliktas vienas. Kalbos vyksta, viskas nurimsta, lyg ir suprantam viską, bet viskas kartojasi iš naujo. Aš manau, kad šie žmonės galėtų kurti nuostabias šeimas su tokiais kokie jie yra. Tada bus labai laimingi. Aš jokiu būdu jų nelaikau nesveikais ar iš kito pasaulio. Tai tik kitokie žmonės, jų kitokios vertybės. Norėčiau, kad visi suprastu ką patiria lytinį potraukį turintys asmenys, atsidūrę šioje situacijoje.

    reply
    • Avatar

      METAMORFOZĖ 2

      Mantai, sugrįžau į komentarus po daug laiko ir pamačiau tavo atsakymą. 🙂
      Numanau tavo košmarą, juk per seksualumą ar bent fizinį kontaktą išreiškiame daug jausmų ir įsivaizduoju tą jausmą, kai ta meilės išraiška nepriimama.
      Galbūt galite ‘susitikti pusiaukelėje’ per sensualinį, ne seksulinį kontaktą? Jei ji su tavimi, tai spėčiau, kad ji hetero-romantiška, kažkas judviejų santykių koncepte pasamoningai jai tinka.
      Mūsų karta pirma, kuri įvardino ir naudoja aseksualumo terminą. Manau, visuomenei reikia laiko, kad sąmoningai ieškoti santyių recepto aseksualiems žmonėms. Gal įmanomi santykiai tik tarp dviejų aseksualų, gal įmanomi ir su seksualiu žmogumi, o gal reikalingi atviri santykiai? Na, tikiuosi, kad jūs kažką sugalvosit arba kitaip atrasit laimingus santykius. 🙂 Mano asmeninė nuomonė, kad nei vienas neturėtų aukotis.

      reply

Komentuok