Į viršų

Apie dingusią aistrą ir vaginizmą

Nuotraukų autorius: Donatas Zazirskas

Šiame podcasto epizode Beata kalbasi su psichologe-seksologe Laura Butvilaite apie seksualinę disfunkciją – vaginizmą ir jo atsiradimo priežastis. Vaginizmas yra makšties raumenų susitraukimas, kuris bet kokią intervenciją į makštį padaro labai skausmingą arba neįmanomą.

„Sunku nusakyti konkrečias vaginizmo priežastis. Tai gali būti susiję su patirta seksualine trauma arba jos grėsme. Kita priežastis, kuri yra labai dažna vaginizmo atveju, stiprūs ir griežti religiniai įsitikinimai. Jeigu moters skaistybė yra laikoma vieninteliu turtu, kurį ji turi, tuomet gali tapti labai baisu jį prarasti. Tuomet makštis gali imti ir… užsirakinti“.

Laura taip pat pasidalino patarimais, padėsiančiais atgaivinti dingusį ryšį su savo seksualumu, kūnu bei išblėsusiu lytiniu potraukiu. Podcaste aptariama, nuo ko reikėtų pradėti ieškant dingusio ryšio su savo kūnu, koks turėtų būti abiejų partnerių vaidmuo santykiuose, kai lytinis potraukis išgaruoja bei tai, ką bendro turi vyrų ir moterų seksualumas.

Būna ir vyrų, ir moterų, kuriems nelabai svarbus seksas. Lygiai taip pat būna abiejų lyčių žmonių, kuriems seksas yra labai svarbus. O dauguma žmonių yra kažkur tame tarpe. Kiekvienas žmogus turi atrasti, koks man seksualinis gyvenimas patinka, kaip jis turi atrodyti. Svarbu priimti, kad nėra tos tobulos normos ar formos, kaip visa tai turėtų būti. Kaip ir daugumoje gyvenimo dalykų.

Vedu radijo laidą „Pasimatymai” per Žinių radiją, vaidinu O.Koršunovo spektaklyje „Kankinys”, visai neseniai išleidau savo pirmąją knygą „Vyvenimas”. O dabar visa galva panėriau į kūno, sekso ir santykių temas – šiuo metu man tai užvis įdomiausia.

Komentarai (21)

  • Avatar

    Laura

    Netyčia eidama per Beatos storius užėjau į šį puslapį ir netyčia pradėjau klausytis jūsu pokalbiu. Dabar galiu pasakyti, kad tai buvo verčiausios 23 minutės mano dienoje. Esu labai sužavėta, šitas pokalbis nerealus kiekvienu sakiniu, net neturint problemu su vaginizmu išgirdau sau nuostabiu patarimu, kuriuos ketinu taikyti gyvenime, bent 3 klausimais! Tu Beata esi nereali, ta žinojau visada, bet šiandien jūsu su psichologe dėka, aš taip pat jaučiuosi nerealiai. Ačiū už rytine kava kartu! Buvo vau❤️

    reply
  • Avatar

    Kamilė

    Po šito, jaučiuosi tokia sultinga, ir moteriška, ir normali. Ačiū visai komandai!

    reply
  • Avatar

    Dovilé

    Labai didelis Aćiú uź ìdomià radio laidà . Daug kà supratau kitaip. <3

    reply
  • Avatar

    Vy

    Valio. Ačiū, kad kalbate 🖤

    reply
  • Avatar

    Kristina

    Vis paskaitydavau tekstus, tekstus po #kunodaliuspinta postais, bet podcastų neklausydavau. Pirmą kartą paklausiau, nes patingėjau skaityt… Ir buvo žiauriai linksma klausyt! Ačiū.

