Į viršų

Apie monogamiją ir nekaltybę

Iliustracija: Saulė Gimžūnaitė

Pokalbis su seksologe-psichologe Laura Butvilaite. Pokalbio metu aptarėme tai, ką daryti, kai nesutampa poros seksualiniai poreikiai.

Reikia priimti tai, kad kaip ir visose gyvenimo srityse būna labai gerų dienų ir būna blogų dienų, taip ir lovoje – kartais būna gerai, o kartais visiška nesąmonė. Tai nereiškia, kad viskas – užsidarysiu ir nieko nebedarysiu. Tai yra viena iš nesėkmių ir visiems pasitaiko.“

Taip pat kalbėjome ir apie nekaltybę – kada moteris ją „praranda“, kas ją „atima“, ar tai būtinai susiję su mergystės plėve, kiek laiko reikia ją saugoti?

Jei bandytume išnagrinėti nekaltybę ir kada moteris ją praranda, neaišku – ar glamonės skaitosi, ar oralinis, o gal analinis, ar tai būtinai susiję tik su mergystės plėve.

Kviečiame klausytis ir kurstyti diskusijas komentaruose!

Komentarai (19)

  • Avatar

    Lina

    Ačiū! Aš irgi dažnai keliu sau viduje ir kitiems diskusijas apie poligamiją, kaip natūralią prigimtinę būseną. Bet dar nepasiruošę žmonės. Bet jei daugiau bus specialistų kalbančių šia tema – ledai pajudės.

    reply
  • Avatar

    Milda

    Ačiū, kad kalbate šiomis temomis. Įstrigo sakinys apie mitą, kad vyrai visada trokšta sekso. Šis teiginys toks gajus ir kartu labai žalingas. Tiek moterims, tiek vyrams. Kaip ilgai pati tuo tikėjau! Negalėjau patikėti, kad tai netiesa net tada, kai mano tuometinis vaikinas nenorėdavo su manimi mylėtis. Galvojau, kaip tai įmanoma, juk vyrams vos ne vien tik seksas ir rūpi! Žvelgdama atgal į tuos santykius, suprantu, kad ne kartą peržengiau ribą, versdama jį užsiimti seksu. Dažnai jis tai darydavo nenoromis, „iš pareigos“, o aš laužydavau galvą, kodėl jis nenori manęs. Kartais net apsiverkdavau, ir tada jis sutikdavo mylėtis iš gailesčio… Kvailiausia, kad niekada normaliai apie tai nepasikalbėjome.
    Skaitydama knygą „Everybody lies“, kurioje autorius Seth Stephens Davidowitz analizuoja google paieškų duomenis, atradau stebinantį, liūdinantį, bet ir kiek guodžiantį faktą – populiariausias skundas Google’ui apie vaikinus yra „my boyfriend won’t have sex with me“. Ir tokių paieškų yra dvigubai daugiau, nei „my girlfriend won’t have sex“ (aišku, gali būt ir todėl, kad merginos daugiau googlina tokiomis temomis, bet tai visgi parodo, kad problema egzistuoja, o apie tai garsiai beveik nekalbama).

    reply
    • Beata Tiškevič

      Ačiū už pasidalinimą! Ir tikrai, galvoju, kiek dar mitų gyvena mūsų sąmonėse, ėsdami santykius ir mus pačius. Dėl to labai gera, kad vis kokiam vienam iš jų užminam ant uodegos.

      reply
  • Avatar

    monoganimis svajoklis

    kaip viskas nusifeninistinta „ką palinkėtum moterims?“, tai ir toliau čia sukas mintis tik apie tą patį metoo? Joks čia „nebegėda“, kai į viską ir toliau žiūrima tik iš tos pačios – moteriškos varpinės pusės.

