Iliustracija: Meda Dargytė

Mes nuolat stengiamės ieškoti kremų ir kitų priemonių, kurios būtų kuo naudingesnės mūsų odai. Tačiau nepamirškime, kad odos priežiūra yra balansas tarp rūpinimosi savimi iš išorės ir iš vidaus. Todėl, renkantis teisingą odos priežiūros priemonę, būtina ne tik pasikonsultuoti su vaistininku arba vaistinės kosmetikos specialistu, bet ir pagalvoti apie teisingą mitybą. Apie tai, ką valgyti ir kokių produktų reikėtų sumažinti, norint padėti savo odai, pasakoja natūropatinės mitybos specialistė, knygos „Balansas kasdienybėje“ autorė Tautvilė Šliažaitė.

Kartu su BENU vaistinės sveikos odos institutu projekto „Daugiau meilės savo odai“ metu dalijamės informacija, kaip teisingai prižiūrėti probleminę odą. Kasdienėje kovoje su akne ir kitomis odos problemomis stengiamės rinktis kuo geresnes kaukes, kremus, prausiklius, tačiau turbūt retokai susimąstome apie tai, kiek odai reikšminga ir mūsų mityba. Todėl įdomu, kiek apskritai tai, ką valgome turi įtakos odai?

Iš tiesų pakankamai daug. Oda yra vienas iš mūsų detoksikacijos organų. Mes labai dažnai galvojame, kad kepenys ir inkstai atlieka tą valymo funkciją. Tačiau, jei kepenų ar inkstų funkcija yra sutrikusi, organizmas gali valytis ir per odą.

Vienam ta oda gali visiškai nereaguoti, o kitas suvalgo sausainį ir, žiūrėk, tai jau matosi odoje.

Kiekvienas žmogus yra individualus ir mes visi turime savo silpnas vietas.

O kokie yra pagrindiniai maisto produktai, kurių turėtume vengti, norėdami turėti lygesnę odą?

Tai yra labai individualu, tačiau galima išskirti du pagrindinius dalykus.

Vienas iš jų yra saldumynai. Esu atkreipusi dėmesį, kad dauguma mano pacientų, kurie turi problemų su oda, labai reaguoja į saldumynus. Juose esantis cukrus daro įtaką odos būklei, jis apskritai pagreitina senėjimo procesus. Visi, kas nori jaunesnės odos, turėtų jo vartoti mažiau.

Aš kiekvienais metais vedu mėnesio iššūkį be cukraus ir daug kas prie jo prisijungia. Po to ne kartą esu pastebėjusi, kad žmonės rašo, kaip pagerėjo jų odos būklė.

Yra žmonių, kurie galvoja, kad atsisako cukraus, kai nebededa jo į kavą ar arbatą, bet reikėtų atsiminti, kad cukraus gausu saldumynuose, pyragaičiuose, baltų miltų kepiniuose.

O antrasis dalykas yra maisto pusfabrikačiai. Geras pavyzdys būtų pieniškos dešrelės, ten juk beveik nerasime mėsos. Taip pat gerai žinomas pusfabrikatis – majonezas. Taigi, dabar, artėjant Velykoms, visiems, turintiems problemų su oda, reikėtų šio produkto vengti. Tokie pusfabrikačiai, kurie nėra maistingi, bet dažnai turi labai daug omega-6 riebiųjų rūgščių, gali turėti labai neigiamą įtaką mūsų odai.

O ar yra kokių stebuklingų maisto produktų, kurie galėtų padėti turėti lygesnę odą?

Labai norėčiau, kad taip būtų! Mes visada ieškome lengvų sprendimo būdų, kažkokios stebuklingos piliulės, kuri išspręstų visas problemas. Tačiau nėra vieno maisto produkto, kuris galėtų būti panacėja. Nors, iš tiesų, yra daug produktų, kuriuos galėčiau pavadinti super maistu. Pavyzdžiui, kokybiška mėsa man yra super maistas.

