Jeigu ne šios ir gausybė kitų knygų, kurias skaito mūsų kiti autoriai, NBGD nebūtų tokia, kokia yra dabar. Papasakosiu apie šias 10 ypatingų knygų ir kodėl jos ypatingos.

1. Ann-Marlene Henning „Meilės praktika”

Ši knyga buvo mūsų įvadas į nebegėdą. Joje pateikiamos seksologės-terapeutės istorijos, susidūrus su skirtingas seksualines problemas turinčiomis poromis arba pavieniais asmenimis. Per praktinius pavyzdžius ji papasakoja, iš kur kyla fetišai ir seksualinės frustracijos. Sukelia minčių, kaip galima būtų spręsti vieną ar kitą klausimą, su kuriuo susiduri gyvenime. Šia knyga rėmiausi rašydama vieną pirmųjų šio puslapio tekstų.

„Jei meilę valdo baimė (kas pasitaiko labai dažnai), santykiai keičiasi. Užuot išsakę tai, ką turėtų išsakyti, žmonės verčiau nutyli. Tyli bijodami, kad ant jų supyks ir atstums, nenorėdami užgauti kito. Juk savarankiškumas ir nepriklausomybė (net ir savo nuomonės turėjimas) kenkia simbiozei, ir pora pasijunta nejaukiai. Reikalas tas, kad du žmonės, nedrįstantys išlįsti iš savo kiauto, nepaisantys savo poreikių, o tik žiūrintys kito, sklando drauge tarsi trapiame muilo burbule, kuris nuostabiai atrodo, žaižaruoja visomis vaivorykštės spalvomis, tačiau sprogsta nuo menkiausio bakstelėjimo.”

2. Nina Brochmann ir Ellen Stokken Dahl „Žemiau kaklo”

Dviejų medicinos studenčių knygą apie VISA TAI: nuo to, ar šalinti gaktos plaukus, iki lytiniu keliu plintančių ligų. Ši knyga – lyg draugiška enciklopedija, kurioje gali rasti atsakymus į daugelį rūpimų klausimų. Autorės taip pat griauna nusistovėjusius mitus. Šioje jų TED kalboje jos papasakojo, kas iš tikrųjų yra mergystės plėvė ir kam tas jos saugojimo mitas buvo sukurtas.

3. The Periodic Table of Feminism

Šioje knygoje aprašytas 4-ių bangų feminizmas ir pagrindinės jo veikėjos bei jų darbai. Nuo pirmosios bangos feminisčių, kovojusių už moterų teisę balsuoti iki ketvirtosios bangos, kovojančių už vienodą atlyginimą vyrams ir moterims už tą patį darbą. Čia galite paskaityti apie Glorią Steinem, Malalą, Beyonce, Germaine Greer ir t.t.

4. Anna Dahlqvist „It’s only blood”

Šios knygos išverstos į lietuvių kalba nėra. Joje pasakojama apie tai, su kuo susiduria įvairiose šalyse gyvenančios menstruojančios mergaitės – dėl tualetų trūkumų mokyklose, negalėjimo įsigyti menstruacinės higienos priemonių, vyraujančių stigmų, jos praleidžia mokyklą, o tai paveikia jų tolimesnius rezultatus, sutrukdo siekti išsilavinimo. Šioje knygoje mergaitės iš skirtingų šalių pasakoja apie prietarus jų šalyse, susijusius su mėnesinėm ir, kas būtų, jeigu jų mėnesinių kraujas persisunktų per viršutinius drabužius. Nors knygos autorė gyvena Švedijoje, ji prisipažįsta, kad net gyvendama tokioje pažangioje šalyje, ji irgi jaučia gėdą ir nejaukumą dėl menstruacijų.

Ši knyga mus įkvėpė skirti daugiau dėmesio mėnesinių temai. Ja remdamasi parašiau šį tekstą. Ir įrašėm mūsų hitinį podcastą.

5. Simone de Beauvoir „Antroji lytis”

Ši knyga galėtų būti pradedančios feministės biblija. Simone savo taikliais sakiniais beda tiesiai į nekvestionuojamus įsitikinimus ir juos dekonstruoja. Ši knyga paskatina negrįžtamus smegenų procesus, kurių dėka nebematysite nei savęs, nei aplinkinio pasaulio taip pat, kaip prieš atsiversdami ją. Simone knyga išleista 1949 metais, bet panašumų su šiais laikais yra daug. Ją citavau šiame podcaste.

