Į viršų

5 meilės savo kūnui pamokos

Nuotraukos autorius Donatas Zazirskas

Ilgą laiką mano ryšys su kūnu buvo sutrūkinėjęs. Gali būti sunku priimti savo kūno atvaizdą veidrodyje, kai nuolatos žiniasklaidoje ir žurnaluose matome lieknus, jaunus, atletiškus, aukštų žmonių kūnus. Gali iškilti iššūkių su juo susidraugauti, kai reklamos industrija taip ilgai buvo metusi visas savo pajėgas tam, kad įsiūlytų mums naujų kompleksų ir tuoj pat skatintų pirkti jų išeitis (nuo maskuojamųjų pieštukų iki operacijų). Ir vis dar dabar pasitaiko reklamų, keliančių tam tikrą kūno standartą aukščiau kitų, siekiančių sugėdinti žmones už tai, kad jie neturi atletiško, įdegusio ir pan. kūno. O tuomet dar instagramas… su visais putliais, užsportuotais užpakaliais baseinų fone. Su standžiais pilvo presais mamų, kurios pagimdė prieš dvi savaites. Su ilgom kojom ir didelėm puokštėm rožių rankose.

Ne visi žmonės sugeba į visa tai žvelgti kritiškai ir laikytis atokiau nuo tokių vaizdų. Kai kurie graužia nagus ir jaudinasi, kodėl jų kūnas toks niekam tikęs, netobulas ir jaučiasi neverti meilės. Kyla pagunda išsikelti sau tikslą: kai numesiu tuos 10 kg ir mano pilvas bus plokščias kaip siena, tada būsiu verta meilės; kai mano raumenys bus didesni už visų vyrų, kuriuos pažįstu, tada įrodysiu visiems, kad esu galingas.

Peržvelgus instagramą susidaro vaizdas, kad meilė savo kūnui yra tada, kai tu išprakaituoji paskutines jėgas sporto salėje, verti save daryti kasdien tai, ko nenori, valgai mažiau, negu tavo kūnas prašo, rengiesi pagal paskutines mados tendencijas, jeigu esi moteris – maskuoji savo veidą kosmetika, sulaukusi 35+, pasidarai operacijų arba injekcijų – nuolat pluši dėl to, kad kiti matytų tave tokį gražų, „sutvarkytą“, valingą, perlipusį per save.

Man tai nėra meilė savo kūnui. Keletą metų domiuosi psichoterapija, skaitau knygas apie žmonių psichologiją, konsultuojuosi su specialistais ir pan.

Vienas įdomiausių klausimų man yra: kas ta meilė savo kūnui? Kaip ji skleidžiasi? Ar, kai atrodau jums gražiai, reiškia, kad save myliu? Ar, jeigu mano atvaizdas veidrodyje atitinka instagramo gražuolių vaizdą, save myliu? Ar mano minkštas pilvas išduoda apsileidimą?

Nors ir užknisa tie tobuli kūnai instagrame, tačiau savojo rodyti su jo visais „trūkumais“ ir rašyti, kad vis tiek myliu save tokią, kokia esu, aš nebenoriu. Bent jau dabar. Aš net nežinau, ar mano kūnas turi trūkumų. Jis yra toks, koks jis yra. Aš nebežinau, ką apie jį manyti. Man patinka, ką su juo galiu nuveikti. Papasakosiu, kas man dabar yra meilė savo kūnui ir ką aš darau vardan tos meilės.

1. Spintos revizija

Vis randu, ko atsisakyti iš savo spintos. Nustebau, kiek daug turėjau veržiančių, griaužiančių odą, įsirėžiančių į šonkaulius drabužių. Netgi turėjau drabužių, kurie man tiks, kai sversiu truputį mažiau! Aš net nejausdavau drabužio nepatogumo – graži spalva, madingas, išryškina liemenį, dar kažkas juo apsirengusią mane pagyrė… valio!

Kelias žiemas neturėjau šiltos striukės, nes… jos dažniausiai negražios. Vaikščiodavau su rudeniniais batais ir nušaldavau kojas. Kepurė? Priploja plaukus prie šaknų.