Mes visada ieškome lengvų sprendimo būdų, kažkokios stebuklingos piliulės, kuri išspręstų visas problemas. Tačiau nėra vieno maisto produkto, kuris galėtų būti panacėja.

Labai naudinga odai yra omega-3 riebiosios rūgštys. Jų daug yra riebiojoje žuvyje. Tai – šprotai, silkė, stintos, lašiša, upėtakis, skumbrė. Tokia žuvis turėtų reguliariai įeiti į mūsų racioną.

Apskritai, odai nepaprastai svarbus dalykas yra balansas tarp omega-3 ir omega-6 rūgščių. Kad nepasimestume, aš omega-3 vadinu „priešuždegiminėmis“ riebiosiomis rūgštimis. Tai reiškia, kad jos stiprina imunitetą ir yra naudingos odai. Omega-6 riebiosios rūgštys yra labiau keliančios uždegimą. Jei jų mūsų mityboje yra per daug, gali nusilpti imunitetas, bet labai dažnai reaguoja ir mūsų oda.

Labai daug omega-6 yra minėtame majoneze, saulėgrąžų aliejuje. Ir jei mes kepame viską ant saulėgrąžų aliejaus, tai gali daryti įtaką mūsų odos būklei. Apskritai, čia galime kalbėti apie visą skrudintą maistą. Labai geras pavyzdys yra bulvytės fri. Jei mes jas nuolat valgome, labai tikėtina, kad tai atsispindės odoje. Geresnė alternatyva yra išsikepti bulves orkaitėje, užpylus, pavyzdžiui, žąsų taukais ar kokosų aliejumi.

Taip pat odai labai svarbu yra cinkas. Jo mums dažnai trūksta, ypač, kai stresuojame. Kai kurie žmonės sako, kad vos tik darbe patiria daugiau streso, jiems iš karto išberia odą. O didžiausias cinko šaltinis yra austrės. Bet kiek iš mūsų tas austres valgo? Kitas šaltinis yra kokybiška jautiena. Kokybiška, reiškia užauginta ūkininkų. Čia neužtenka nueiti į parduotuvę ir nusipirkti mėsos. Taigi labai daug dėmesio skiriu tam, iš kur atkeliauja mėsa ir žuvis ir kokios ji kokybės. Mėsoje, atkeliavusioje iš ūkininkų omega-3 riebiųjų rūgščių balansas bus žymiai geresnis nei pirktos parduotuvėje.

Kad jau pradėjome kalbėti apie vitaminus ir mineralus, į kokias medžiagas dar reikėtų atkreipti dėmesį, renkantis maistą?

Be omega-3 ir cinko, svarbus yra vitaminas A, kurio taip pat galime pasigaminti iš beta karotino. O pastarojo mes gauname, galima sakyti, iš visos oranžinės spalvos daržovių ir vaisių: morkų, batatų, moliūgų, apelsinų, melionų. Geras tiesioginis vitamino A šaltinis yra kepenėlės. Labai rekomenduoju jas įtraukti į racioną žmonėms, kuriuos kamuoja odos problemos.

Svarbus ir vitaminas E. Jo daug yra saulėgrąžose, kurias galima barstyti ant košių, salotų ar sriubų.

Antioksidantai liuteinas ir likopenas yra nepaprastai vertingi odos sveikatai. Jų savyje turi pakaitinti pomidorai, tad pomidoruose troškintas maistas bus naudingas mūsų odai.

Sakote, kad kiekvienas yra individualus ir nėra visiems tinkamos panacėjos. Tad kaip sužinoti, koks maistas kiekvienam yra tinkamiausias? Ar naudinga vesti maisto dienoraštį?

Pirmiausia siūlyčiau savęs paklausti, kaip dažnai valgote saldumynus. Jeigu atsakote, kad saldumynus valgote beveik kiekvieną dieną, vadinasi, kažkas ne taip.  Tada siūlyčiau pirmiausia pradėti mažinti desertų kiekį.

Pirmiausia siūlyčiau savęs paklausti, kaip dažnai valgote saldumynus.