    reply
    • Beata Tiškevič

      Man metoo atrodo pakankamai svarbi tema, kuria verta kalbėti. Mūsų puslapis yra feministinis, to neneigsime ir tuo džiaugiamės. Vyrams skiriame nemažai dėmesio – mūsų podcastas „Apie reikalavimus vyrams“ visas skirtas vyrams. Turime labai daug temų, skirtų vyrams ir abiems lytims. Per amžius į seksą buvo žiūrima tik per vyrų prizmę, tai mes mėgaujamės tuo, galėdamos pažiūrėti į ją per klitoriaus akutę 😉

      reply
      • Avatar

        monoganimis svajoklis

        būtent ši tema neturėtų būti vien feministinė.

        reply
        • Beata Tiškevič

          Labai kviečiu pasidomėti, kas yra feminizmas 🙂

          reply
          • Avatar

            monoganimis svajoklis

            gerb. Beata, nesikabinėkite prie žodžių, man rodos labai gerai supratote į ką aš norėjau atkreipti dėmesį, ypač tokiose jautriose temose kai ši, kuri negali būti skirta vien moterims ar vien vyrams. Taip kad nebeįžeidinėkite priešingos lyties atstovų, kai viešai kažką norite palinkėti tik savo lyties atstovėms.
            Ačiū už supratimą. sėkmės

          • Beata Tiškevič

            Jokių įžeidimų iš mano pusės nebuvo.

  • Avatar

    Rasa

    Koks geras podcastas! Ačiū! Per pirmąjį savo kartą sakiau draugui, kad negaliu tęsti, nes toks jausmas, kad darau kažką negero, kažkokį nusikaltimą 😀 tai visiškai pažinau save, net nepastebėjau kaip ir kas mane prigasdino.. Bet baigėsi viskas sėkmingai, jis mane nuramino

    reply
  • Avatar

    Daina

    Sutarėme partneriu, kad jis gali turėti vienanaktinius romanus. Tačiau viskas pasikrypo kiek kita linkme, jis pradėjo su moterimis susirašinėti soc. tinkluose, bendrauti, megzti emocinį ryšį, o tai mane žeidė ir skaudino, dingo saugumo jausmas, atsirado įtampa ir nepasitikėjimas. Šie jausmai vertė elgtis desperatiškai ir ne visada teisingai. Santykiai nutrūko. Ne konkrečiai dėl to, tačiau tai labiausiai įtakojo sprendimą.
    Puiki, tema ir noriu padėkoti, kad apie tai kalbate. Tačiau, norėtųsi platesnės diekusijos, daugiau pakalbėti ne tik apie poligamijos privalumus, bet ir trūkumus, apie poligamijos formas (monogamijos juk aptarėt :)) apie poras, kurioms šis santykis tinka ir kurioms ne, apie emocijas su kuriomis galime susiduti pasirinkusios poligamiškus santykius.

    reply
  • Avatar

    Mona

    Kaip įdomu buvo girdėti kitokį požiūrį į monogaminius santykius, labai norėtųsi temos vien tik apie tai! Labai kankinuosi savo ilgalaikiuose santykiuose, nes supratau, kad tokia aistra ir seksualumas, koks buvo pirmus-trečius gyvenimo kartu metus visiškai pasikeitė po dešimties metų draugystės su tuo pačiu žmogumi. Nors ir myliu savo partnerį, bet nebegeidžiu jo kaip anksčiau, tyrinėjant save supratau, kad ima traukti kiti vyrai ir kad noriu mylėtis jais. Bet ir nenoriu palikti savo ilgalaikio partnerio… Ką daryti? Mylėtis su kitais vyrais slapta, apgaudinėti, nes nei jis, nei visuomenė nesupranta, kad gali norėti gyventi kitaip? Ar slopinti savo troškimus ir gyventi be aistros, nors dar esi jauna? Sakysite, mesk, išsiskirk, būk viena ir dulkinkis su kuo tik nori, bet… Juk ne taip paprasta tą padaryt, kai žinai, kad tai tavo žmogus, jums gera kartu ir skausminga išsiskirti būtų abiem. Atrodo taip viskas būtų paprasta, jei turėtume open relationship, bet jis šiuo klausimu labai konservatyvus. Yra trys keliai: 1) Likti santykiuose ir kentėti, nes negali realizuoti savo seksualumo (nors kitos sritys ir tenkina arba tikėtis, kad kada nors tapsi aseksuali); 2) Likti santykiuose ir apgaudinėti (kas veda prie savęs plakimo, depresijos ir neurozės, nes juk taip nepriimtina, smerktina, niekam nepasakysi ir gyvensi tyloje); 3) Skirtis ir eiti į nežinią. Šiuo metu atsakymo neturiu, esu kančios kelyje.