„Ekonomiškai bendruomenės galva yra vyras ir būtent jis įkūnija tą viršenybę visuomenės akyse. Ji prisiima jo vardą, ji susiejama su jo religija, integruojama į jo klasę, į jo aplinką; ji jau priklauso jo giminei, ji tampa jo „puse”. Ji seka paskui jį visur, kur to reikalauja jo darbas: paprastai sutuoktiniai apsigyvena ten, kur vyras dirba; daugiau ar mažiau brutaliai ji nutraukia ryšius su savo praeitim ir įsitraukia į vyro aplinką; ji paaukoja jam savo individualybę, nes iš jos griežtai reikalaujama skaistybės ir ištikimybės. Ji praranda tą savo teisių dalį, kuri priklauso netekėjusiai moteriai.”

6. Jane Benett ir Alexandra Pope „The Pill”

Šią knygą skaičiau ruošdamasi podkastui su mokslininke apie kontraceptines tabletes. Knygoje pateikiamas neigiamas požiūris į tai ir daug argumentų, kodėl kontraceptinių tablečių vartoti nereikėtų. Kai apie tai kalbėjau su mokslininke, dalį jų pateiktų mitų ji paneigė, vėliau asmeniniuose pokalbiuose kalbėjausi su ginekologijos specialistais – jie taip pat buvo už vartojimą ir sakė, kad jokio stipraus neigiamo poveikio (depresija, nevaisingumas, libido sumažėjimas ir t.t.) nėra. O jūs jau patys formuokitės savo nuomonę apie tai.

7. Christopher Ryan ir Cacilda Jetha „Sekso aušra”

Begalybės įdomiausių faktų apie žmonių intymius ryšius, seksualumą knyga. Kokie buvo pirmykščiai žmonės? Kuo mes panašūs į beždžiones? Kaip knygos autoriai pagrindžia mintį, kad mes nesame monogamiški?

„Vos apibrėžtas, vyrų erotiškumas tuos pačius kontūrus išlaiko visą gyvenimą – sustingsta kaip betonas. Taigi, erotinio plastiškumo teorija daro prielaidą, jog parafilija (nenormalūs seksualiniai potraukiai ir elgesys) turėtų būti dažnesnė tarp vyrų, o ne moterų, kurios stipriau reaguoja į socialinį spaudimą, lengviau palieka ankstesnes simpatijas ir ignoruoja nederamus polinkius. Šią prielaidą patvirtina kone kiekvienas turimas duomenų šaltinis. Dauguma mokslininkų ir psichologų mano, kad neįprasti seksualiniai troškimai, kone visais atvejais būdingi vyrams, yra susiję su ankstyvomis jų patirtimis. Berniukiškas impresijas, kai jos jau yra sustingusios ir virtusios suaugusiųjų troškimais, sunku pakeisti, jei tik apskritai įmanoma.”

Šią knygą citavau šiame podkaste.

8. Anonymous Essays on Female Orgasm

Ši knyga mus įkvėpė rubrikai „Anoniminiai orgazmai”. Jau publikavome tokį ir tokį tekstus.

Čia galite rasti skirtingų moterų pasakojimus apie tai, kas jas lydi į malonumą ir pasisemti praktinių patarimų.

9. Artūras Tereškinas „Vyrų pasaulis”

Knygoje analizuojama tai, kaip vyriškumas suvokiamas Lietuvoje ir, kaip skirtingos žmonių grupės jį palaiko ar supranta: pavyzdžiui, vyrai, suteikiantys sekso paslaugas už pinigus, vyresnio amžiaus vyrai, sportininkai, statybininkai ir t.t. Šią knygą skaičiau ruošdamasi šiam podkastui.

„Patys vyrai tarp svarbiausių „normalaus” vyro savybių įvardija (svarumo mažėjimo tvarka) sugebėjimą uždirbti pinigų, savo moters globą, savo vaikų priežiūrą ir auklėjimą, gebėjimą atlikti „vyriškus” buities darbus. O moterims svarbiausia tai, kad vyras sugebėtų aprūpinti šeimą materialiai, kad jis būtų jautrus ir supratingas, mokėtų dirbti „vyriškus” buities darbus ir užsiimtų vaikų priežiūra bei auklėjimu.”

10. Mary Beard „Moterys ir galia”

Knygos autorė nagrinėja moters balso poziciją viešojoje erdvėje. Ji pasiremia pavyzdžiais iš Homero „Odisėjos” – kaip Telemachas tildė savo mamą Penelopę iki šių laikų mansplainingo ir patyčių, nukreiptų prieš moteris lyderes, internete.
„Esate susirinkime, ką nors pasiūlote, trumpam įsiviešpatauja tyla, ir po kelių nejaukių akimirkų vėl prabilęs koks nors vyras tęsia neseniai nutrūkusią mintį: „Taigi, kaip sakiau…” Susidaro įspūdis, kad apskritai nebūtumėte pravėrusi burnos, tad pagaliau imate kaltinti save ir vyrų giminę, kuriai vienintelei, rodos, skirta ši diskusija.”

Kurias iš šių knygų skaitėte jūs? O kurias ketinate perskaityti?