Tačiau gali būti ir taip, kad netoleruojate tam tikro maisto. Pavyzdžiui, aš netoleruoju kiaušinių ir kai jų suvalgydavau, po poros dienų man išaugdavo spuogas. O atrodydavo, kad taip gerai maitinuosi. Todėl reikėtų nepamiršti, kad taip gali atsitikti ir dėl maisto netoleravimo, nes visi mes esame individualūs. Čia jau reikėtų specialisto pagalbos.

O ar maisto dienoraštis padėtų nustatyti, į kokius maisto produktus reaguojame? Nebūtinai. Nes ta reakcija į maistą gali prasidėti po dviejų ar net trijų dienų. Tai reiškia, kad bus labai sunku atsekti, į kokį būtent maisto produktą mes reagavome.

O ką vertėtų žinoti apie sezoninį maistą? Pavyzdžiui, marinuotas daržoves žiemą ar uogas vasarą?

Pastebiu, kad žiemą žmonės labai sumažina daržovių kiekį, ypač Lietuvoje. Žmonės sako, kad daržovės tada būna beskonės. Aš tai puikiai suprantu, todėl siūlyčiau žiemos laikotarpiu naudoti fermentuotas daržoves. Nepamirškime, kad būtent daržovėse randame daug skaidulų. O skaidulos padeda maistui judėti per žarnyną, kad jis „neužsikimštų“ bei padeda gerosioms bakterijoms daugintis. Nes nenuėjimas laiku į tualetą gali taip pat turėti didžiulę įtaką odos sveikatai.

Siūlyčiau, pavyzdžiui, raugintus kopūstus. Jie ne tik gera alternatyva šviežioms daržovėms, bet turi ir daug gerųjų bakterijų, kurios daro įtaką mūsų žarnynui, o tai savo ruožtu turi įtakos mūsų odai. Žinoma, galima fermentuoti įvairias daržoves, mes tik esame pratę prie raugintų kopūstų. Fermentuoti galime morkas, burokėlius.

Patarčiau valgyti daugiau moliūgo ar cukinijos, nes jie išsilaiko ilgą laiką. Galime rinktis ir šaldytas daržoves, nereikėtų jų bijoti: brokolius, špinatus, kalafiorus, Briuselio kopūstus. Šios daržovės turi labai teigiamą poveikį mūsų kepenų darbui. O viskas, kas naudinga kepenų darbui, bus naudinga ir mūsų odai.

O kai ateina vasara, uogos turėtų būti pirmas dalykas, kurį mes įtraukiame į savo racioną. Tai mėlynės, gervuogės, avietės – jos yra labai naudingos odai dėl jose esančių antioksidantų. Beje, jose yra labai mažai cukraus.

Kalbant apie gėrimus, ar patartumėte vartoti tik vandenį, ar visgi galime atsigerti tam tikrų vaisvandenių, arbatų, alkoholio?

Aš labai norėčiau, kad čia ryškiomis raidėmis parašytume, jog žmogui reikia vandens. Mano pacientai dažnai išgeria po 5-6 puodelius arbatos, o vandens tik stiklinę. O jeigu mes neišgeriame pakankamai vandens per dieną, gali prasidėti dehidratacija ir pirmiausia nuo to kentės oda. Kadangi organizmas susidėlioja prioritetus ir galvoja: „Na, oda ir plaukai tai man paskutinėje vietoje“. Taip kad jei skundžiatės sausa oda, pirmiausia reikėtų savęs paklausti, kiek stiklinių vandens išgeriate. Tai, žinoma, priklauso nuo žmogaus ūgio ir svorio, bet mažiausiai turėtų būti 6 stiklinės vandens.

Jei skundžiatės sausa oda, pirmiausia reikėtų savęs paklausti, kiek stiklinių vandens išgeriate.