    reply
  • Avatar

    Aurė

    Pirmiausia, tai labai labai geras garsas ir šiaip malonumas ausiai. Pokalbis labai gyvas ir informatyvus. Tikrai sužinojau naujų dalykų, o taip pat gavau net vieną atsakymą į klausimą, apie kurį svarsčiau pastaruoju metu – kur dingo potraukis. Kad jis gali būti tiesiog išėjęs apsižvalgyti po kitus įdomius gyvenimo plotus ir nieko čia tokio. Nes jau buvau sunerimusi, ėmusi visokius pokalbius užvedinėti, kur rezultatas būdavo – sutrikęs vyras, nesuprantantis, tai ką jam čia dabar daryt. Myliu savo žmogų ir noriu, kad mums sektųsi, o realybė tokia netobula, tokia įvairi, kad sunku taip viską susirinkti į vieną visumą.

    reply
  • Avatar

    Jovita

    Sveiki,
    Labai ačiū, kad kalbate! Tikiuosi, kadanors ne tik girdėti, bet ir matyti Jūsų podcastus 🙂
    Linkiu kuo didžiausios sėkmės mažinant tylą! :))) <3

    reply
  • Avatar

    Gabrielė

    Ačiū už įkvepiančius podcastus! Užkabinote labai aktualią temą, tikiu, ne tik man. Tai moters „savęs prisijaukinimas“, savęs patenkinimas. Kaip kad pašnekovė ir teigė, tai lyg šokio žingsnelių išmokimas, kad paskui galėtum šokti poroje. Bet kaipgi išmokti tuos žingsnelius vienam, jei nežinai nuo ko pradėti? Jei visi bandymai baigiasi pasidavimu, ir tuomet vienintelė proga mokytis – tai mindant kojų pirštus partneriui. Gal kada galima būtų sulaukti podcastų ar straipsnių apie tai, kaip išmokti save patenkinti, kaip pradėti nuo nulio susipažįstant su savimi ir savo seksualumu, tiek psichologiškai, tiek (ypač) praktiškai?

    reply
  • Avatar

    Giedre

    Man atrodo, koja daznai kisa (bent jau man) nusistatymas, kad jei zmogu myli, turi visada jo noreti. Ir jei tas potraukis nuslopsta arba net dingsta is tavo puses, arba is partnerio puses, atrodo, iskart pradeda skalambyti pavojaus varpai, kad „nebemyli“. Geriau pagalvojus, juk labai keista. Valgyti noreti irgi yra naturalu, bet buna dienu, kai nu nenori, ir viskas, arba nori kazko neiprasto, ko siaip nevalgytum. Visko buna. Panasiai turbut ir su seksu 🙂

    reply
  • Avatar

    Inga

    Ačiū, BEATA! Labai malonus garsas, ir švelniai malonus jūsų pokalbis!

    reply
  • Avatar

    Kristina

    O tu šventas Karlsone, koks medus ausims:
    „-Nėra normos kaip kas turi būti.“
    Dabar privisę visokio plauko koučerių, išminties mokytojų, žinovų, kurie tau pasakys kaip reikia gyventi, kad išgirdus adekvačią nuomonę, noris ploti katučių. Mes skirtingi 🖤 Skirtingos ir normos. Vieniems reikia daug sekso, kitiems visai beveik nereikia, vieni gerai jaučiasi turėdami vieną partnerį, kiti keletą. Ir tai yra nuostabu. Ir tai yra Normalu! Ir visada reikia prisiminti, kad mes skirtingi. Ir niekada nereikia elgtis su kitu taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi, nes kitam tai gali visai nepatikti.

    reply
  • Avatar

    Valdas Germantas

    Beata, jūs darote nerealų darbą. Šitie tekstai ir podcastai jau mokykloje per pamokas turėtų būti išklausyti. Pvz. šitas podcastas labai tinka ir vyrams ir moterims. Kartais kalbėjimo porose tiek mažai..

    Žiūrėkit, perskaičius komentarus ir paklausius podcasto turiu vieną pastebėjimą.