Buvau visiškai atsijungusi nuo savo kūno pojūčių, dėl to nejaučiau, kaip kasdien po truputį man krūtinės kaulus ir pačią krūtinę nuspaudžia nepatogios liemenėlės. Mano vienai draugei nuo liemenėlės po krūtine susidarė gumbas.

O kur dar visi tie gražūs, mieli, bet spaudžiantys batai?

Aš manau, kad meilė savo kūnui prasideda nuo spintos turinio, kurį matuojiesi ne pagal veidrodį, stilistų patarimus ar tendencijas, o pagal savo kūno pojūčius: ar maloni medžiaga, ar man šilta, gera, ar audinys natūralus, ne sintetinis, ar nedirgina odos?

2. Lieknėjimas yra nesąmonė

Kam reikia sulieknėti? Dėl suknelės? Paplūdimio? Dėl aplinkos? Artimo žmogaus? Labai liūdna tuomet. Aš netikiu lieknėjimu ir netikiu dietomis. Juk, jeigu kankinsite save kelias savaites ar mėnesius ir valgysite tai, ko nenorite, galbūt net visai mažiau, visas tas alkis vėliau grįš su kaupu, o kūnas per tą dietos periodą patirs labai daug streso.

Aš nepritariu nei persivalgymui, nei baudžiančiam save nevalgymui. Reguliari, pilnavertė mityba yra tai, ko reikia. Suvokimas, kad maistas neišspręs mūsų emocinių problemų, irgi gali padėti.

Kartais ir aš savo nerimą, baimes, neigiamas mintis „užkemšu“ ledais ir čipsais. Jeigu ir tu susiduri su panašiais reikalais, kviečiu pasidomėti intuityviu valgymu. Valgyti tuomet, kai esi išalkęs, leisti savo skrandžiui pailsėti nuo maisto, nekaltinti savęs už tai, kiek suvalgei, rinktis maistą su meile ir gražiais linkėjimais savo kūnui bei daug kitų nuostabių principų gali tapti labai teigiamu atskaitos tašku.

Turiu pažįstamų, su kuriomis nuėjus pietų, ir užsisakius savo normalią porciją, jos pasako: „Oho, o tu, pasirodo, valgai“ arba „Na, šiandien mes tai atsipalaidavome, nežinau, gal ir galime tai sau leisti“ – mane tai klaikiai užknisa. Maistas yra nuostabu. Maistas yra jėga. Nustokime į jį žiūrėti kaip į pavojingą virusą.

3. Sportas – iš meilės

Sportas yra jėga. Reguliarus judėjimas padeda mano emocinei sveikatai, atneša naujų nuostabių idėjų, stiprina mano kūną ir padeda išlaikyti stabilų dienos grafiką.

Anksčiau man atrodė, kad sportuoti turiu tam, kad mano užpakalis nenukartų ir manęs dėl nukarusios subinės nepaliktų partneris. Turiu užsportuoti pilvo presą, nes kaip kitaip aš pasirodysiu prie ežero su draugais. Nu ir taip toliau.

Dabar aš sportuoju ne dėl kitų ir ne dėl veidrodžio. Aš sportuoju, nes man geeeeera. Ir tas sportavimas dabar yra kitoks. Kaskart, būdama treniruotėje, aš paklausiu savo kūno: kiek tu gali šiandien? Kaip tu jautiesi? Dienos būna skirtingos ir kartais paprasčiausius dalykus padaryti yra sunku, tad aš savęs ir neverčiu. Sportas man yra meilės savo kūnui aktas, ne bausmės, nenoriu treniruotės metu savęs nualinti, o kaip tik noriu pripildyti raumenis gyvybe, pažadinti kraujotaką, teigiamas mintis.

4. Žmonės

Kaip jautiesi su vienu ar kitu žmogumi? Pastebėk savo kūną. Įsitempę pečiai, sukryžiuotos kojos ir rankos, suraukta kakta? Ką tai gali reikšti? Kaip tu jautiesi šiame pokalbyje?