Atsiminkime, kad dauguma arbatų, net ir žalioji arbata, kuri mums yra naudinga, nes turi savyje antioksidantų, yra skysčius varančios. Taigi, porą puodelių arbatos galime išgerti, jei suvartojame pakankamai vandens. Taip pat reikėtų atsargiai elgtis su kava, kadangi tai yra stimuliantas. Jei mūsų gyvenime yra daug streso, kava mus dar labiau „įjautrins“. Kava, kaip ir arbata, yra didelis diuretikas – varo skysčius. Taigi, jei išgėrėte kavos, reikėtų išgerti ir stiklinę vandens.

Kadangi imbieras labai naudingas odai, jei jį mėgstate, siūlyčiau tiesiog prisitarkuoti šviežio imbiero, galima įsispausti truputį citrinos ir darytis tokį gėrimą.

Kalbant apie alkoholinius gėrimus, nepamirškite, kad jie savyje turi daug cukraus, todėl oda gali į jį reaguoti. Beje, alkoholis, kaip ir kava, yra stimuliantas. Jei gyvenime patiriate nemažai streso, alkoholį vartoti nėra gerai. Be to, jis irgi varo skysčius, todėl reikėtų šalia turėti ir vandens. Tačiau visur turėtų būti balansas. Jeigu mėgstate vyną, tai imkite ir išgerkite tą vyno taurę, tik nepamirškite, kad tai geriau daryti kartu su maistu, o ne tuščiu skrandžiu. O po to reikia nepamiršti išgerti pakankamai vandens.

O dėl vaisvandenių, net apelsinų sulčių, su stikline tokių sulčių mes gauname apie trečdalį savo dienos cukraus normos. Įsivaizduokite – iš stiklinės apelsinų sulčių! Net jei tai yra šviežių apelsinų sultys, joms reikėtų maždaug trijų apelsinų. O kada mes vienu prisėdimu suvalgytume tris apelsinus? Taigi su sultimis, su bet kokiais vaisvandeniais mes labai greitai gauname per didelį kiekį cukraus, ir tai daro didžiulę įtaką mūsų odai. O jei cukraus lygis yra nekontroliuojamas, tai gali mus vesti cukrinio diabeto link.

Ar mityba gali padėti spręsti rimtesnes odos problemas, kaip, pavyzdžiui, aknė?

Taip, gali padėti, nes aknė yra labai glaudžiai susijusi su mūsų imunine sistema. Kartais natūralioje medicinoje mes aknę net vadiname „imuninio pobūdžio susirgimu“. Būtent reguliuojant imuninę sistemą, omega-3 ir omega-6 balansą, išimant produktus, kurie yra labiau uždegimą keliantys, kaip, pavyzdžiui, pusfabrikačiai, saldumynai bei valgant daug daržovių, žuvies, geriant žaliąją arbatą, atstatinėjant žarnyno mikroflorą, matytume daug gerų rezultatų.

Aknė yra problema, dėl kurios į mane dažnai kreipiasi pacientai. Ir, jeigu jie laikosi plano, mes visada matome labai gerus rezultatus. Daugiau ar mažiau, mityba visada turės poveikį sveikatai, tik priklauso, ar turėsime valios jos laikytis.

O gal tam tikras maistas gali tapti veiksniu, sukeliančiu aknę?

Aknė yra uždegiminė liga, ją gali sukelti tam tikras „trigeris“. Tai gali būti stresas, atsiradęs odos uždegimas, prasta mityba ar šiaip nusilpęs organizmas. Kažkas turi atsitikti, kad aknė prasidėtų.

Vienas iš trigerių dažnai būna cinko trūkumas. Kai trūksta cinko, mes esame labiau linkę į aknės susirgimus. Labai dažnai tai kamuoja paauglius berniukus, apie 12-13 metų. Kai jų veido odos būklė pradeda blogėti, labai dažnai tai sukelia būtent cinko trūkumas.

Labai svarbus yra jau minėtas balansas tarp omega-3 ir omega-6 rūgščių. Balanso nebuvimas dažnai yra kita priežastis, kodėl mums prasideda aknė.

Ką daryti, jeigu maitiniesi tinkamai, tačiau tai neduoda jokio rezultato? Kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją?