    Citatos:
    Beata „iš kur mes ištraukėme pareigą nuolat mylėtis? Kiek kartų per savaitę, mėnesį yra normalu? Ir tuomet – kas yra normalu? Smagu įsiklausyti į savo asmeninius jausmus, gyvenimo ritmą, etapą, norus-nenorus.“

    Giedrė “ Valgyti noreti irgi yra naturalu, bet buna dienu, kai nu nenori, ir viskas, arba nori kazko neiprasto, ko siaip nevalgytum. Visko buna. Panasiai turbut ir su seksu 🙂“

    Dar keletas epizodų pokalbio metu buvo, kur tiesiog laukiau užuominos apie tą antrąją pusę, kuri nepotraukyje kažkaip išgyventi turi 🙂 .

    Tikiu, jog čia rašantys žmonės yra pakankamai brandūs, kad su savo partnerių jausmais dirbtų ir pora stengtųsi atrasti savo „vieną visumą“ (Aurės komentaras). Visgi tokių brandžių žmonių yra mažuma. Dažniau sprendimai būna vienašališki ir be jokio didelio šnekėjimosi, kas griauna pasitikėjimą tarp ilgalaikių partnerių.
    Man payko savo partnerę įtikinti, kad reikia ieškoti sprendimų ir dirbti su savimi ir poroje, ne vien pasakyti „aš turiu savo norus nenorus ir stop neapibrėžtam periodui“.
    Mačiau tokių epizodų kitose porose. Nedarbas ir nekalbėjimas yra realiai katastrofiškas. Ypač prastai gali būti vyresniems vyrams, kuriems ilgesnis stop gali būti realiai stop forever.

    Pratęsiu Gabrielės mintį. Jūs esate dviese ir nuolat tariatės kas pietums ar vyras kugelį kepa ar jūs sušių parnešat, bet būna dienų kai tu tiesiog nenori nieko valgyti. Tada tik jūsų sprendimas ar jam pasiūlai pačiam sau tyliai kebabą suvalgyti ar palaikai kompaniją prie stalo pasiėmusi savo mėgiamą arbatos puodelį.

    reply
  • Avatar

    Julija

    Labai esu dėkinga atradusi šį blog’ą ir išklausiusi podcast’ą
    Šiek tiek papasakosiu savo istoriją. Meilės reikalai man nelabai sekėsi. Esu jautri, todėl turėjau daug vidinių traumų. Būdama paauglė prisiskaičiau istorijų ir susidariau viziją, kad pirmas kartas bus nustabus. Vis įsimylėdavau, o atstūmimo atveju turėdavau užgniaužti (ar viduj nužudyti) savo jausmus. Pagaliau susiradusi vaikiną, dėl pirmo karto teko nusivilti – man, liaudiškai sakant, nėjo įkišti.
    Dar nežinojau tokio dalyko, kaip vaginizmas. Jutau vaikino spaudimą ir priekaištus, kad jo pirmas kartas neįvyko (neįkišo). Kaltinau save, jaučiausi nenormali, bet orgazmus patirdavau. Vienąkart glamžiausi su mergina (esu šiek tiek buseksuali), pabandėm su vibratoriu – nepavykus, draugė piktai stebėjosi, kad neišeina. Kelis mėnesius baisiausiai dėl to verkiau ir save laikiau išsigimėle. Dar kai kurie, kuriems pasakojau, nesuprato mano problemos ir galvojo, kad čia viskas taip paprastai išsprendžiama, tik atsipalaiduok ir viskas.
    Nežinodama kur kitur kreiptis, apsilankiau pas ginekologę. Ji taip pat nesuprato mano problemos. Vėl kilo mintys: „Jei viskas taip paprasta, tai kodėl man neišeina??“ Kitas vaikinas ir tie kuriems sakiau, tikino, kad seksas maloniausias dalykas ir jei nebus normalios sueities, vyras pabėgs. Man 28 m., susitaikiau su esama disfunkcija (man gerai ir taip), bet išgirdus šį įrašą dar labiau įgavau pasitikėjimo savimi. Labai esu dėkinga už TIKRĄ supratingumą!

    reply

Komentuok

Paremk Nebegėdą →