Kartais mūsų kūnas pasako daugiau, nei protas. Protas sakys: „Ką čia išsigalvoji, šitas žmogus tau yra labai naudingas ir dar jis protingas, pripažintas visuomenėje“, o tuo tarpu kūne vyks įtampos keliami procesai: smilkiniai ims tvinkčioti migrena, suks pilvą ir, kad ir kaip bandysi save įtikinti, kūnas išduos tavo tikruosius jausmus.

Stebėdamas tai, ką jauti su vienais ar kitais žmonėmis, daugiau suprasi apie save. Galbūt tam tikrais atvejais tavo kūno įtampa yra tavo reikalas, o kai kuriais – to žmogaus neįsiklausymas, arogancija ar tavęs žeminimas gali tai nulemti.

Apsupk save tavo kūnui draugiškais žmonėmis: tais, su kuriais gali jaustis atsipalaidavęs ir laisvas, kurie nekomentuos turinio tavo lėkštėje, pakitusių kūno formų ir nežarstys priekaištų dėl padidėjusių apimčių. Eik į fizinį kontaktą su tais, kurie geba šiltai ir artimai apsikabinti, o ne paviršutiniškai paploja per petį. Leiskis liečiamas tuomet, kai tu pats to nori ir apgink savo kūną tuomet, kai sulauki prisilietimo, kurio visiškai neketinai priimti. Nebučiuok dėdžių ir tetų per Kalėdas, net jei taip liepė tėvai visą tavo gyvenimą, jeigu to nenori. Keisk taisykles, įsiklausydamas į savo kūno poreikius. Taip pat elkis ir su kitais. Net geriausių ketinimų vedamas nieko nedaryk prieš kito asmens valią. Net prieš apkabindamas, pasiteirauk, ar žmogus to nori.

5. Neatskirk savęs nuo kūno

Tu turi kūną tam, kad galėtum dalyvauti šiame pasaulyje. Vaiduokliui Kasparui niekas paso nesuteiktų. Kūnas mus įkūnija ir padaro žmonėmis. Jis yra mūsų asmens dalis. Jis nėra atskira detalė – žiūrėk į save kaip į visumą ir matyk, kiek daug turi galimybių: kurti, tobulėti, džiaugtis, žaisti, eksperimentuoti. Vaizdas veidrodyje yra skirtas tam, kad pasitikrintume, ar neišsiterliojome marškinių ir gerai išsivalėme dantis prieš darbo pokalbį. Nesustokite ties juo. Už jo – visas platus meilės kupinas pasaulis.

Vedu radijo laidą „Pasimatymai” per Žinių radiją, vaidinu O.Koršunovo spektaklyje „Kankinys”, visai neseniai išleidau savo pirmąją knygą „Vyvenimas”. O dabar visa galva panėriau į kūno, sekso ir santykių temas – šiuo metu man tai užvis įdomiausia.

Komentarai (3)

  • Avatar

    Paulina

    Tiesiog nuostabu <3

    reply
  • Avatar

    Selina

    Ačiū, kad rašai tokius straipsnius. Nors mes viena kitos nepažįstam, bet man gera matyti, kad ne aš viena taip galvoju, mes tarsi „augam“ kartu, nes aš irgi ne visada taip kaip parašei straipsnyje galvojau. Kolkas pavyksta tik 1-ą ir 4-ą punktus kartais įgyvendinti, bet tai geriau nei nieko. Tu esi nerealus pavyzdys visiems jauniems žmonėms, na bent jau man tai tikrai.

    reply
  • Avatar

    edita

    čia gal pateikiama į visą tai pažvelgti tiesiog kitu kampu ,jaustis patogiai pačiam su savimi,ką darai ir kas tave supa,ką dėvi ir t.t. ir ne paisyti kitų nuomonės ar kaip čia dabar atrodysi.Maistas -išsprendža kai kurias emocines problemas ,nes kaip maitiniesi,tai taip ir jautiesi ,tik jokiu būdu nebadauti arba tiesiog valgyti,kad tik be le ko prisikimšti …mylėk save ir būk laiminga 🙂 .Labai daug nuostabių minčių ir pastebėjimų .

    reply

Komentuok

Paremk Nebegėdą →