Jeigu daug visko bandėte ir niekas nepadėjo, į dermatologą reikėtų kreiptis. Apskritai, kreiptis į dermatologą visada yra gerai, kad išsiaiškintume, kas vyksta su oda. Tačiau aš sakyčiau, kad kartu su dermatologu reikėtų kreiptis į kitą specialistą, kuris labiau užvestų ant teisingos mitybos kelio. Nes mes juk žinome, kad sveika mityba yra naudinga, bet nuo ko pradėti? Tokiu atveju darbas su specialistu yra labai naudingas.

O gal turite kokį gerą patarimą, kaip rasti valios atsisakyti viso to viliojančio ir skanaus, bet nesveiko maisto? Juk kartais taip norisi.

Labai geras klausimas! Svarbiausia nesitikėti to padaryti per vieną naktį. Neišsikelkime sau nerealių lūkesčių. Tą aš labai dažnai matau savo pacientuose: „Mes norime sulieknėti per rytojų“, „Mes norime pradėti sveikai maitintis per savaitę“. O iš tiesų mes turime pradėti nuo mažų pasikeitimų. Tai reiškia, kad jei valgome desertą kiekvieną dieną, pradėkime jį mažinti iki 4 kartų per savaitę, o kitomis dienomis vietoj jo rinkimės džiovintus vaisius. Įpročius reikia keisti po truputį, čia ir yra problema su dietomis. Gal keista iš mitybos specialistės išgirsti, kad ji yra prieš dietas, bet taip ir yra. Aš esu už balansą. Kartais gali tekti naudoti „gydomąsias“ mitybas, pavyzdžiui, sergant akne. Bet kai aknė aprims, aš sieksiu, kad mes galėtume sugrąžinti atgal kuo daugiau produktų, kurie galbūt ir nėra mums labai sveiki, bet jų labai norisi.

Gal keista iš mitybos specialistės išgirsti, kad ji yra prieš dietas, bet taip ir yra. Aš esu už balansą.

Taip pat reikia žinoti, nuo ko pradėti. Tai daryti ne vienam yra lengviau. Pavyzdžiui, įtraukti šeimos narius, draugus, kartais net imtis kažkokio iššūkio. Žinoma, jei iššūkis eina į kraštutinumus, mes gal jo ir laikysimės mėnesį, tačiau vėliau grįšime prie senų įpročių.

Manęs dažnai klausia, ar aš valgau ledus, picą, pyragus. Taip! Bet aš to nedarau kiekvieną dieną. Ne dėl to, kad labai save ribočiau, aš tiesiog to nenoriu daryti. O savo knygoje rašiau, kad būdama 12-oje klasėje, negalėdavau išgyventi be vieno snikerso per dieną. Kiekvieną dieną, nuėjusi į mokyklą, nusipirkdavau vieną snikersą ir galvodavau, kad jei nenusipirksiu, tai bus pasaulio pabaiga. Tad jei aš sugebėjau pasikeisti, vadinasi tai gali kiekvienas.

Daugiau meilės savo odai

Projekto „Daugiau meilės savo odai“ metu, pasitelkę specialistus į pagalbą ir bendradarbiaudami su @benu_vaistine Sveikos odos institutu dalinamės naudinga informacija ir kviečiame jus papasakoti savo #nuogaoda istorijas.

Kokių iššūkių jūsų oda jums kelia – ar galite išeiti į gatvę, pasirodyti artimiems žmonėms jos nemaskavę? Gal turite aknę, baltmę, rausti linkusią odą ar pan.? Pasidalinkite savo odos nuotrauka ir patirtimi savo Instagram paskyroje, pridėję grotažymę #nuogaoda. Pastebėkite, kaip jūs jaučiatės su savo oda tokia, kokia ji yra – kokios baimės, atradimai, džiaugsmai iškyla? Kas jums padeda ją priimti ir pamilti čia ir dabar?

Kiekvieną savaitę apdovanosime po vieną savo iššūkiais pasidalinusį žmogų BENU vaistinės ir BIODERMA paruošta dovana, kuri, neabejojame, pasitarnaus jums kaip puikus bendražygis meilės savo odai kelyje.