    reply
  • Avatar

    To Mona

    Manau tiesiog labai atvirai pasikalbėkite su savo partneriu ir išsakykite viską

    reply
  • Avatar

    ABC

    Kalbate apie kultūrinius ir socialinius reiškinius (poligamiją) vien per fiziologinę prizmę prilygindami žmogų eilinei gyvūnų rūšiai. Nei monogamija nei poligamija negali būti “normali prigimtinė būsena”, nei tai nėra fiziologinia reiškinys kaip pulsas ar kraujo spaudimas. Tai yra elgsenos modelis, kurį lemia mūsų dvasinė raida. Galima aptarinėti poligamiją kaip mūsų kultūrinės raidos aspektą ir jos implikacijas, tačiau teigti, kad tai natūrali būsena yra tas pats kaip teigti, kad facebookas yra natūrali prigimtinė būsena.

    reply
  • Avatar

    Pritariu Monogaminiam Svajokliui

    Labai norėtųsi mažiau skirstymo, kuris podkastas/tekstas/tema yra vyrams, bet ne moterims, o kuris – moterims, bet ne vyrams. Visi mes ne tik lytinės būtybės, bet ir asmenybės, žmonės, kurie yra smalsūs ir nori būti kviečiami bendrauti įvairiausiomis temomis. Ir net nežinia, ar hipotetinis podkastas apie klitorį būtų aktualesnis moterims, ar vyrams. Kaip ir “apie ka tyli vyrai” gali daliai vyrų būti absoliučiai neaktualu, o štai dalis moterų ten ras kažką žūtbūt svarbaus sau, apie save, ar artimą žmogų.

    reply
  • Avatar

    Giedrius

    RAKTININKAS :)))))))))) SUPER!

    reply
  • Avatar

    Anonimas

    Žinokite, kad Jūs nesate viena. Liūdna tiesa ir man taip yra, ir kažkiek viduje palengvėjo, kad ne tik man taip. Buvau pradėjus galvoti, kad gal man kažkas negerai, gal aš sergu ar esu kažkokia kitokia. Mano atvejis skiriasi tik tiek, kad mano vyrui reikia daug mažiau sekso nei man. Ir mane tai baisiausiai kankina, nes aš dievnu mylėtis, man tai yra toks stiprus emocinis ryšys su savo vyru tuo metu, bet jam dėje reikia mažiau ir aš tiesiog kartais negaudama sekso verkiu ir keikiu save, kad kodėl aš tokia, kodėl man tiek jo reikia. Vyro palikti negaliu, nes begalo ji myliu, man su juo labai gera ir mes turime stiprų emocinį ryšį. Ir aš taip pat nerandu atsakymo kaip man su tuo susitvarkyti

    reply
    • Avatar

      MONA

      Mano santykiai irgi panasus tuo, kad jis maziau seksualus, nes jam uztenka 1 karto per savaite ar maziau, o man jau atrodo, kad kazkas blogai, gal jo nebentraukiu. Nors sias abejones, jis neigia. Taigi seksas kartais buna vos ne ismaldautas. As taip pasiilgstu tos laukines aistros, kai protas aptemsta ir nieko daugiau nesinori tik jo. Bet ta galiu pasiekti tik su kitu vyru. Su saviskiu aistringas seksas imanomas tik po keliu savaiciu susilaikymo ar nesimatymo ir vis tiek truksta to cinkelio. Negaliu jam to sakyt, nes nenoriu suzeisti jo vyriskumo, jis manytu, kas su juo kazkas negerai, bet realiai tai su manim. Ir neniriu skirtis. Noriu, kad aistra neblestu. Bet gal as tik idealiste ir niekada nesubresiu, nors jau abiem apie 30 metu.

      reply

Komentuok

Paremk Nebegėdą →