Nuotrauka: Emilija Milušauskaitė

Netneabejojame, kad žodį „feminizmas“ gyvenime esate girdėję daugiau nei kartą. Tai iš esmės yra visuomeninis-politinis judėjimas, kurio tikslas – moterų pilietinės teisės. Tačiau plačiąja prasme feminizmas yra suprantamas kaip moterų ir vyrų lygybės visose visuomeninio gyvenimo sferose siekis. Beveik prieš metus nufilmavome video „Kodėl Lietuvai reikia feminisčių?“, kuriame 5 feministės dalijasi savo idėjomis apie feminizmą ir jo sampratą, neigdamos visuomenėje įsišaknijusius mitus. Šiandien siūlome prisiminti, kodėl feminizmo mums vis dar reikia.

„Kai kalbama apie lyčių lygybę visuomenėje, kalbame apie tuos dalykus, kuriuos reikia sukonstruoti, kad ir vyras, ir moteris galėtų vienodai reikštis kūrybiškai, kad būtų sudarytos sąlygos mokytis, dirbti, auginti vaikus, prižiūrėti šeimą. Šiais laikais, kai mes jau esame laisvi, kiekvienas mūsų gali rinktis, kaip save formuoti. Be abejo, tai priklauso nuo to, kokioje aplinkoje tu augi – jeigu augi šeimoje, kur tėvai yra išsilavinę, kur skaitomos knygos ir žiūrimi filmai, kur pats ieškai informacijos ir žinių, tai tu pats rinksiesi savo kelią stebėdamas aplinką. Bet apie nelygybę reikia būtinai kalbėti tam, kad žmogus suprastų, kas yra socialinė visuomeninė lygybė. Ir viskas priklausys nuo tavęs, kaip tu atsiskleisi.

Taip, žmonės negali būti lygūs – skiriasi mūsų intelektas, skiriasi mūsų išvystytos emocijos, mūsų kūrybiškumas. Ir nebūtina visų žmonių vienodai piešti. Bet kiek tu pats sugebėsi paimti tos lygybės, kiek tu pats sugebėsi save išreikšti, įkūnyti ir paskui savęs link patraukti žmones – tai jau priklausys nuo tavęs,“ – teigia politinė bei visuomenės veikėja, žmogaus teisių aktyvistė Marija Aušrinė Pavilionienė.

Visi išdėstyti faktai yra dalies šio video transkripcija, tad platesniam suvokimo vaizdui susikurti, žiūrėk video čia:

1. Biologinis argumentas dėl lyčių skirtumo yra naudojamas dažnai ne ten, kur jo reikia, ypač kai kalba pasisuka apie lyderystę ir intelektą. „Žmogaus rankų ar kojų stiprumas jo intelektui neturi jokios įtakos. Tai galima vadinti absurdišku vidinių žmogaus savybių skirstymu į lytis“, – teigia projekto „Nebegėda“ bendraįkūrėja Beata Tiškevič.

2. Žmogaus reprodukciniai organai yra taip sureikšminami, kad pasidaro svarbesni nei širdis, kepenys ar inkstai. „Žmogus be reprodukcinių organų gali funkcionuoti – tiek be gimdos, tiek be kiaušidžių. Biologinis žmonių skirtumo elementas yra pernelyg stereotipizuotas. <…> Biologinis argumentas yra ištraukiamas norint natūralizuoti socialinę lygybę, neva biologiniai skirtumai sąveikauja su socialiniais.“ – teigia Lietuvos visuomenės veikėja, lygių galimybių puoselėtoja Margarita Jankauskaitė.

3. Feministės nėra lygu egoistės – daugumai rūpi vienodai tiek šeima, tiek karjera. „Tai lygių gyvenimo galimybių paskirstymas. Jeigu esi feministė, tai nereiškia, kad esi prieš šeimą, neauginsi vaikų ir į viską spjausi apart savos karjeros ir pasiekimų. Visa feministinė veikla yra apie viešojo gėrio siekį. Be feminisčių nebūtų galimybės nei dirbti, nei studijuoti universitetuose. Feministė yra būtent ta, kuri rūpinasi visaverte savo vaiko ateitimi.“ – Margarita Jankauskaitė.

Aš noriu, kad mano vaikas užaugtų pasaulyje, kuris jam leidžia atrasti ir tyrinėti savo gabumus bei užsiimti saviraiška jam priimtinais būdais, o ne tokiais, kuriuos jam siūlo visuomenė, nes jis yra berniukas.“ – Elisabeth Meyer.

4. Į moterį dar nėra žiūrima kaip į visavertį autonomišką individą, kuris turi teisę apsispręsti, ką daryti su savo kūnu ir visomis jo funkcijomis, įskaitant ir gimdymą. Moteris neprivalo pateisinti visuomenės lūkesčių. „Iš moters vis tikimasi būti kultūrine arba biologine tautos reproduktore. Jauni žmonės nuolat patiria spaudimą iš aplinkos, neva, jau laikas šeimai, jau laikas ženytis. Tai yra ne visuomenės, o tik jų reikalas, ką daryti su savo gyvenimu.“ – teigia Margarita Jankauskaitė.

5. Anot Statistikos departamento, Lietuvoje dar vis egzistuoja beveik 14 % atlyginimų atotrūkis tarp vyrų ir moterų (kai kuriose specialybėse šis procentas ženkliai didesnis), t. y., moteris dirba per metus mėnesį ar net daugiau visiškai neatlygintinai. Jeigu nori sužinoti daugiau apie atlyginimų atotrūkį, jo priežastis ir padarinius, šis video gali būti naudingas.

6. Pagal 2018 metų duomenis, iš visų Lietuvoje patiriančių smurtą žmonių net 82 % (8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų) yra moterys, o 91 % smurtautojų – vyrai.

7. Feminizmas neturi nieko bendra su vienos ar kitos lyties engimu – feminizmo kryptis yra lygybė ir palaikymas. Būti feministe toli gražu nereiškia mylėti tik save ir kovoti tik už savo teises. Tai nėra vien apie moteris – tai yra apie stiprius lygybės įsitikinimus, apie politinę, socialinę ir kultūrinę lygybę tarp lyčių.

8. Giedrė Purnaveckienė video teigia, kad tik feministės laiko vyrus žmonėmis. „Tos moterys, kurios yra aukos, vyrų skriaudžiamos – jos į vyrus žiūri kaip į monstrus. Tos, kurios moka labai gražiai įtikti vyrams, moka kartu sugyventi ir nuolatos jais naudotis bei nepaliaujamai keikti feministes – jos į vyrus žiūri kaip į išnaudojimo objektą. O žmogiškus, normalius partnerystės santykius su vyru gali sukurti tik feministė,“ – teigia ji.

Tikimės, kad priminėme, kodėl feminizmas dar vis aktualus. Pabaigai – puiki Marijos Aušrinės Pavilionienės mintis apie lyčių lygybės kovą:

Aš nustojau kreipti dėmesį į tai, kas ir ką man sako aplinkui. Aš labai pasitikiu tuo, ką darau. Pats kilniausias tikslas – ginti žmogaus teises.“ – M. A. Pavilionienė

Daugiau apie feminizmą: Feminizmas ir aš